Didžiųjų miestų gyventojai į mažesnius Lietuvos miestelius kartais net ir šimtus kilometrų vyksta įvairių paslaugų ar prekių: techninės automobilio apžiūros, batų taisymo, grožio salono paslaugų ar, pavyzdžiui, torto. Jie tikina – šios paslaugos dažniausiai būna gerokai pigesnės, o jas teikiantys specialistai – puikūs. LRT.lt kalbintos finansų ekspertės sutinka – vykti į kitą miestą iš tiesų gali būti finansiškai naudinga, bet reikia nepamiršti ir su tuo susijusių papildomų išlaidų.
Vilniuje jau aštuonerius metus gyvenanti panevėžietė Indrė tvirtina kirptis visada važiuojanti į savo gimtąjį miestą. Anot jos, bene pagrindinės tokio sprendimo priežastys – įpratimas ir pasitikėjimas specialistu.
„Pas savo kirpėją einu jau turbūt kokį 12 metų, dar seniau lankausi tame pačiame grožio salone. Žinau, kad ten darbą atliks gerai. Be to, pasitikiu kirpėja. Ji žino, kaip ką daryti, žino, kas man patinka ir kas gali nepatikti. Kadangi pagrindinė priežastis, kodėl einu į kirpyklą, yra plaukų dažymas, tai žinau, kad yra naudojamos tik profesionalios ir kokybiškos priemonės“, – vardija Indrė.
Jos tvirtinimu, toks sprendimas taip pat yra ir pigesnis. Pašnekovė kelionės išlaidų į galutinę sumą neįtraukia, nes paprastai apsilankymą pas kirpėją derina su grįžimu pas tėvus. „Tačiau tikrai ne kaina yra pagrindinis rodiklis“, – tikina Indrė.
Ji pateikia pavyzdį, kad anksčiau nuvykusi į Panevėžį taip pat apsilankydavo ir pas kosmetologę, tačiau jau beveik pusmetį dėl šių paslaugų lankosi pas specialistę Vilniuje: „Ji puikiai pateisina mano lūkesčius, o paslaugų kaina netgi mažesnė nei Panevėžyje.“
Plaukų kirpimas ir dažymas Druskininkuose – trigubai pigiau
Dėl grožio salono į kitą miestą taip pat vykstanti Karolina skaičiuoja, kad apsilankymas pas Druskininkuose dirbančią specialistę, pas kurią lankosi jau ne vienus metus, jai kainuoja net kelis kartus pigiau.
Ilgus plaukus turinti mergina pasakoja Vilniuje išbandžiusi ne vieną grožio saloną, tačiau galiausiai vis grįžtanti į Druskininkus.
„Druskininkuose mano kirpėja mane kerpa nuo mokyklos laikų. Ji žino, kokie mano plaukai, kiek laiko reikia skirti, kokias plaukų kaukes geriausia naudoti. Už visa tai sumoku apie 50 eurų, o darbas užtrunka 3–4 valandas. Už tas pačias paslaugas Vilniuje paprastai sumoku bent 150 eurų“, – sako Karolina.
Ji priduria – pati kirpėja yra vilnietė, į Druskininkus prieš kelerius metus persikėlusi dėl vyro darbo. Kaip nurodo Karolina, meistrė puikiai žino daugelio Lietuvos miestų paslaugų kainas, tačiau pati negalinti jų kelti, nes yra įsikūrusi miegamajame Druskininkų rajone.
„Vietiniai jos nesupras. Miesto centre kainos jau artimesnės Vilniaus kainoms, nes šios vietos daugiau pritaikytos turistams: prabangesni viešbučiai, salonai“, – teigia Karolina.
Paklausta apie išlaidas kelionei, ji tvirtina paprastai šių išlaidų į galutinę paslaugų kainą neįtraukianti, nes paprastai apsilankymą grožio salone taip pat derina su grįžimu pas artimuosius. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad, net ir įtraukiant transporto išlaidas, galutinė kaina vis tiek išeitų bene dvigubai mažesnė, nes kelionė atsieitų apie 20 eurų.
Dėl paslaugų nuvažiavusi 100 km stengiasi suderinti kelias veiklas
Vilniuje gyvenanti alytiškė Danielė į gimtąjį miestą tvirtina grįžtanti kelių paslaugų. 100 km ji keliauja apsilankyti kirpykloje, avalynės taisykloje ir dėl automobilio techninės priežiūros.
