Verslas

2019.11.13 05:30

6 reformos. Sprendimas dėl pensijos jau priimtas, bet sąlygos neaiškios: vieni problemų neįžvelgia, kiti situaciją vadina absurdu

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.13 05:30

Žodžių junginį „kaupimas pensijai“, kuris iki liepos 1-osios skambėjo gana dažnai, dabar išgirstame rečiau. Vis dėlto LRT.lt kalbinti ekspertai nurodo, kad pensijų sistemos reforma vis dar nebaigta: laukiama paskutinio etapo, kai paaiškės, kokius mokesčius už paslaugas teks mokėti. Dalis ekspertų tai vertina kaip etapą, po kurio bus galima įvertinti visą reformą, tačiau kiti akcentuoja, kad situacija absurdiška: gyventojai jau investuoja savo pinigus, bet dar nežino, kiek turės susimokėti.

Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika – sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia, kaip kiekvieną iš šešių reformų sekasi įgyvendinti.

Būtent iki minėtos liepos 1 d. gyventojai buvo priversti priimti sprendimą, kuris nulems jų ateitį, reikėjo pasirinkti, ar jie nori kaupti pensijai antrojoje pakopoje iš savo lėšų, ar ne.

Tiksliau, gyventojai buvo įtraukti į antros pakopos pensijų sistemą ir turėjo nuspręsti, ar nori sistemoje pasilikti, ar įmokas sustabdyti, ar iš sistemos visai pasitraukti.

Tuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad bene pagrindinės reformos priežastys yra net kelios. Pirmiausia, tai, kad ne visi kaupiantieji prisidėjo iš savo darbo užmokesčio. Be to, pirmoji ir antroji pakopos buvo supriešintos, demografinė Lietuvos situacija prastėja, o socialinio draudimo pensijų sistema patiria spaudimą.

Taip pat skaitykite

LRT.lt primena, kad įgyvendinant reformą į sistemą 2019 m. sausio 1 d. buvo įtraukti dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, ir tie, kurie jau ir taip prie kaupimo prisidėjo savomis lėšomis. Iki tol nekaupusiesiems antrosios pakopos pensijų kaupimo fondo bendrovė buvo parinkta atsitiktine tvarka.

„Įtraukimas į kaupimo sistemą buvo pasitelktas kaip viena veiksmingiausių priemonių, norint paskatinti žmones kaupti, jeigu jie iki šiol dar nekaupė. Tačiau tai jokiu būdu nėra prievartinis mechanizmas, nes bet kuris dirbantysis turi teisę atsisakyti kaupti, jeigu to nenori ar turi kitų prioritetų“, – nurodoma „Sodros“ puslapyje.

Remiantis reforma, ši praktika bus tęsiama – kiekvienų metų sausio 1 d. dirbantieji iki 40 metų, turintys Lietuvoje suteiktą asmens kodą, įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, bet turi galimybę atsisakyti joje dalyvauti.

Pasiūlymas kaupti iki šiol nekaupusiems asmenims bus kartojamas kas trejus metus, iki žmogui sukaks 40 metų, jeigu asmuo atsisako dalyvauti pensijų kaupime. Sulaukus šio amžiaus, siūlymai kaupti teikiami nebebus.

Apie įtraukimą gyventojus informuos „Sodra“ per asmeninę gyventojų paskyrą ir registruotais laiškais.

Tiems, kurie dalyvavimą kaupime susistabdė 2013 m. arba per pirmąjį 2019 m. pusmetį, grįžti į sistemą bus siūloma tris kartus kas trejus metus. Šie asmenys nebūtinai turi būti jaunesni kaip 40 metų amžiaus.

Taip pat skaitykite

Apsisprendusiems kaupti ir iki šiol tai dariusiems žmonėms į pensijų fondą kas mėnesį nukeliauja 3 proc., skaičiuojant nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. Dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio į fondą perveda valstybė.

