Verslas

2019.11.07 20:03

Diskusijoje apie energetinę nepriklausomybę politologas ragino atsipeikėti: mes patys finansuojame karą prieš mus

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.07 20:03

Kalbant apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir saugumą, nederėtų susikoncentruoti vien tik į Astravo atominę elektrinę. Derėtų suvokti, kad Lietuva yra ir ilgai bus kare, todėl viską reikėtų vertinti daug plačiau. Taip Vilniaus energetikos forume teigė politologas Marius Laurinavičius. Politikos atstovai įsitikinę, kad Lietuva energetinių alternatyvų turi, tačiau reikia dialogo ir visuomenės švietimo.

„Kokie Lietuvos ir ypač bendros ES politikos sprendimai gali sukurti teisinę ir ekonominę aplinką, palankią žaliosios energetikos plėtrai, o ne Astravo atominės elektrinės statytojams?“, - buvo klausiama forume.

Diskusijos moderatorius, žurnalo „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Eduardas Eigirdas atkreipė dėmesį, kad bene didžiausia grėsmė Lietuvos energetikos saugumui šiuo metų yra Astravo atominė elektrinė. Jo vertinimu, viešojoje erdvėje ima įsivyrauti pozicija, kad derėtų perimti latvių požiūrį ir Astravo AE nevertinti kaip pavojaus.

Savo ruožtu Seimo narys Audronis Ažubalis tvirtino, kad pakeisti didžiųjų pasaulio bendrovių poziciją šiuo klausimų būtų sudėtinga, tačiau Lietuvai derėtų priimti griežtesnę poziciją ir kelti reikalavimus Europos Sąjungai (ES).

„Negirdėjau nuo 2008 m., kad mūsų valstybės vadovai Europos vadovų taryboje (EVT) panaudotų principą, kaip aš vadinu, „arba arba“, – atkreipė dėmesį A. Ažubalis. – „Tai mums – mirtinas pavojus, jūs nenorite mūsų paremti, tai mes neparemsime jūsų ir blokuosime tai, kas jums svarbiausia“. (...) Jeigu tikime, kad Astravas mums mirtinai pavojingas, turime taip elgtis.“

Pasak A. Ažubalio, didesnį dėmesį derėtų skirti ir diplomatinių institucijų finansavimui. Jo teigimu, visai nedžiugina tai, kad net tokioje didelėje valstybėje kaip Australija ambasada atsirado vos su trimis darbuotojais. Politiko vertinimu, turėdama vos kelis darbuotojus jokia diplomatinė atstovybė negali pasiekti reikšmingų rezultatų.

V. Bakas: reikia šviesti politikus ir visuomenę

„Klaipėdos naftos“ SGD departamento vadovas Arūnas Molis užsiminė, kad šiuo atveju Astravo AE tampa politiniu klausimu: „Truputį keistokai jaučiuosi tokioje draugijoje, kai šnekame apie politinius klausimus, bet kai kurie klausimai turėtų būti sprendžiami daug paprasčiau. (...) Norėčiau koncentruotis į labiau žemiškus klausimus, kuriuos pavykus atsakyti, jie išspręstų daugelį problemų.“

A. Molio nuomone, pirmiausia Lietuva turėtų atsisukti į tai, kokių veiksmų gali imtis pati, o ne vertinti, kokių veiksmų imamasi kitose valstybės.

Vytautas Bakas laikėsi priešingos nuomonės – energetinės nepriklausomybės klausimai negali būti sprendžiami tik Lietuvoje, įsitikinęs politikas. Pasak jo, svarbu ne tik įtraukti Latviją, Estiją, Lenkiją, svarbu veiksmų imtis ne tik vykdomosios valdžios, bet ir parlamentiniame lygmenyje.

Jis priduria, kad tuo pačiu derėtų spręsti ir skurdo klausimą, kuris gali paskatinti atsisukti į pigesnius energetikos sprendimus bei šviesti visuomenę ir pačius politikus. Kaip juokavo V. Bakas, kartais komitetai uždarus posėdžius rengia dėl to, kad neparodytų, jog nieko nesupranta.

„Manau, reikia šviesti politikus, to nebijoti, nes Lietuvoje energetika, kaip sritis, yra tokia sofistikuota, uždara, tai nėra plataus vartojimo reikalas. Mums reikia ją padaryti plataus vartojimo. (...) Jeigu mums Astravas siūlys pigią elektrą, vien politinės valios neužteks“, – tvirtina V. Bakas.

Jo teigimu, Lietuvos pramonė stipriai priklausoma nuo energetikos išteklių, todėl susiklosto tokia situacija, kad Lietuvos verslas ir net politinė sistema galėtų tapti priklausoma nuo Rusijos elito, nes pastarojoje šalyje energetiniai ištekliai naudojami kaip įtakos priemonė.

Ragina pagaliau suprasti – esame karo situacijoje

Politologas Marius Laurinavičius įsitikinęs – susikoncentravimas vien į Astravo AE niekur neveda. Dėmesį derėtų atkreipti ir į kitas sritis.

„Problema Lietuvoje yra ta, kad net Lietuvoje mes nesuprantame, kokioje situacijoje esame. Mes esame karo situacijoje. (...) Suprantu, kad Astravas yra didelė problema, bet kuo ji yra mažesnė problema už apskritai Baltarusijos įtakos didinimą Lietuvoje?“ – retoriškai klausė M. Laurinavičius.