Kaip bene pagrindinę priežastį ji nurodo tai, kad paslaugas teikiančius specialistus ji jau puikiai pažįsta: „Žinai jų suteikiamų paslaugų kokybę. Žinoma, aktualus ir kainos klausimas, nes dažniausiai (net ir taisant batus) labiau apsimoka grįžti ir gauti paslaugą gimtajame mieste.“
Pašnekovė teigia negalinti labai tiksliai įvardyti, koks kainų skirtumas vyrauja, tačiau sako dažnai apie tai pasikalbanti su draugais ar kolegomis.
„Tarkime, Vilniuje paprastas batų taisymas kainuoja apie 20 Eur. Alytuje už tokią kainą kelias poras batų susitaisytum arba už tą pačią paslaugą sumokėtum kelis kartus mažiau. Su kirpyklos paslaugomis yra taip pat. Kadangi man pakanka paprasto kirpimo, daugiausiai sumoku 10 eurų. Jeigu norisi ko nors su dažymu, kiek daugiau“, – nurodo Danielė.
Ji sutinka – paslaugų už tokias kainas turbūt galima rasti ir Vilniuje, tačiau savo srities specialistų ieškojimas užima laiko, todėl paprasčiausia pasirinkti tuos, dėl kurių darbo kokybės jau esi tikras.
Danielė kelionės išlaidų į galutinę paslaugų kainą taip pat neįskaičiuoja, nes, kaip ir kitos pašnekovės, apsilankymą dėl šių paslaugų derina su apsilankymu pas artimuosius.
„Stengiuosi suderinti kelias veiklas. Kaip sakoma, susitvarkyti visus reikalus. Kartu aplankau artimuosius“, – teigia ji.
Į Anykščius – dėl torto
Gal dėl kiek neįprastesnės paslaugos į kitą miestą važiuoja ir vilnietis Mykolas. Jis Anykščiuose retkarčiais apsilanko dėl torto.
„Anykščiuose atradome kepyklėlę, kurioje visi tortai mums skanūs. Todėl, kai turime progą, ten užsukame ir ką nors įsigyjame“, – pasakoja vilnietis.
Jis patikslina, kad kepyklėlę atrasti padėjo žmonos tėvai, kurie Anykščiuose turi sodybą, todėl apsilankymas kepykloje paprastai derinamas su poilsiu ir sezoniniais darbais sodyboje ar tiesiog kelionėmis po Lietuvą.
„Tikrai nevažiuojame dėl torto 100 km kiekvieną kartą, kai yra kokia nors šventė, bet esame bandę derinti kelias veiklas. Pavyzdžiui, kelis kartus esame darę taip, kad penktadienį nuvažiuojame į Anykščius, užsisakome tortą, susitvarkome darbus sode, o sekmadienį ryte pasiimame tortą ir grįžę į Vilnių šeimai kokia nors proga surengiame vėlyvus pietus“, – pasakoja Mykolas.
Jis sutinka – vien dėl torto važiuoti į kitą miestą tikrai nebūtų finansiškai naudinga, tačiau derinant kelias veiklas transporto ar kiti kaštai paprasčiausiai atkrenta.
Sutaupyti galima ir pasirinkus paslaugas miegamajame rajone
Banko „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė įsitikinusi – sprendimą dėl paslaugų vykti į kitą miestą paprastai nulemia ekonominės priežastys ir galimybė šių paslaugų gavimą derinti su apsilankymu pas artimuosius.
„Dažniausiai pasirinkimas yra ekonominis, nes pavyksta sutaupyti labai nemenkai. Pati pastebėjau, kad net Vilniuje, pasirenkant tą pačią paslaugą miegamajame rajone, kad ir manikiūro ar kirpimo, tai jau gali sumažinti tos paslaugos kainą 20–30 proc., lyginant su tos paslaugos kaina, pavyzdžiui, miesto centre. Tikrai, manau, ilgainiui žmonės tiesiog pastebi šiuos dalykus ir daro sprendimus“, – sako J. Cvilikienė.
Vis dėlto ji pabrėžia – net ir gaunant pigesnes paslaugas derėtų įvertinti transporto ir laiko sąnaudas, kad galutinė suma neviršytų paslaugų kainų gyvenamojoje vietoje.
