Verslas

2019.11.12 05:30
N-18

Žinomam šalies šefui pasitraukus iš gyvenimo, draugai prabilo apie jį slėgusias problemas

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.12 05:30

Neseniai iš gyvenimo pasitraukusio žinomo virtuvės šefo ir restorano Palangoje savininko mirtis privertė prabilti apie problemas, su kuriomis susiduria mažieji restoranai. Draugai teigia esą jis iš gyvenimo pasitraukė tam, kad būtų pradėtos diskusijos viešojoje erdvėje dėl mokestinių lengvatų restoranams. Tačiau Finansų ministerija teigia, kad valstybės biudžetas pritaikius tam tikras lengvatas netektų apie 75 mln. eurų.

Ruduo – sunkus metas mažiesiems šeimos restoranams kurortiniuose Lietuvos miestuose, teigia išėjusio virtuvės šefo draugas, taip pat šalyje žinomas šefas Evaldas Žaliukas. Lietuvos kurortai ištuštėja, o klientų į restoranus užsuka vis mažiau. Tų, kas sezono metu nespėjo sukaupti lėšų, laukia juodos dienos. Gali tekti atleisti darbuotojus ir užsidaryti keliems mėnesiams.

Su panašiais sunkumais buvo susidūręs ir virtuvės šefas. Jo draugas E. Žaliukas tikina, kad jis virtuvės šefu dirbo daugiau nei 20 metų, tačiau visada norėjo turėti savo restoranėlį. Taip ir padarė, prieš trejus metus išsinuomojo patalpas viename iš Palangos viešbučių.

Tačiau jau nuo pat pradžių teko susidurti su finansiniais sunkumais. „Ne visi žmonės turi juridinį išsilavinimą, kai kas neturi galimybės pasikalbėti su teisininkais. Viešbutis užkabino 60 proc. siekiančius komunalinius mokesčius draugo restoranui. Šių metų gegužės mėnesį kardinaliai pakėlė nuomos kainą prieš sezoną ir pakeitė dar keletą sąlygų. Jis buvo pastatytas į tokią padėtį, kad negalėjo nieko pakeisti. Per keletą dienų teko persikelti į naujas patalpas. Tačiau ne visi klientai pasuko paskui“, – istoriją pasakoja E. Žaliukas.

Persikėlus į naują vietą trūko apyvartinių lėšų, vėlavo atlyginimai. Komanda, su kuria dirbo šefas, ėmė skirstytis. Galiausiai išėjo taip, kaip išėjo.

„Manome, kad draugo pavyzdys buvo pūlinys, kuris trūko. Mokesčiai ir spaudimas – didžiulis. Sako, kad reikia verslą traukti iš šešėlio. Tačiau iš šešėlio traukia ne tinklinius restoranus, o visus mažuosius. (...) Patikrinimai yra dažni, o inspekcijos ateina pietų metu. Kada esi pats šefas ir savininkas restorano, būni atitraukiamas nuo darbų, turi eiti ieškoti dokumentų“, – piktinasi E. Žaliukas.

Manome, kad draugo pavyzdys buvo pūlinys, kuris trūko. Mokesčiai ir spaudimas – didžiulis. Sako, kad reikia verslą traukti iš šešėlio. Tačiau iš šešėlio traukia ne tinklinius restoranus, o visus mažuosius. (...) Patikrinimai yra dažni, o inspekcijos ateina pietų metu. Kada esi pats šefas ir savininkas restorano, būni atitraukiamas nuo darbų, turi eiti ieškoti dokumentų

Jis įsitikinęs – draugo mirtis yra protesto balsas, kad visuomenėje būtų atkreiptas dėmesys. „Jis žinojo, ką daro, ir jis tam ruošėsi. Keletą dienų prieš savo išėjimą jis vienam draugui pasakė frazę: aš padarysiu tokį triukšmą, kad jie neturės kur dėtis ir patys pakeis įstatymus, jums nieko nereikės daryti“, – draugo paskutinius žodžius prisimena E. Žaliukas.

Sezono pabaigos laukia su nerimu

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pažymi, kad kurortinių miestelių restoranai sezono pabaigos visada laukia su nerimu.

„Nepaisant to, kad užimtumas kurortuose didėja, sezono pradžia pavasarį prasideda vis anksčiau, o baigiasi – vėliau, vis dar sunku išsilaikyti vietiniams restoranams, o verslas yra priverstas gyventi iš sezono metu sukaupto pelno“, – sako I. Valaitienė.

Tie, kuriems vasarą sekėsi prasčiau, ne sezono metu užsidaro ir nebedirba. Kiti vis dar bando tiekti paslaugas, tačiau sumažina darbuotojų skaičių, dirba tik savaitgaliais.