Jeigu asmuo iki tol nekaupė arba kaupimą buvo susistabdęs, kaupti jis galėjo pradėti laipsniškai. 2019 m. nuo jo pajamų, neatskaičius mokesčių, į pensijų fondą nukeliauja 1,8 proc., o 2020 m. šis tarifas jau didės iki 2,1 proc.

Laipsniškai įmokas, kuriomis prisidedama prie asmens kaupimo, tokiu atveju didina ir valstybė.

Panorėjusieji kaupti maksimaliai įmoką galėjo padidinti iki 3 proc.

Be to, bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo. Už papildomas įmokas jam būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Jeigu savo darbuotojo ateičiai įmokas mokės jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Sukaupusiesiems daugiau kaip 10 tūkst. teks priimti ir dar vieną sprendimą

Tiesa, apsisprendusiesiems kaupti antrojoje pensijų pakopoje galiausiai gali tekti priimti ir dar vieną sprendimą – dėl to, kaip sukauptos lėšos, sulaukus pensinio amžiaus, bus išmokėtos.

Viskas paprasta, jeigu žmogus iki pensijos spėjo sukaupti mažiau nei 3 tūkst. eurų. Šie pinigai bus išmokami vienu kartu. Sukaupusiesiems kiek daugiau – nuo 3 iki 10 tūkst. eurų – bendrovė mokės periodines išmokas, kol pasibaigs gyventojo sukaupti pinigai.

Sukaupusieji daugiau kaip 10 tūkst. eurų privalės „Sodroje“ įsigyti anuitetą, o išmokos jam bus mokamos iki mirties. Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pensijų anuiteto išmokos mokamos iki pat mirties, net jeigu pasibaigia žmogaus sukaupti pinigai. Dėl šios priežasties pensijų anuitetą reikia įsigyti už nustatytą kainą.

Pensijų anuitetą mokės „Sodra“. Būtent iš jos reikės įsigyti vieną iš dviejų rūšių anuitetų – standartinį arba atidėtąjį. Deja, mokestis, kurį teks susimokėti už anuitetą, iki šiol nėra aiškus.

Kai kurie ekspertai anksčiau kritikavo, kad vis dėlto galiausiai anuitetą teks įsigyti didžiajai daliai kaupiančiųjų, nes jie kaupia ne tik savo lėšomis, bet prie kaupimo prisideda ir valstybė. Taigi anuiteto klausimas turėtų būti aktualus daugeliui.

Anksčiau buvo nurodoma, kad tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1-osios, tačiau LRT.lt pašnekovai pastebi, kad to įgyvendinti gali ir nepavykti.

Taip pat skaitykite

Ragina sutarti dėl pagrindų – valstybė nebus pajėgi pasirūpinti žmonėmis

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad vertinti reformą dar gana sudėtinga, nes ji nėra baigta. Dar nėra įsigaliojusi periodinių mokėjimų funkcija iš bendrovių ir anuitetų mokėjimo funkcija iš „Sodros“.

„Pasirengimai vyksta. Nustatyta, kad nuo sausio 1 d. turėtų įsigalioti, bet, kiek mums yra žinoma, yra dvejonių, ar „Sodrai“ pavyks pasiruošti iki to laiko. Gali būti, kad bus siūloma atidėti šios dalies praktinį įsigaliojimą“, – priduria Š. Ruzgys.

Vertindamas jau įgyvendintus etapus – gyvenimo ciklų fondų įsteigimą, gyventojų sukėlimą pagal amžiaus grupes – pašnekovas įsitikinęs, kad sistema veikia. Anot jo, žmonės galėjo rinktis, kokią sistemą naudoti ir kaip toliau kaupti savo ateičiai.