„Viskas priklauso nuo paslaugų ir nuo paketo. Esame kalbėję su kolegomis iš Estijos ir Latvijos. Žinome, kad, pavyzdžiui, suomiai atvyksta į Estiją dėl kai kurių paslaugų. Jie renkasi visą paslaugų paketą, praleidžia ten keletą dienų. Tai priklauso nuo paslaugos. Vien dėl manikiūro važiuoti į kitą miestą greičiausiai neapsimokėtų“, – svarsto J. Cvilikienė.
Siūlo viską įvertinti: vien dėl manikiūro vykti į Elektrėnus turbūt neapsimokėtų
J. Cvilikienė primena, kad prieš kurį laiką buvo itin populiaru iš Lietuvos važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Žmonės į kaimyninę šalį keliaudavo dažniausiai dėl maisto produktų, kartais – namų apyvokos daiktų ar statybinių medžiagų. Tačiau, pabrėžia asmeninių finansų ekspertė, ne visiems tai iš tiesų buvo finansiškai naudinga.
„Skaičiavimai rodo, kad ne visada ta euforija, kad ten nusiperki pigesnių maisto produktų, yra ekonomiškai pagrįsta. Atstumas didelis, laiko sąnaudos didelės ir taip išeina, kad nieko mes nesutaupėme, nes ir kuras kainuoja, ir laikas kainuoja. Turbūt visgi reikėtų pasiskaičiuoti ir pasižiūrėti, kiek ta paslauga kainuos ir ar tikrai verta vykti į Elektrėnus darytis manikiūro, sugaišti dvi valandas ir sutaupyti 5 eurus“, – pataria J. Cvilikienė.
Paklausta, ar tai gali būti ženklas, kad vis dėlto teikti paslaugas mažesniuose Lietuvos miestuose yra ekonomiškai naudinga, nes dalis klientų paprasčiausiai atvykta iš kitur, J. Cvilikienė teigia tuo abejojanti. Jos nuomone, tai galėtų būti nebent išimtiniai atvejai, kai specialistas yra itin geras.
„Yra tekę girdėti apie išskirtinio gerumo terapeutę Kaune, pas kurią klientai vyksta ir iš Vilniaus, ir iš kitų miestų. Jai nereikia niekur keltis, bet turbūt tai labai išimtiniai atvejai. Tačiau galima reklamuoti savo paslaugas ir kažkaip ieškoti klientų iš didžiųjų miestų. Atvykdami aplankyti artimuosius jie užsuktų ir tų paslaugų mažesniuose miesteliuose. Tai būtų verslo niša ir turbūt apie tai verta galvoti“, – tvirtina J. Cvilikienė.
Įžvelgia ir kitą tokio sprendimo priežastį
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė laikosi kiek kitos nuomonės. Jos teigimu, sprendimas dėl paslaugos vykti į kitą miestą ar juo labiau į kitą šalį dažnu atveju nėra nulemtas vien ekonominių sumetimų.
Ji taip pat rekomenduoja į galutinę kainą įskaičiuoti išlaidas transportui bei laiko sąnaudas. Tai padarius, tvirtina S. Gutauskaitė-Bubnelienė, kitame mieste siūlomos paslaugos kaina gali nebeatrodyti tokia patraukli.
„Paslaugos kainų skirtumas išties turėtų būti reikšmingas, kad vien dėl paslaugos apsimokėtų vykti į kitą miestą. Kita vertus, kai kurie asmenys, dirbantys ar gyvenantys didžiuosiuose šalies miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, naudojasi kirpėjų, odontologų, automobilių mechanikų ir kitų specialistų paslaugomis, kai grįžta namo ar į savo gimtąjį miestą lankyti artimųjų“, – atkreipia dėmesį S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Būtent tai, nurodo ji, lemia, kad žmogus pažįsta specialistus, pasitiki jų kompetencija ir pasirenka toliau naudotis jų paslaugomis, net gyvendami ar dirbdami kitame mieste.
Ji taip pat skaičiuoja, kad mažesniuose miestuose darbo užmokestis paprastai yra mažesnis. Kai kur, lyginant su sostine, vidutinis darbo užmokestis gali būti net 30 proc. mažesnis, o būtent jis sudaro didžiąją dalį galutinės paslaugos kainos.
Be to, mažesniuose miestuose paprastai pigesnė būna ir patalpų nuoma, todėl galiausiai ir paslaugos kaina gali būti mažesnė.