„Matome, kad net pavyzdiniai restoranai, net ir tie, kurie įsikūrę po viešbučio sparnu, jie savo grafiką pastaruosius 2–3 metus pakoreguoja. Pereina į ne sezono grafiką, nedirba pirmadieniais ir penktadieniais, pradeda dirbti tik nuo 17 val. ar savaitgaliais. Kai kurie bando dirbti ne sezono metu, tačiau pamato, kad tai yra sunku, ir užsidaro. Tai yra ne iš gero gyvenimo. Kaip tu gali kažką pakviesti į kurortą, jei kasdienybė ir tokia“, – retoriškai klausia I. Valaitienė.

Tą patį savo kailiu kiekvienais metais patiria ir restorano Druskininkuose „Velvetti“ savininkas bei virtuvės šefas Remigijus Žižys. Jis teigia, kad norint išgyventi ne sezono metu tenka keisti darbo grafiką: daugiau dirbti savaitgaliais, darbo dienomis – mažinti darbo valandas. Galima būtų pasvarstyti ir apie restorano uždarymą ne sezono metu, tačiau labai sunku rasti gerą komandą, su ja įsidirbti.

Tiek A. Žižys, tiek ir I. Valaitienė įsitikinę – didžiausia našta maitinimo sektoriuje atsiranda dėl PVM, kuris siekia 21 proc. Tačiau pritaikius PVM lengvatą ir jį sumažinus iki 9 proc. verslas galėtų atsigauti. Būtent 9 proc. PVM tarifas yra taikomas viešbučiams, todėl tokia pati lengvata galėtų būti pritaikyta ir restoranams.

Tikėtina, kad tai nesumažintų restoranų teikiamų paslaugų kainų, įsitikinusi I. Valaitienė, kadangi žaliavos ir darbo jėga nuolatos brangsta. Tačiau PVM lengvata padėtų maitinimo sektoriuje dirbantiems verslininkams išgyventi, ypač kurortuose, kur pajamos ne sezono metu krenta labai daug.

Remiantis Europos viešbučių ir restoranų asociacijos (HOTREC) pateikta 2017 metų statistika, iš 28 ES šalių 17 yra taikomos PMV lengvatos restoranams. Pavyzdžiui, Liuksemburge yra taikomas vos 3 proc. siekiantis PVM restoranams, Lenkijoje – 8 proc., Ispanijoje – 10 proc., Nyderlanduose – 6 proc.

I. Valaitienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikiantiems SPA viešbučiams, kuriuose yra teikiamos gydymo paslaugos, taikomas 0 proc. PVM tarifas, todėl SPA priklausantiems restoranams yra lengviau išgyventi, jų nuostolius ne sezono metu gali padengti SPA veikla.

Norėtų geresnių santykių su „Sodra“

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė I. Valaitienė teigia, kad restoranams nepadeda ir labai griežtas valstybės institucijų požiūris. Pavyzdžiui, net ir vieną valandą pavėlavus susimokėti įmokas „Sodrai“, pradedami skaičiuoti delspinigiai, o įmonė įtraukiama į nepatikimų įmonių sąrašą.

„Pradelsi nors valandą laiko susimokėti įmokas ir iš karto tau yra ne tai, kad skaičiuojami delspinigiai, bet nuskaičiuojami. Informacija apie restoraną iš karto yra siunčiama „Registrų centrui“. Nesvarbu, ar tavo skola 10 tūkst., ar 1,5 euro. Tu jau atsidursi juodajame sąraše, o tavo įmonės patikimumas kris.

Vietoje to galėtų ateiti priminimo raštas, kad jums už keleto dienų, jeigu nesumokėsite, bus nuskaičiuoti delspinigiai. Tai būtų gražus poelgis. Arba galėtų būti kaip anksčiau – iki 30 dienų nepradelsta skola. Būtų gražu, kad suprastų, kaip sunku išlaikyti darbuotojus“, – įsitikinusi I. Valaitienė.

Pradelsi nors valandą laiko susimokėti įmokas ir iš karto tau yra ne tai, kad skaičiuojami delspinigiai, bet nuskaičiuojami. Informacija apie restoraną iš karto yra siunčiama „Registrų centrui“. Nesvarbu, ar tavo skola 10 tūkst., ar 1,5 euro. Tu jau atsidursi juodajame sąraše, o tavo įmonės patikimumas kris.

Tačiau „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis nesutinka su tokiais teiginiais ir pastebi, kad darbdaviai sumokėti skolas „Sodrai“ turi beveik mėnesį.