Jis į situaciją siūlo žvelgti daug plačiau, pirmiausia pasižiūrint į A. Ažubalio minėtą finansavimą kai kurioms institucijoms: „Jei nesuprasime, kad Užsienio reikalų ministerijos finansavimas yra mūsų atsparumo dalykas, kad Valstybės saugumo departamentui turėtume skirti atitinkamą finansavimą, nes mes jį, tiesą sakant, vėl nubraukėme, tai apie ką mes čia šnekame? Kam apsimetame, kad išsprendę vieną problemą tapsime saugesni? Reikia elgtis kompleksiškai.“

Baltarusiją M. Laurinavičius teigė vertinantis kaip Rusijos provinciją su didele Aliaksandro Lukašenkos asmenine autonomija. Dėl šios priežasties jis ragina apskritai kalbėti apie santykius su Rusija.

Jis taip pas ragina pagaliau suvokti, kad už saugumą valstybė turi mokėti: „Šį klausimą turėtume nuolat kelti. Tikrai yra socialinės atskirties problema, ir už skurdo ribos daug žmonių gyvena, bet negirdžiu normaliai viešojoje erdvėje keliamo klausimo, kad mes turime mokėti už savo saugumą.“

Tikisi, kad po ES vertinimo Baltarusija grįš prie namų darbų

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius į situaciją vis dėlto žiūri pozityviau. Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga per pastaruosius metus smarkiai pasistūmėjo energetikos srityje: „Prieš 10–15 metų energetikos klausimų ES iš viso nebuvo. Dabar mes matome, kad šie klausimai yra kiekvieną dieną.“

Jis sutinka – procesai galbūt vyksta ne taip greitai, kaip to norėtųsi, bet diskusijos tęsiamos. Anot jo, kalbant konkrečiai apie Astravo AE, Lietuva jau yra priėmusi aiškią poziciją elektros energijos iš šios elektrinės nepirkti ir tos pozicijos laikosi visos šalies institucijos.

„Girdėjome ir iš Junckerio viešus pasisakymus, kad Astravo AE yra visos ES reikalas“, – sako A. Zananavičius ir priduria, kad lapkričio pabaigoje visos ES energetikos ekspertai nagrinės Baltarusijos pateiktą planą. Viceministras tikisi, kad po ekspertų vertinimo Baltarusijai „teks grįžti ir daryti namų darbus“.

Jis taip pat nesutinka su E. Eigirdo išsakyta pozicija, kad vyrauja naratyvas, teigiamai vertinantis Latvijos poziciją, kuri palaiko Astravo AE.

„Mes neturėtume ieškoti priešų tarp savo draugų. Mūsų didžiausi draugai yra latviai, estai ir lenkai. Labai daug bėdų, kurias turime, yra mūsų, mūsų pačių susikurtos. Gal neturėčiau pagal pareigas, bet norėčiau apginti, kad nieko mums latviai ir estai nedaro. Diskusija vyksta gana kietai ir gerai“, – tikino A. Zananavičius.

Visuose energetikos sektoriuose įžvelgia turimas alternatyvas: tiek projektų neturi jokia šalis

Seimo Energetikos komiteto pirmininkas Virgilijus Poderys taip pat laikėsi pozicijos, kad atviros ir konkrečios diskusijos reikalingos. Jo teigimu, Lietuva – viena iš labiausiai energetikos sritį politizuojančių šalių, todėl iš diskusijų šia tema išstumiami netgi ekonomistai ir energetikos ekspertai.

„Dėl to mano pirma mintis – reikia bendrauti ir nekurti jokių baudų ir problemų tarpusavyje. (...) Kita mintis, kad, man atrodo, per liūdnai kalbame. Jeigu pasižiūrėtume, kiek Lietuva tokių energetinės nepriklausomybės projektų vykdo, tai jokia kita šalis tiek neturi“, – sakė V. Poderys.

Jis vardijo, kad Lietuvoje biokuro sektorių galima laikyti sėkmės istorija, kuria stebisi kitos valstybės, SGD terminalas taip pat padėjo turėti konkurencingas kainas, o kituose sektoriuose šalis taip pat turi alternatyvų ir, nors perka, pavyzdžiui, dalį dujų iš Rusijos, visada gali pasirinkti alternatyvą.

M. Laurinavičius kritikavo, kad toks požiūris parodo, jog Lietuva iki šiol nesupranta, jog pirkdama dujas ar bet kokius kitus išteklius ar prekes iš esmės pinigus moka valstybei, kuri prieš Lietuvą kariauja.

„Supraskime, kad visa ta suma, kurią mes sumokame už tas dujas, eina mūsų priešui, kuris kariauja prieš mus. T. y. mes patys finansuojame karą prieš mus“, – tikino M. Laurinavičius.

Jis taip pat nemano, kad dėl Astravo AE pavyks susitarti su Latvija. M. Laurinavičius argumentavo – Rusijos įtaka toje šalyje per didelė.

„Puikiai suprantu, kad mes negalime šiandien padaryti geležinės uždangos, bet, jeigu manęs klausiate, kokia šioje situacijoje turėtų būti strategija, tai aš manyčiau, kad karo situacijoje, kurioje esame ir dar ilgai būsime, mūsų strategija turėtų būti mažinti bendradarbiavimą, jeigu įmanoma, iki nulio, su Rusija ir jos satelitais“, – teigė M. Laurinavičius.