Verslas

2019.11.08 14:46

Vos praėjus Vėlinėms, gyventojai jau ruošiasi Kalėdoms, o kėnius pradėjo užsisakinėti jau rugpjūtį

Emilija Tautkevičiūtė, LRT.lt2019.11.08 14:46

Vėjui nugesinus paskutines Vėlinių žvakes, į prekybos centrus ir namus po truputį atkeliauja kalėdinis pasiruošimas. Rodos, kiekvienais metais jį pastebime vis anksčiau. Kalbinti kalėdinių medelių pardavėjai atskleidė, kad išties būtent rugpjūtį ir prasideda pirmosios rezervacijos, o pirmasis medelis iškeliavo jau spalio 20 dieną.

Tiesa, Lietuvoje ne pirmi metai, kai populiarumu džiaugiasi ne tik įprastos Kalėdų eglutės, bet ir kalėdiniai kėniai. Jų pardavėjai tikina, kad kėnis neretai tampa populiaresne preke negu žaliaskarė eglė.

„Kai pirmieji prieš šešerius metus pradėjome prekiauti kėniais, tai mums sakydavo ir sukiojo pirštu smilkinį, kad lietuviams bus per brangu ir tikrai nereikės. Šiandien galiu pasakyti, kad kėniai užkariavo Lietuvą ir jie išstumia mūsų lietuviškas eglutes“, – teigė vienas iš įmonės „Valio valio“ pardavėjų Karolis Pagonis.

Pagrindinė populiarumo priežastis – medelio stovėjimo laikas: „Jį jau galima puošti nuo gruodžio pradžios ar vidurio tai tikrai, ir jis išbus per šventes žalias ir gražus. O lietuviškos eglutės, tai jos yra lepesnės ir greičiau nubyra. Ir jos kai nubyra, tai numeta visus spyglius ir nieko nelieka“, – aiškino įmonės „Skogran“ atstovė Irma Godliauskienė.

Medelių pardavėjai išskiria, kad rugpjūčio mėnesį kalėdinėmis puošmenomis pradeda rūpintis įmonės, parduotuvės, fotografijos studijos ar lojalūs klientai, kurie žino, kad medelį reikia rezervuoti iš anksto, arba nori kuo mažiau šventinio rūpesčio pasilikti gruodžio mėnesiui.

O gruodžio pradžioje kalėdinį pasiruošimą pradeda ir šeimos. Anot pardavėjų, kalėdiniai kėniai populiaresni tarp didesnių šeimų, ypač turinčių mažų vaikų. Tačiau lietuviškos eglutės nepraranda savo populiarumo tarp vyresnio amžiaus žmonių, jie, anot Rolando Mečkausko, dar vieno kalėdinių medelių pardavėjo, labiau vertina tradiciją. „Jiems reikia lietuviškos, tikros eglės, kuri yra mažiau graži, su mažiau šakų, bet dauguma vyresnio amžiaus žmonių nori būtent tokių“, – sako jis.

Kainos svyruoja nuo kelių iki 100 eurų

Pardavėjai neslėpė ir kainų spektro bei jį lemiančių veiksnių. Karolis Pagonis tikino, kad jų įmonėje kainos jau kelerius metus išlieka tos pačios, nes medeliai vežami iš Danijos. Iš ten plantacijose augantys medžiai visų pirma keliauja į kitas Europos šalis: Jungtinę Karalystę, Šveicariją ar Vokietiją, o vėliau – pasiekia ir Lietuvą. Tačiau pardavėjas tikino, kad lietuviai už daniškus kėnius moka mažiau negu kiti europiečiai. Tai lemia didelė pasiūla ir vadinamieji kampo prekeiviai, kurie neretai pakreipia medelių kainas į žemesnę pusę.