„Draudėjas apskaičiuotas įmokas turi sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos (pvz., nuo spalio mėnesio darbo užmokesčio apskaičiuotos įmokos turi būti sumokėtos iki lapkričio 15 dienos). Draudėjui laiku nesumokėjus įmokų „Sodros“ teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu 3 eurai, atsiradimo momento per 8 darbo dienas priima sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikia mokėjimo nurodymą“, – skolos išieškojimo tvarką pateikia S. Jarmalis.

Priverstinis skolos išieškojimas nėra pradedamas, jeigu draudėjas kreipiasi dėl skolos sumokėjimo atidėjimo ir pateikia visus reikalingus dokumentus.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai.

„Tokia tvarka galioja jau seniai. Iš darbdavių surinktos lėšos yra naudojamos senatvės, netekto darbingumo pensijoms, ligos, motinystės, nedarbo išmokoms mokėti, todėl labai svarbu laiku surinkti įmokas, kad būtų iš ko laiku mokėti išmokas“, – tikina „Sodros“ atstovas S. Jarmalis.

Valstybės biudžetas netektų 75 mln. eurų

Finansų ministerijos pateiktame atsakyme LRT.lt teigiama, kad pirminiai skaičiavimai rodo, kad, pritaikius 9 proc. PVM lengvatą maitinimo paslaugoms, valstybės biudžeto netektys siektų apie 75 mln. eurų. Todėl ministerija nepritartų tokiam žingsniui.

„Nustatant lengvatinius PVM tarifus siekiama sumažinti tam tikrų prekių ar paslaugų kainas ir suteikti tiesioginę naudą jų vartotojams. Tačiau praktika rodo, kad prekės ar paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas.

Pritaikius 9 proc. PVM lengvatą maitinimo paslaugoms, valstybės biudžeto netektys siektų apie 75 mln. eurų. Todėl ministerija nepritartų tokiam žingsniui.

Taip nutinka, nes kiti veiksniai, tokie kaip gamybos kaštai, prekybiniai antkainiai ir kiti, būna priežastis išlaikyti iki PVM tarifo sumažinimo buvusią prekių ar paslaugų kainą. Todėl mažai tikėtina, kad maitinimo paslaugoms sumažinus taikomo PVM tarifo dydį sumažėtų šių paslaugų kaina“, – rašoma Finansų ministerijos atsiųstame atsakyme.

Taip pat teigiama, kad nekompensuojant pajamų netekimų dėl PVM lengvatos kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis (pvz., naujo mokesčio įvedimu, mokesčio bazės išplėtimu, kitų ilgalaikių išlaidų mažinimu ir pan.), minėti pajamų netekimai lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą ir apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą.

Nelygi konkurencija

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvai reikia turėti tokią mokestinę sistemą, kuri turėtų kuo mažiau išimčių, o idealiausiu atveju – visoms sritims PVM tarifas turėtų būti taikomas vienodas.

Vis dėlto restoranų verslas yra ta sritis, kur dominuoja labai didelis šešėlis, o kai kuriems tai kuria nepalankią konkurencinę aplinką. Todėl galima būtų pasvarstyti apie PVM lengvatą šalyje veikiantiems restoranams.

„Sektorius yra panašus į kitus sektorius, kur yra labai didelis šešėlis. Pavyzdžiui, automobilių remonto, statybų sektorius. Tačiau ten didžioji dalis žmonių dirba su individualios veiklos pažymėjimais. Todėl jiems mokestinė našta yra mažesnė nei restoranuose. Maitinimo įstaigos negali samdyti darbuotojo pagal individualią veiklą. Turi įdarbinti juos oficialiai, todėl mokestinė našta yra didesnė“, – teigiamai pasiūlymą įvesti PVM lengvatą restoranams vertina Ž. Mauricas.

Jis pažymi, kad sąžiningai mokesčius mokantys ir kokybiškesnes paslaugas teikiantys restoranai neretai susiduria su sunkumais konkuruojant su nesąžiningais restoranais.

„Neretai būna situacijų, kada darbuotojai atėję į restoraną klausia, koks bus oficialus ir neoficialus atlyginimas. Sąžiningi restoranai susiduria su nepalankia konkurencine aplinka ir jie yra nukonkuruojami. Daugiausia lieka tik nesąžiningi. Jeigu tu nori atidaryti restoraną, turi žaisti pagal tas nesąžiningas taisykles. Šešėlis kriminalizuoja sistemą ir naujai į rinką ateinančius žaidėjus. Tai kenkia darbuotojams, valstybės biudžetui ir pačioms įmonėms“, – sako Ž. Mauricas.

Siekiant to išvengti, reikia arba išvalyti visą sektorių nuo šešėlio, arba svarstyti apie vieno ar kito mokesčio sumažinimą restoranams.