Verslas

2019.11.12 11:50

Lenkijos bankų atstovas ragina nedaryti klaidos ir nepriimti bankų aktyvų mokesčio Lietuvoje

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.12 11:50

Bankų mokestis Lenkijoje sumažino bankų skaičių, paskolų palūkanos išaugo, žmonėms gauti paskolas pasidarė sunkiau, teigia Lenkijos bankų asociacijos ekspertas Mariuszas Zygierewiczius ir ragina nepadaryti tokios pačios klaidos Lietuvoje.

Antradienį Lietuvos bankų asociacijos surengtoje spaudos konferencijoje kartu su Lenkijos bankų asociacijos ekspertu buvo diskutuojama, kokį poveikį Lenkijos bankų sistemai padarė bankų aktyvų mokestis.

Identišką bankų mokestį, kuris prieš 3 metus buvo priimtas Lenkijoje, nori priimti ir Lietuvos valdantieji, tačiau Lenkijos ekspertas ragina nedaryti tokios klaidos.

Lenkijos bankų asociacijos eksperto M. Zygierewicziaus teigimu, bankų aktyvų mokestis Lenkijoje per praėjusius trejus metus Lenkijoje išaugino paskolų palūkanas. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,1 proc.

M. Zygierewiczius atkreipia dėmesį, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais.

Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc. (palūkanos Lietuvoje – 2,38 proc.). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.

„Bankų sektorius Lenkijoje niekada nebuvo prieš mokesčius, bankai visada buvo pasiruošę mokėti mokesčius. Tačiau mes norime pasakyti, kad bankų mokestis, kuris buvo įgyvendintas Lenkijoje, yra visiškai nelogiškas ir pats blogiausias mokestis, koks tik galėjo būti priimtas“, – tikina M. Zygierewiczius.

Tai yra blogiausias scenarijus, nes mokestis yra labai blogas ekonomikai, klientams ir patiems bankams.

Šalyje sumažėjo bankų

M. Zygierewiczius tikina, kad bankų mokestis Lenkijoje turėjo padėti mažesniems bankams, tačiau įvyko priešingai – finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai.

Taip pat jau ryškėja tendencija, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus.

„Nominalūs bankų pelnai sumažėjo ir yra mažesni, nei buvo prieš 7 metus. (...). Bankų turtas taip pat nustojo augti. Mažųjų bankų pelnai nuo 4,7 mlrd. zlotų 2014 metais sumažėjo iki 2,3 mlrd. zlotų 2018 metais. Tačiau 8 didžiausių Lenkijos bankų nominalūs pelnai išaugo“, – pastebi ekspertas.

Kai kurie užsienio kapitalo bankai atsisako padalinių bei filialų Lenkijoje ir didžiajam šalies verslui skolina tiesiogiai iš motininių bankų užsienyje, šitaip apeidami mokestį. Pačių Lenkijos bankų plėtra į užsienį tokiomis sąlygomis tampa vis sunkiau įmanoma.

„Šis sprendimas leidžia jiems nemokėti bankų mokesčio. Tačiau tai lemia, kad Lenkijos bankų konkurencingumas užsienio rinkose yra daug mažesnis“, – tikina M. Zygierewiczius.

Jis pažymi, kad siekdami išgyventi bankai yra priversti susijungti.

„Bankai buvo priversti susijungti. Turėjome 38 bankus, tačiau dabar yra 31 bankas. Sumažėjo bankų pelnai, todėl bankai turėjo susijungti. Aktyvių bankų skaičius Lenkijoje mažėja ir mažėja“, – pastebi Lenkijos ekspertas.

Naujų bankų – tikėtis neverta

M. Zygierewiczius tikina, kad jeigu Lietuvoje bus priimtas bankų mokestis, tikėtis naujų bankų, kurie būtų pasiruošę investuoti Lietuvoje, – neverta.

„Atsakymas yra labai paprastas: netikiu, kad nauji bankai ateitų į Lietuvą. Pagrindinė motyvacija į šalį ateiti naujam bankui yra užimti naują rinkos dalį ir būti pelningiems. Bankų aktyvų mokestis tikrai neragins investuoti dėl mažesnių pelno maržų“, – įsitikinęs Lenkijos bankų asociacijos ekspertas.

Jis taip pat pažymi, kad per pastaruosius keletą metų nė vienas naujas bankas neatsirado Lenkijoje. „Įvedus naują mokestį bankų pelningumas yra toks mažas, kad niekas nenori investuoti“, – teigia M. Zygierewiczius.

Brangtų paskolos

LBA vadovo Manto Zalatoriaus teigimu, jų atlikta analizė rodo, kad įvedus bankų aktyvų mokestį, lėtėtų šalies ūkio augimas, brangtų verslo bei būsto paskolos, didėtų bankų paslaugų įkainiai, o šalis taptų mažiau patraukli finansinio sektoriaus investuotojams.

LBA prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc. (dabar 2,4 proc.). Vidutinė 60 tūkst. eurų paskola būstui galėtų pabrangti nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Teigiama, kad šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų. Paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Bankų paslaugų įkainiai didėtų iki 8 proc.

M. Zalatorius taip pat tvirtina, kad mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos ir bankai Lietuvoje taptų tik užsienio filialais.