„Mūsų manymu, viskas yra kaip ir neblogai. Gal daugokai žmonių grįžo į „Sodrą“, tačiau, jeigu žiūrėtume bendrą vaizdą, tai bendras žmonių skaičius sistemoje nelabai ir pasikeitė. Matyt, dalis žmonių tiesiog nusprendė padaryti pauzę, sustabdyti įmokas, nes jie, kaip žinia, gali bet kada grįžti į sistemą“, – komentuoja Š. Ruzgys.

Jis svarsto, kad dalis žmonių, sustabdžiusių įmokų mokėjimą, tiesiog laukia galutinio sprendimo dėl anuitetų mokėjimo.

Kritikuojantiesiems dabartinę pensijų sistemą Š. Ruzgys atsako – derėtų sutarti dėl pagrindų: „Jeigu sutariame, kad pagal esamą situaciją, demografiją ir panašius dalykus valstybė nebus pajėgi gerai pasirūpinti žmonėmis, tai kaip ir akivaizdu, kad žmonės patys turi kažką daugiau daryti.“

Dalis žmonių nepasitikėjimą sistema parodė atsisakydami dalyvauti ar sustabdydami kaupimą

Iš dalies teigiamai pensijų reformą vertina ir Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, tačiau jis pabrėžia – pensijų sistema turėtų būti kuo stabilesnė ir aiškesnė vartotojams.

„Pastaroji reforma buvo viena iš daugelio, kurias mes turėjome per 15 sistemos egzistavimo metų. Manome, kad tos reformos per dažnos. Šioje reformoje buvo daug dalykų, kurie buvo naudingi kaupiantiesiems, tačiau, dažnai kaitaliojant sistemą, tai sunku sekti ir suprasti.

Jei kalbėtume apie šios reformos rezultatus, tai tie žmonės, kurie aiškiai pasirinko sustabdyti kaupimą ar net iš jo pasitraukti (gana ženkli kaupiančiųjų dalis tai pasirinko), parodė, kad jie nepasitiki gana dažnai politikų kaitaliojamomis taisyklėmis“, – tvirtina M. Kalesinskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad reforma dar nėra pasibaigusi, nes gyventojams bene svarbiausias šiuo metu kylantis klausimas – kaip bus įgyvendintas centralizuotas pensijų anuitetų teikimas „Sodroje“. M. Kalesinsko tvirtinimu, pažadas, kad sąlygos bus aiškios jau nuo sausio mėnesio, gali būti atidėtas iki kitų metų vidurio.

Paklaustas, ar nederėtų liberalizuoti pinigų išmokėjimo ir, pavyzdžiui, leisti gyventojui atsiimti savo įmokos dar nesulaukus pensinio amžiaus, M. Kalesinskas teigia tuo abejojantis. Pasak jo, tokių siūlymų tenka girdėti, tačiau tiek moksliniai tyrimai, tiek kitų valstybių praktika rodo, kad disciplina reikalinga.

Kaip aiškina M. Kalesinskas, sprendimas neleisti disponuoti savo santaupomis anksčiau laiko priimtas logiškai pačių kaupiančiųjų naudai, kad jie neišleistų šių santaupų anksčiau, nei yra reikalinga, ir kad turėtų finansinę pagalvę išėję į pensiją.

„Yra papildomų pensijos kaupimo būdų. Tai trečioji pakopa ir panašūs sprendimai, kur taisyklės daugelyje šalių gerokai liberalesnės (taip pat ir Lietuvoje). Ten yra galimybių prie santaupų pačiam kaupiančiajam prieiti anksčiau laiko, tačiau antra pakopa turėtų būti gana bazinė ir dėl to tos taisyklės yra logiškai griežtos, gana ribojančios, kad žmogus tas santaupas kauptų tik savo senatvei ir jokiam kitam tikslui“, – tvirtina M. Kalesinskas.

M. Jansonas: negaliu sakyti, kad žmonės apgaudinėjami, bet kitaip nepasakysi

Vis dėlto būtent taisyklių liberalizavimą siūlo ir palaiko Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Įvykdytą pensijų reformą jis apskritai vertina gana negatyviai ir atkreipia dėmesį, kad, praėjus keliems mėnesiams po galutinio gyventojų sprendimo, valstybė savo gyventojams vis dar negali tiksliai paaiškinti, kokius mokesčius galiausiai teks mokėti.

