33 verslo asocijuotos organizacijos pasirašė bendrą kreipimąsi į šalies valdžią dėl verslo aplinkos destabilizavimo biudžeto priėmimo procese. Bendri principai sugulė į raštą, tačiau kiekviena iš pasirašiusiųjų organizacijų turi papildomų argumentų, kurie nemažiau svarbūs. Kai kurie siūlomi mokestiniai pakeitimai gali atrodyti niekaip nesusiję su IRT sektoriumi, tačiau, pažvelgus nuodugniai į veikiančią ekonominę sistemą, viskas susiję.
Spalio pabaigoje Lietuvą pasiekė puiki žinia – Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2019“ Lietuva pelnytai užkopė į 14 vietą pasaulyje. Džiaugiamės visi, tačiau velnias slypi detalėse – nemokumo/bankroto procedūrų paprastume mes tik 85, o kitas blogiausias vertinimas – kredito prieinamumas, ir čia Lietuva užėmė 44 vietą. Latvija tuo tarpu 12. Papildomas kredito įstaigų apmokestinimas, mano nuomone, neprisidės prie aukštesnės vietos.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos papildomas apmokestinimas palies ne tik taip valdžios stigmatizuotas mažmeninės prekybos įmones, tačiau ir mobilaus ryšio operatorius, buitinės technikos pardavėjus, kitus prekybininkus, kurių mėnesinė apyvarta didesnė nei 2 mln. eurų.
Valdžios atstovai visomis išgalėmis aiškina, kad šį mokestį sumokės akcininkai iš pelno, bet ekonomika veikia kitaip – šis mokestis bus perkeltas ant pirkėjų pečių, lygiai taip pat, kaip PVM sumoka pirkėjai, lygiai taip apyvartos mokestį sumokės tie patys pirkėjai.
NT apmokestinimo pakeitimai nukreipti į 37 tūkst. bendrapiliečių, gyvenančių Vilniuje arba Vilniaus priemiesčiuose, neatneš to tiesinio rezultato, apie kurį garsiai kalba vyriausybė. Žmonės perrašys turtą vaikams, giminaičiams, ir iš 37 tūkst. liks mažuma. Daug kas turės darbo, tik iš to nebus jokios naudos. Suplanuotų pajamų surinkti nepavyks, tačiau suplanuotos išlaidos bus padarytos pagal planą.
Taršos mokestis – gražus PR pavadinimas, nes jo įgyvendinimo mechanizmas niekuo nesusijęs su taršos mažinimu, apmokestinama ne automobilio tarša, o automobilio įsigijimas. Tad ir vadinkim daiktus savais vardais – automobilio pardavimo mokestis. Jei norėtumėme tvarkytis su taršą – įvedinėtume mokestį, kuris tiesiogiai susijęs su teršimo procesu, t. y. degalų, tepalų, padangų sunaudojimu.
Turėdamas didesnio galingumo automobilį aš sunaudoju daugiau kuro, daugiau kuro – daugiau akcizo. Valdžios siūlomas mokesčio mechanizmas, mano subjektyvia nuomone, sugalvotas tik todėl, kad kuro akcizai turi tikslinį panaudojimą kelių priežiūrai, o pinigus norima nukreipti kitur. Schema paprasta, pavadinkim gražiai „Taršos mokesčiu“, p. Greta aukštai iškėlė klimato kaitos vėliavą, niekas neprieštarauja, kad teršti reikia mažiau – tad praslysim.
Vėlgi, suplanuotų pajamų surinkti nepavyks, perleidinės transporto priemones įgaliojimo pagrindu, padidinsim šešėlinę ekonomiką, o biudžeto išlaidas vykdysim pagal planą.
Nuoseklumo trūkumas yra yda, kurią reikia mums, bendrapiliečiams, išsigydyti, trumpalaikė atmintis mums taip pat nepadeda. Mokestinė reforma, kuri padidino dirbančiųjų algas nuo 2019 metų pradžios, atvėrė skyles 2020 biudžete. Buvo aišku kaip dieną, kad taip nutiks, betgi prezidento rinkimų sprintas buvo svarbesnis. Dabartiniai algebriniai mokesčių pakeitimų siūlymai yra akivaizdžiai neparuošti, tačiau jie yra PR priemonė, reikalinga šiandieniniams valdantiesiems 2020 rinkimams.
Net be šių skubotų mokestinių reformų įtakos 2020 metų biudžetas suplanuotas rekordiškai didelis. Papildomi 433 mln. eurų iš GPM (kas suponuoja 10 proc. atlyginimų augimą kitais metais), 104 mln. iš pelno mokesčio (tik valstybės įmonėms vėl atostogos, nes suplanuota paskirstyti dividendais 41 mln. eurų mažiau nei 2019 m.), PVM 307 mln. eurų daugiau, akcizai 121 mln. eurų.
Išlaidos taip pat auga atitinkamai: Socialinei apsaugai – 427 mln. eurų; Ekonomikai – 204 mln. eurų; Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 101.8 mln. eurų; Sveikatos apsaugai – 87.6 mln. eurų; Gynybai – 77 mln. eurų ir pan.
Viskas gražu, daugiau surinkom mokesčių, daugiau išleidom, kažkiek pritrūkom pažadams – įvedėm papildomus mokesčius visuomenės „nemėgstamiems“ Vilniaus turčiams, bankams, prekybininkams, na ir dar su klimato kaita pakovojom „Transporto priemonių perleidimo mokestį“ „užbrandinę“ kaip „Taršos mokestį“.
