Seimo nariai beveik apsisprendė, kokio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reikia Lietuvai. Jei tam bus galutinai pritarta, mokestį mokės visi, kurių valdomo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turtą (NT) apmokestinimą. Didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės NT turto savininkai turėtų mokėti 0,5 proc. siekiantį mokestį nuo sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų.
Būsto vertė būtų nustatoma Registrų centro mokestinio vertinimo metu. Taigi jeigu pagal Registrų centro duomenis bendra asmens valdoma NT vertė yra 160 tūkst. eurų, tokiam asmeniui per metus tektų sumokėti 50 eurų.
Šiuo metu neapmokestinamojo NT riba yra 220 tūkst. eurų, taigi NT mokestį moka turintys tik kur kas brangesnį turtą.
Pažymėtina, kad jeigu parlamentarai galutinai pritars šiam pasiūlymui, būtų skaičiuojama asmeniui nuosavybės teise priklausančių ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamoji bendroji valdomo NT vertė siektų 200 000 tūkst. eurų (dabar – 286 000 eurų).
Majauskas ragino atkreipti dėmesį į pensininkus ir vienišus žmones
Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas posėdyje nurodė, kad penki komiteto nariai pasisakė už siūlomą projektą. Vienas narys susilaikė.
Tačiau konservatorius Mykolas Majauskas ragino Seimą projekto nepalaikyti, akcentuodamas, kad nekilnojamasis turtas nėra tas pats, kas pajamos.
Jis pateikė pavyzdį, kad Lietuvoje neretai pasitaiko atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės gyvena seniai įsigytame bute ar name, kurio vertė, laikui bėgant, auga.
„Didelė dalis tokių žmonių yra vyresnio amžiaus, kurie gauna pensiją ir gyvena iš pensijos. Šiandien mes tikėdamiesi, kad jie, gyvendami tame turte, kurio vertė užaugo, jie turės galimybę sumokėti papildomus turto mokesčius, nes mes juos pavadinimo turčiais. (...) Tai labai didelė ir labai rimta problema“, – tvirtino M. Majauskas.
Kaip antrą pavyzdį M. Majauskas pateikė šeimų skyrybas, kai išsiskyrus porai bendras turtas tampa vieno iš buvusių sutuoktinių turtu: „Asmuo, kuris turėjo nekilnojamą turtą, tarkime, už 300 tūkst. eurų, ir nemokėjo jokio turto mokesčio, išsiskyręs jis iš karto turi pradėti mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nors jo pajamos nepadidėjo.“
M. Majauskas taip pat akcentavo, kad paprastai nekilnojamojo turto mokestis keliauja savivaldybės, kuri tuomet yra paskatinama gerinti miesto infrastruktūrą, nes tai vėl didina nekilnojamojo turto kainą. Šiuo atveju, pabrėžia M. Majauskas, mokestis keliautų į valstybės biudžetą.
Jo nuomone, kitą kartą vertinant nekilnojamąją turtą, tikėtina, turtas bus pervertintas, tačiau turtingiausi asmenys galės išvengti mokesčio, nes jį įteisins kaip įmonės turtą ir tokiu atveju mažesnis mokestis būtų mokamas savivaldybėms, o valstybės biudžeto pajamos nepasiektų.
M. Majauskas taip pat siūlė nukelti NT mokesčio įsigaliojimo terminą nuo liepos 1 d., tačiau tam nepritarė nei BFK, nei kiti Seimo nariai.
Į biudžetą pritrauktų apie 2,5 mln. eurų
Parlamentarė G. Skaistė komentavo, kad NT mokestis pats savaime „nėra gėris, nei blogis“, bet kaip ir visi mokesčiai jis turi turėti savo tikslą.
„Jei vienų mokesčių tikslas tiesiog pririnkti daugiau pinigų į biudžetą, tai šio mokesčio tikslas turėtų būti kitoks, jis turėtų pagyvinti NT rinką, skatinti žmones neužlaikyti turto, o iš gautų pajamų savivaldybės galėtų vystyti infrastruktūrą“, – sakė G. Skaistė ir kritikavo, kad dabartinis mokesčio pasiūlymas šio tikslo neatitinka.
A. Butkevičius atkreipė dėmesį, kad jei būtų priimtas įstatymo projektas, jis valstybės biudžetą papildytų, palyginti, nedidele suma.
„Apie šį projektą diskutavome labai daug, suaudrinome visuomenę, o fiskalinis rezultatas būtų papildomai gauti 2,5 mln. eurų. Bet politiškai aš manau, kad žala ir politiniai nuostoliai būtų daug didesni, todėl ir kyla klausimas, ar iš tikrųjų teisingai buvo pasirinkta, kai kitais metais bus Seimo rinkimai, priimti šį įstatymo projektą“, – sakė jis.
A. Butkevičius taip pat pažymėjo, kad kas 5 metus vykstantis turto vertinimo terminas yra per ilgas, jį reikėtų daryti dažniau, kad būtų kuo realiau įvertinta turimo NT vertė. Jis siūlė, kad apmokestinamoji turto vertė būtų nustatoma kiekvienais metais. Tam buvo nepritarta.
„Sutinku, kad yra netobulų vietų, kurias reikia tobulinti. Tačiau teisės aktas nėra naujai svarstomas, jis priimtas praeitais metais, ir šiandien svarstome tik apmokestinamosios vertės sumažinimą. Sutinku, kad šuolis gana didelis, argumentų daug, tačiau registruotas pasiūlymas, kad neapmokestinamoji vertė būtų 150 tūkst. eurų, yra kompromisinis variantas“, – sakė Vida Ačienė ir ragino palaikyti įstatymo projektą.
Po ilgų diskusijų Seimo nariai nusprendė palaikyti įstatymo projektą. Iš viso balsavo 93 nariai, už – 50 , prieš – 17, susilaikė – 26.
Ministerija siūlė 100 tūkst. eurų kartelę
Finansų ministerija buvo siūliusi nuo kitų metų pradžios dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją NT vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų.
Asmens nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 100 tūkst. eurų, būtų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Taigi jeigu asmens turimo NT vertė siekia 110 tūkst. eurų, per metus piniginę būtų tekę paploninti 50 eurų.
Tuomet buvo skaičiuojama, kad mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje, o platesnė NT mokesčio bazė leistų į šalies biudžetą papildomai surinkti apie 8 mln. eurų per metus.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad dabartinis NT mokestis būtų pirmasis žingsnis visuotinio NT mokesčio link.