„Tai tikrai absurdas. Žmonės jau investuoja pinigus, nežinodami, kokie bus mokesčiai. Tai tikrai geras pavyzdys, kaip valstybė žiūri į žmonių kaupimą, kad tas kaupimas daugiau yra pasityčiojimas iš žmonių. Mes iki dabar to nežinome, o žmonės jau nebegali sugrįžti. Pasakys, kad mokesčiai bus 50 proc. nuo sukauptos sumos, ir nieko negalėsi padaryti“, – komentuoja M. Jansonas.

Jis pabrėžia situaciją šiek tiek šaržuojantis ir tikintis, kad mokestis bus apskaičiuotas sąžiningai, nes tai turėtų prižiūrėti ir tam tikros organizacijos, ginančios kaupiančiuosius pensijai, vartotojus. Deja, jis akcentuoja, kad investavimo situacija vis tiek išlieka neaiški.

„Investuoti per tokius įrankius, kurie visiškai neaiškūs ir žmonės... Negaliu sakyti, kad yra apgaudinėjami, bet kartais kitaip ir nepavadinsi“, – sako M. Jansonas.

Jis skaičiuoja, kad Vilniuje gyvenančios šeimos vidutinės pajamos per mėnesį popieriuje siekia 3 tūkst. eurų, vadinasi, į rankas šeima gauna apie 1700 eurų, iš kurių 90 eurų sumoka į pensijų fondus.

„Šiai šeimai reikia išgyventi su kokiais dviem trimis vaikais. 90 eurų paimama iš šeimos su visiškai neaiškia ateities vizija. T. y. jie paima tuos pinigus ir negali pasakyti, kad mes pensijų fondais galėsime naudotis 60 ar 65 metų. Galbūt žmogus, kuriam dabar 20 ar 30 metų, į pensiją išeis tik 75 ar 80 metų. Tų pinigų žmonės visiškai nepamatys“, – svarsto M. Jansonas.

Sistemą vertina kaip skubotą ir nedraugišką žmogui

Jis apibendrina, kad tai – gana miglotas produktas, nes klientas galiausiai nėra tikras dėl to, ką gaus: „Kiek domėjausi, Anglijoje, taip pat ir pas mūsų kaimynus estus labai lanksčios sąlygos: žinau, kad man 60 metų, matau, kad aš jau galiu pragyventi iš savo pensijų fondo, ir viskas – jeigu noriu, aš tuo pensijų fondu galiu naudotis. O čia pasakyta „ne, tu negali naudotis.“ Nesvarbu, kad tu sergi ir jau esi prie mirties, bet tu tais pinigais negali naudotis, kol negausi pensininko pažymėjimo.“

M. Jansono vertinimu, pensijų sistemos reforma buvo priimta skubotai ir yra nedraugiška žmogui – prisidengiama požiūriu, kad gyventojai neturi žinių apie kaupimą ir investavimą, todėl jų pensija privalo pasirūpinti pensijų fondai.

Nepaisant to, priduria pašnekovas, fondai netgi negali užtikrinti, kad galiausiai gyventojas atgaus bent jau tą sumą, kurią investavo. Kitaip tariant, nėra garantuojama, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus atgaus tiek, kiek sumokėjo, arba daugiau.

„Tiesiog prisidengiama, kad žmonės yra kvaili, žiopli, kad jie nemoka kaupti ir investuoti, tai pensijų fondai padės visai Lietuvos žmonių grupei, kuri laukia pensijos. Jeigu jau taip teigia, kad siūlo gerą fondą ir labai atsakingai, tai būtų logiška, kad jie prisiimtų atsakomybę ir žmonėms grąžintų bent jau įdėtą sumą. Dabar išeina, kad jie kaip nori, taip ir investuoja. Jokios rizikos neprisiima“, – atkreipia dėmesį M. Jansonas.