O, bet, tačiau!
Vyriausybė garsiais pareiškimais 2018.09.18 deklaravo kovą su šešėliu, buvo numatyta, kad per 2019 metus bus surinkta papildomi 200 mln. eurų. Panašu, kad senovės lietuvių patarlė: „tušti puodai garsiai skamba“ vėl pasitvirtino.
Mes turim „dramblį porceliano parduotuvėje“, bet apie jį nekalbam. Jei Lietuvos „neapmokestinta“ ekonomika sudaro nuo 15 iki 24 proc. BVP, o Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2018 metais Lietuvos Valstybės BVP buvo 45.285 mlrd. eurų, taigi ramia sąžine kalbama, o gal labiau tylima, apie 6.8 mlrd. – 10.9 mlrd. eurų sumą, nuo kurios vien PVM surinkimas išaugtų 1.428 mlrd. arba net 2.289 mlrd. eurų. Užkardant kelią „neapmokestinamai“ veiklai, sąžiningi verslai galėtų mokėti didesnius atlyginimus, kas padidintų GPM pajamas, turėtų didesnes apyvartas, kas padidintų PVM pajamas, akcizo pajamas, pelno mokesčio sumas. Visos technologijos yra išrastos – lieka jas pradėti naudoti.
Ne baudų didinimas, ne baubų ir baidyklių statymas gali sumažinti „šešėlinę“ ekonomiką, o protavimas ir technologinių sprendimų panaudojimas. Kalbama, kad mėsos sektoriuje didelis šešėlis, kai galvijų apskaita šiuo metu vos ne griežtesnė nei gyventojų, reikia tik toliau skaitmenizuoti vertės grandinę ir vietos šešėliui neliks. Kiti „padidintos“ rizikos sektoriai irgi lengvai sutvarkomi technologinėmis priemonėmis – tereikia jas teisingai sudiegti. Ne kvitų loterijos sutramdys šešėlį, o skaitmeninės technologijos ir jų naudojimas.
Teisingas diegimas yra dar viena opi problema, kurios „buožių“ iš Vilniaus apmokestinimas niekaip neišspręs. Valstybės Kontrolės auditai vieną po kitos traukia ylas iš maišo, pvz. Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimo auditas nustato, kad sistema sudaro prielaidas pagerėjimui, tačiau poveikis nepasiektas, ir išvardina eilę priemonių, kas turi būti padaryta.
Kitas pavyzdys, 2019-04-09 daryto audito „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai? “ išvados labiau nei iškalbingos ir pasakančios, kad finansavimo sistema nemotyvuoja savivaldybių siekti geresnių rezultatų; valstybės ir savivaldybių funkcijų paskirstymas tarp centrinės ir vietos valdymo lygių neužtikrina efektyvaus ir rezultatyvaus jų vykdymo.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra, apie kurios veiksmingumą ne kartą neigiamai pasisakiusi Valstybės kontrolė, o Lietuvos Banko ekonomistas p. Raimondas Kuodis pražilo belaukdamas, kada bus pradėta daryti kaštų ir naudos analizė vykdant tokias investicijas, įgalintų subalansuoti 2020 metų biudžetą nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų.
Daug kalbama apie viešųjų pirkimų efektyvinimą, bet apmaudu matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri turėtų būti kompetencijos centras ir gerosios praktikos skleidėjas, skiriami asignavimai tris kartus mažesni nei Specialiųjų Tyrimų Tarnybai, kurie turi gaudyti ir taisyti VPT „broką“.
Nėra priešpriešos tarp visuomenės narių, nėra priešpriešos tarp valdžios ir verslo, tarp 37 tūkstančių „buožių“ ir pensininkų, tarp dirbančių individualiai ir tarp samdomų darbuotojų, mes visi esame bendrapiliečiai, visi vienos ekonominės sistemos dalis. Lietuvoje mes neturime prabangos daryti neefektyvius sprendimus, toleruoti neefektyvias veiklas, mes tiesiog per maži tam.
Mes privalome didinti visų sektorių efektyvumą, gamybos, vadybos, valdymo, privataus ir viešojo, mes turime naudoti technologijas, kad ekonominiai procesai suktųsi greičiau, mes turime būti nepakantūs resursų ir laiko švaistymui, diegti sprendimus, kurie padarys mūsų ekonomiką konkurencingesne regiono, žemyno, pasaulio mastu. Mes visi gyvensime geriau, kai uždirbsime daugiau, o ne kai iš vienų atimsim ir kitiems padalinsime. Tadas Blinda, Robinas Hudas sulaukė taip pat daug viešumo, tik jų reformos ir kelias nebuvo nei tvarus, nei ilgalaikis.
33 asocijuotos verslo struktūros išreiškė vieningą nuomonę, kad pasirinktas 2020 biudžeto kelias su skubos tvarka stumiamais mokestiniais pakeitimais nėra optimalus Lietuvos gyventojams ir ekonominei sistemai. Realūs veiksmai „neapmokestinamos“ ekonomikos mažinimo atžvilgiu, efektyvaus valdymo diegimas, kaštų ir naudos analize pagrįsti investiciniai sprendimai, viešieji pirkimai, kurie būtų orientuoti ne į procesą, o į rezultatą, atneštų ženkliai didesnės naudos.
Nesinori, kad perfrazuota kita patarlė – 33 šunys loja, o karavanas užtikrintai juda rinkimų link – virstų realybe.
Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė.