Mažosios bendrijos „Kalėdų eglė“ bendraturtis Lukas Litvinas aiškino, kad eglučių kainas kiekvienais metais reguliuoja rinka ir „derlius“: „Mes ne tik parduodame, bet ir auginame. Tarkime, šiais metais kai kurios rūšys apšalo ir, kadangi pas mus yra labai griežti kokybės reikalavimai, <...> mes tris kartus tas eglutes tikriname, kol patvirtiname, kad tos eglutės gali keliauti pas mus. Šiais metais kai kurios rūšys, tokios kaip balzaminiai kėniai ar tos pačios baltosios ar sidabrinės eglutės, ne visos atitiko mūsų kriterijus, <...> tad ir tas asortimentas sumažėja. Natūralu, kad kai kurių rūšių ir kaina padidėja.“

L. Litvinas taip pat atskleidė jų įmonėje vyraujančias kainas ir nuo ko jos priklauso: „Eglučių kainos svyruoja nuo 17 iki 45 eurų pagal rūšį, pagal dydį ir pagal tai, ar yra grunte augintos, ar vazone. Grunte augintos auga laukuose ir tai yra tikros kalėdinės eglutės. Vazone augintos tai yra visiškai kitas produktas, galima drąsiai sakyti, kad galima pasisodinti sode. Pigesnės grunte augintos.“

Pardavėjai išskiria, kad populiariausias eglučių aukštis yra nuo 150 cm iki 180 cm. Tokią eglutę užauginti užtrunka 8–9 metus, pasakojo L. Litvinas. Pasitaiko ir besipiktinančiųjų nereikalingu eglučių kirtimu, tačiau pardavėjas tikina, kad eglutės ir auginamos šiam tikslui, o nukirtus į tą vietą iškart pasodinama nauja eglė.

Rolandas Mečkauskas nuramino, kad paprastą eglutę galima rasti visai mažomis kainomis: „Pati mažiausia žalia eglutė gali kainuoti ir 3 eurus, bet kėnis, iš populiarių dydžių, specialaus užsakymo, gali kainuoti 70 eurų.“

Daugelis nori medelius persodinti

Karolis Pagonis pasakojo, kad kainų spektras yra įvairus ir viskas priklauso nuo pirkėjo poreikių: „Pirkėjai eglutei išleidžia apie 35 eurus. <...> Bet kainos svyruoja maždaug nuo 20 iki 35 eurų. Yra kėnių, kurie kainuoja po 100 eurų.“ Šiais metais verslininkas planuoja atsivežti ir ekologiškos rūšies kėnių, kurie auginami Lenkijoje, iškart vazone. Tad, atsisveikinus su kalėdinėmis dekoracijomis, eglutę galima pasilikti ir persodinti kieme.

Tačiau tie, kas nori eglutę pasisodinti kieme ar sode, turėtų atsargiai rinktis kalėdinę puošmeną, kadangi ne visos eglutės ir kėniai gali tikti persodinti. Didžioji dalis kėnių, atkeliaujančių iš Danijos, nepritaikyti lietuviškam klimatui ir šaltesnėje mūsų žemėje neprigis.

Norint persodinti lietuvišką eglutę, taip pat reikia nepamiršti ja pasirūpinti: „Jeigu eglutė stovėjo namuose, kur +25°C, ir staiga ją išneši į minusinę temperatūrą, tai žinoma, kad jai išgyventi šansų nėra. O jeigu ja pasirūpinote ir po truputį adaptavote prie vėsos – nunešėte pradžioje į balkoną arba garažą ar dar kažkur, tai ji tada būna pamiegojusi žiemos miegu, truputį pabuvusi ir, jei pavasarį išnešate į lauką, ji tada turi tikrai daugiau šansų išgyventi ir išbūti“, – aiškino I. Godliauskienė.

Nors kalėdinių medelių sezonas prasideda anksti ir pardavėjai ragina iš anksto rezervuotis šią puošmeną, jie tikina, kad pardavimai ir pristatymai vykdomi iki gruodžio 23 d.