Pirminės apklausos nepasitvirtino

Kaip LRT.lt pateiktuose ministerijos atsakymuose nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė, pensijų reforma pasisekė geriau, nei buvo planuota.

„Sutartis dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje savo lėšomis turi 1,151 mln. gyventojų, kai prieš reformą tokių sutarčių buvo 646 tūkst. Didesnioji dalis žmonių, t. y. 752 tūkst., pasirinko kaupti 3 proc. nuo darbo užmokesčio, 596 tūkst. gyventojų – 1,8 proc. tarifu“, – sako E. Samoškaitė.

Anot jos, net 113 tūkst. žmonių sąmoningai pasirinko vietoje 1,8 proc. kaupimo kaupti po 3 proc. nuo darbo užmokesčio kas mėnesį.

E. Samoškaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš reformą, 2018 m. vasarį, bendrovės „Sprinter research“ atlikta apklausa parodė, jog 17 proc. apklaustųjų, įvykdžius pensijų reformą, žadėjo kaupimą nutraukti ir grįžti su lėšomis į „Sodrą“, o 23 proc. ketino stabdyti kaupimą, bet lėšas palikti pensijų kaupimo fonde.

„Po reformos paaiškėjo, kad į „Sodrą“ lėšas perkėlė 3,4 proc. gyventojų, kaupimą sustabdė 15 proc. žmonių. Visi kiti dirbantieji liko kaupti“, – pastebi E. Samoškaitė.

Ragina ne rinktis konkrečią pakopą, o tiesiog kaupti pensijai

E. Samoškaitė taip pat akcentuoja, kad reformos eigoje pastebėtas gyventojų susidomėjimas apskritai pensijų kaupimu, net jeigu gyventojai ir nesirinko kaupti pensijai papildomai.

„Pensijų kaupimo reformos eigoje daug kartų stengėmės perduoti žinutę, jog svarbus pats atsidėjimo senatvei aspektas. Jeigu gyventojas geba taupyti ir atsidėti senatvei kitais būdais, tai irgi labai vertingas sprendimas, svarbu, kad jis būtų ilgalaikis ir tvarus“, – įsitikinusi E. Samoškaitė.

Vis dėlto pastaruoju metu susidomėjimas jau yra šiek tiek atslūgęs: „Tikėtina, jis vėl padidės nuo kitų metų sausio, nes nekaupiantys dirbantieji iki 40 metų amžiaus, kurie neatitiko kriterijų kaupimui 2019 m., bus įtraukiami 2020 m. ir turės šešių mėnesių laikotarpį, per kurį galės pasirinkti – kaupti papildomai antroje pakopoje ar nekaupti.“

E. Samoškaitė teigia, kad ministerija nesutinka su kritika, jog į sistemą gyventojai buvo įtraukti prievartiniu būdu. „Sąvoka „priverstinis“ savo esme atspindi, kad pasirinkimo nėra. Šiuo atveju pasirinkimo galimybė buvo ir gyventojai buvo plačiai apie ją informuoti – tiek asmeniškai „Sodros“ pranešimo žinutėmis gyventojų paskyrose, tiek registruotais laiškais, tiek viešumoje nuolat primenant svarbią informaciją.“

Anot pašnekovės, įtraukimas į kaupimą buvo įgyvendintas ne tik Lietuvoje. Tokia praktika taikoma ir Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje. E. Samoškaitės vertinimu, tai reiškia, kad valstybės vis labiau pastebi poreikį suaktyvinti gyventojus, kad jie priimtų sąmoningą sprendimą dėl savo ateities.

„Priešingu atveju, kai nėra paskatinimo, gyventojai nėra linkę domėtis gana tolima savo ateitimi – pensija“, – priduria E. Samoškaitė.

Taip pat skaitykite