Verslas

2019.11.11 14:42

Nesutarimai Lietuvos pašte tęsiasi: valdyba nesutinka toliau dirbti

Narkevičius: bus skubiai suformuota nauja valdyba; atnaujinta 17.09
Šarūnas Sabaitis, Paulius Viluckas, BNS, LRT.lt2019.11.11 14:42

Nepriklausomi valstybės valdomo Lietuvos pašto valdybos nariai atsisakė tęsti darbą, nes nesutiko nutraukti centrinio pašto pastatų trijuose didžiuosiuose miestuose pardavimo bei atleisti Lietuvos pašto vadovę. Tai paskelbta po jų susitikimo su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi pirmadienį.

Pasak valdybos pirmininko Nerijaus Datkūno pranešimo, Susisiekimo ministerijos keliami reikalavimai būtų žalingi bendrovės veiklai ir beveik 5 tūkst. jos darbuotojų.

Pranešime rašoma, kad susisiekimo viceministras Gytis Mažeika ir ministro patarėja Joana Sokolnik spalio 31 dieną informavo N. Datkūną, kad J. Narkevičius reikalauja nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcionus bei atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę.

N. Datkūnui atsakius, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos pašto valdyboje, o vadovo atleidimas turi turėti aiškų pagrindą, tos pačios
dienos vakare visi valdybos nariai gavo raštus dėl jos atšaukimo spalio 31 dieną.

Praėjusią savaitę ministro įsakymas buvo pakeistas – valdybos narių įgaliojimai buvo pratęsti iki gruodžio 31 dienos, tačiau nepriklausomi nariai su tuo nesutinka.

„Mūsų teisiniu vertinimu, Lietuvos pašto valdyba yra atšaukta nuo spalio 31 dienos. Aiškumo tikslais akcentuojame, kad valdyba veiklos nevykdo ir netęsia“, – pabrėžiama pranešime.

Jame pabrėžiama, kad ministerijos pasirinktas valdybos atšaukimo būdas bei naujos valdybos suformavimas vien tik iš ministerijos darbuotojų visiškai neatitinka depolitizuotų valstybės valdomų įmonių valdymo standartų ir gerųjų praktikų bei daro neigiamą įtaką tokių įmonių prestižui.

J. Narkevičiaus atšauktoje Lietuvos pašto valdyboje dirbo keturi nepriklausomi nariai – N. Datkūnas, Jūratė Stanišauskienė, Danielius Merkinas ir Gražvydas Jukna, taip pat ministerijos atstovė Janina Laskauskienė.

Pasak susisiekimo viceministro G. Mažeikos, iš Lietuvos pašto valdybos norėta „labiau socialinio-kultūrinio įsiklausymo į visuomenės interesus“.

„Mes tą ir bandėme sudėlioti naujame lūkesčių laiške, tai ir yra apie tai, kad paštas yra valstybės įmonė, tai neša ir tam tikrą politinę naštą, dėl to reikia galbūt atidžiau įgyvendinti kai kuriuos procesus“, – po susitikimo pirmadienį BNS sakė G. Mažeika

Pasak N. Datkūno, iki spalio 31 dienos valdybai nebuvo išsakyta jokių esminių pastabų dėl jos veiklos ar bendrovės vykdomų strateginių projektų, taip pat neužsiminta apie gruodį turinčių įvykti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų aukcionų stabdymą.

„Manome, kad centrinių paštų pastatų pardavimo aukcionų nutraukimas būtų itin žalingas bendrovei. Vietoj to, kad būtų investuojama į Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, lėšos būtų skirtos nenaudojamų pastatų išlaikymui“, – teigiama pranešime.

Lietuvos paštas yra priėmęs sprendimą pastatus parduoti, nes jie per dideli bendrovei, o jų išlaikymas per brangus. Anot nepriklausomų valdybos narių, pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas visuomenės reikmėms kainuotų milijonus eurų, kurių Lietuvos paštas neturi, o siūlymai šiuos pastatus įsigyti Kultūros ministerijos bei trijų miestų savivaldybių dėmesio nesulaukė.

Pranešime pabrėžiama, kad Lietuvos paštas yra gavęs iš Vyriausybės laišką, kad ji neprieštarauja Kauno centrinio pašto pastato pardavimui.

„Lėšos iš centrinių pašto pastatų pardavimo yra būtinos vykdyti pašto modernizavimo darbus, vykdomų projektų finansavimą, užtikrinti gerą ir sklandų paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, garantuoti įmonės veiklos stabilumą bei kelti Lietuvos pašto darbuotojų atlyginimus. Perteklinio turto išlaikymas neišvengiamai reikštų pašto ir visų kitų bendrovės teikiamų paslaugų kainų didinimą Lietuvos gyventojams“, – rašo atleistos valdybos nariai.

Tuo metu susisiekimo ministras tvirtina, kad būtina iš naujo nagrinėti galimybes išsaugoti pastatus visuomenės reikmėms.

„Dėl pastatų mes pradėjome derinimo procesą, kad dar kartą išnagrinėtume visas įmanomas galimybes, pritraukiant ne tik savivaldą bet ir kitus socialinius partnerius, kad būtų tie pastatai išsaugoti visuomenės poreikiams“, – po susitikimo BNS aiškino J. Narkevičius.

Kiek vėliau LRT.lt atsiųstame pranešime žiniasklaidai jis teigia, kad atsisakius valdybai tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susisiekimo ministerija skubiai suformuos naują valdybą.

„Jau inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą, kuri atitiktų EBPO reikalavimus“, – rašoma pranešime.

Susisiekimo ministerija pranešime taip pat atkreipia dėmesį, kad iki naujos valdybos darbo pradžios universaliosios pašto, spaudos pristatymo paslaugos bus užtikrintos.

Sostinės centrinio pašto pastato pradinė pardavimo kaina yra daugiau kaip 10 mln. eurų, Kauno ir Klaipėdos – atitinkamai 3,3 mln. ir 1,6 mln. eurų. Pastatų pardavimo aukcionai planuojami gruodžio mėnesį.

Dėl centrinių paštų pastatų spalio pabaigoje į Vyriausybę kreipėsi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, prašydamas ieškoti galimybės juos išsaugoti visuomenei. Dėl planų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos restauratorių sąjunga.