Verslas

2019.11.07 10:22

Nausėdos patarėjas apie pastabas pensijų didinimo iniciatyvoms: lašas po lašo ir akmenį pratašo

„Daugiau nei 40 proc. pensininkų skursta. Pagal šį rodiklį esame absoliučiame Europos Sąjungos (ES) dugne, todėl šią situaciją būtina keisti. Tam, kad ji pasikeistų, pensijos tam tikrą laikotarpį turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, jo Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

– Mažos pensijos yra problema, su kuria visi sutinka. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete užvakar buvo svarstomos prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamos įstatymų pataisos dėl spartesnių pensijų didinimo ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bazės išplėtimo. Parlamentarai negailėjo pastabų, pavyzdžiui, Seimo narė Rima Baškienė sakė, kad toks siūlymas pensijas didintų vos trimis eurais. Ar tokį rezultatą planavo ir prezidentas?

– Reikia atkreipti dėmesį, kad pensininkų skurdas yra viena didžiausių Lietuvos problemų. Daugiau nei 40 proc. pensininkų skursta. Pagal šį rodiklį esame absoliučiame Europos Sąjungos (ES) dugne, todėl šią situaciją būtina keisti. Tam, kad ji pasikeistų, pensijos tam tikrą laikotarpį turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.

– Jos ir augtų sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, tačiau prezidentas siūlo šį procesą dar paspartinti.

– Jos neauga sparčiau. Pastaruosius penkerius metus jos augo lėčiau nei vidutinis darbo užmokestis, todėl skurdas tik didėjo. Taip, kitąmet jos augtų kiek sparčiau. Mes esame paskaičiavę, jog tam, kad pensijos augtų 2–3 procentiniais punktais sparčiau už vidutinį darbo užmokestį, prireiktų beveik dešimties metų. Tik tokiu atveju santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo pakiltų nuo 40 iki 50 proc. Šiam pokyčiui reikia laiko ir papildomų finansinių išteklių.

Kalbant apie paminėtus tris eurus, lietuvių liaudies išmintis ne veltui sako, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jeigu tokia sistema būtų veikusi ir šalia numatyto augimo, pensijos paskutinius kelerius metus būtų augusios papildomai. Galbūt vidutinė pensija jau siektų 400 eurų. Labai svarbu susitarti dėl papildomo principo, kad situacija pasikeistų ir senjorai jaustųsi geriau, nei jaučiais šiuo metu.

– Svarbu pastebėti, kad šis padidėjimas bus skirtas visiems, nesvarbu, ar pensija nesiekia skurdo ribos, ar viršija 600 eurų. Taip yra todėl, kad siūloma didinti bazinę pensijos dalį. Ar tai socialiai teisinga?

– Prieš keletą metų buvo priimtas sprendimas dalį visos pensijos iškelti į valstybės biudžetą ir taip sukurti galimybę ją didinti sparčiau remiantis kitais mokesčiais. Ne tais, kurie patenka į „Sodros“ biudžetą, bet papildomais mokesčiais. Siūlydami sparčiau didinti bazinę pensiją, teikėme iniciatyvas, iš kur tuos pinigus sugeneruoti. Teikėme fiskališkai subalansuotą pasiūlymą didinti išlaidas ir kartu nurodėme konkrečius šaltinius.

– Bet būtų galima nukreipti tuos pinigus tiems, kurie gauna mažiausias pensijas, o dabar jūs duosite ir tiems, kurie gauna ir didesnes?

– Taip, tačiau didesnį poveikį ir procentinę išraišką pajus tie, kurie gauna mažesnes pensijas, nes jei vadovautumėmės kitu siūlymu ir didintume vienu procentu visiems vienodai, galbūt tiems, kurie gauna santykinai daug, pensijos augtų septyniais eurais, o tie, kurie gauna mažesnes, augtų tik vienu euru.

Mes kaip tik norime spręsti skurdo gylio problemą ir pirmiausia didinti bazinę pensiją, bet, ateityje siūlydami spartesnį didinimą kitiems metams, mes taip pat siūlėme įpareigoti Vyriausybę ir greičiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją teikti siūlymus, kaip reformuoti visą pensijų modelį.

– Dabartinį 15 proc. GPM šalies vadovas nori priartinti prie standartinio 20 proc. tarifo. Taip pat siūloma lėčiau mažinti darbo mokesčius, lėčiau kelti NPD. Ekonomistai pabrėžia, kad tai trukdytų jaunoms, dažnai mažai uždirbančioms ir regionuose gyvenančioms, šeimoms išbristi iš nepritekliaus.

– Mūsų įstatymų pasiūlymuose nėra nieko dėl NPD, nes tai yra Vyriausybės biudžeto projekte. Mes siūlome mokesčių sistemoje mažinti netolygumus. Mūsų manymu, nesąžininga, kad dirbantieji pagal darbo sutartį moka 20 proc. GPM, o žmonės, gaunantys pajamas iš dividendų, kapitalo prieaugio ar individualios veiklos, moka 15 proc. Mes tai matome kaip tam tikrą išimtį, netolygumą, todėl siūlome šį atotrūkį panaikinti.

– Valdantieji, planuojantys lėtinti NPD augimą, prezidento pritarimo nesulauktų?

– Šiuo metu turime 30 proc. mūsų ekonomikos siekiantį biudžetą, esame ES dugne ir neturime finansinių galimybių vykdyti reformų ir kitose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, švietimo sistemoje, todėl dar mažinti mokestinį pyragą vienu milijardu turbūt yra ne ta kryptis, kuria reikėtų eiti. Kaip tik reikėtų ieškoti būdų didinti tą pyragą ir jį padalinti kuo sąžiningiau.

Numatyti žingsniai ir toliau didinti NPD tikrai brangiai kainuotų biudžetui ir čia reikėtų sverti, ar mes turime galimybę sparčiai mažinti mokesčius, bet tuo pačiu metu turime suprasti, kad negalima spręsti esminių problemų, tokių kaip skurdas, sveikatos apsaugos ar švietimo kokybės gerinimas. Todėl mes siūlėme šią situaciją pergalvoti, o Vyriausybė įsiklausė ir pasiūlė lėtesnį mokesčių mažinimą. Mokesčiai ir toliau bus mažinami kitąmet dirbantiems asmenims, tačiau ne taip greitai, kaip planuota.