Verslas

2019.11.06 10:13

Verslininkai iškėlė ultimatumą valdžiai: jeigu dabartinis biudžetas bus priimtas – trauksis iš Nacionalinio susitarimo

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.06 10:13

Penkios didžiausios Lietuvos verslo organizacijos surėmė pečius, kad kitais metais siūlomi mokesčiai nebūtų įvesti. Jos kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, kad kitų metų mokestiniai pakeitimai nebūtų priimti. Jei naujiems mokesčiams vis dėlto bus pritarta – iki Naujųjų metų pasitrauks iš Nacionalinio susitarimo.

Skėtinių verslo organizacijų vadovai trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, ragindami negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad valstybės ilgalaikes reformas reikia daryti visiems, nes valstybės ateitis yra visų interesas. Tačiau reikia laikytis susitarimų.

„Dar 2018 metais su Vyriausybe, konfederacijoms, socialiniais partneriais pasirašėme susitarimą dėl šalies pažangai būtinų elementų. Ten buvo keli dalykai, kurie svarbūs ilgalaikei šalies vizijai. 2018 metais buvo priimti nauji įstatymai ir 2019 metais visa sistema pradėjo veikti. Mokestiniai pakeitimai buvo išdėlioti per trejus metus. Labiausiai yra sunerimęs verslas, kad, nepraėjus nė pirmiems metams, jau siūloma keisti susitarimus“, – nuogąstauja R. Dargis.

Jis pažymi, kad Lietuvoje vyrauja milžiniška įstatymų leidyba. Nuo 2015 iki 2019 metų sveikatos draudimo įstatymą buvo siūloma keisti 71 kartą, PVM įstatymą – 60 kartų, GPM – 75, pelno mokesčių įstatymą – 84 kartus.

„Susiduriame su milžinišku antplūdžiu įstatymų, todėl kalbėti apie kažkokią kokybę – neverta“ , – tikina R. Dargis.

Jis sutinka, kad socialiai jautriausioms grupėms reikia padėti, tačiau nauji mokesčiai turi būti priimami tik juos įvertinus ekspertams ir dėl to visiems šalyje susitarus, o ne paskubomis. „Mokestiniai įstatymai nėra kojinės, kurias reikia keisti kasdien“, – trumpai tarė R. Dargis.

Kreipimesi primenama, kad 2017 m. spalio 16 d. skėtinių verslo organizacijų vadovai kartu su profesinėmis sąjungomis ir LR Vyriausybe pasirašė Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.

Atkreipiamas dėmesys, kad šiame susitarime įtvirtintas esmines pažangai būtinas ilgalaikes priemones ir deklaruotus bendradarbiavimo principus bei Vyriausybės įsipareigojimus pamina įstatymų pakeitimai, kuriuos skubotai siūloma priimti su 2020 metų biudžetu.

Verslo bendruomenė ragina negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Tikimasi, kad atsiras politinė valia skirti laiko siūlomiems mokesčių pakeitimams aptarti, kad valstybė atsakingai įsivertins savo išlaidas ir bus priimti reikiami sprendimai viešojo sektoriaus efektyvumo klausimams spręsti.

Iškilo grėsmė Nacionaliniam susitarimui

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pažymi, kad socialinė partnerystė šiuo metu yra kryžkelėje, nors dėl jos buvo labai ilgai derėtasi. Verslas buvo susitaręs su socialiniais partneriais, tačiau visiems susitarimams gali ateiti galas.

„Kalbame apie vertybinę sistemą. Kol buvo pasirašytas susitarimas, jis buvo pasirašytas po ilgų diskusijų. Tas susitarimas veikia. Dar šiandien pasakyti, kad jis neveikia, negalime, nes galutinių sprendimų dar nėra. Kelia nerimą skuba ir teisinis nihilizmas. Pavyzdžiui, bankų turto apmokestinimas, kuris, tikėtina, neatitinka Konstitucijos. Dauguma iniciatyvų yra daromos prieš rinkimus ir tai matosi. Tačiau darosi nejauku, nes nematome svorio centro, kuris atliktų pasiūlymų analizę. Tai gali tapti pavojinga“, – įspėja V. Sutkus.

Jis teigia, kad verslininkams labai svarbu vertybės. Tačiau Seime yra siūlomi įstatymai, kurie prieštarauja Konstitucijai.

„Pamatysime, ar socialinis dialogas gali tęstis. Jis turėjo gerų rezultatų, tačiau dabar socialiniam dialogui gali būti padaryti didžiulė žala. Tačiau tikimės, kad šitą krizę pavyks išgyventi“, – V. Sutkus kreipėsi į Seimo narius ir Vyriausybę bei pridūrė, kad nereikia mesti kelio dėl takelio.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įspėja: jei Vyriausybė ir Seimas nesilaikys pažadų – verslininkai pasitrauks iš Nacionalinio susitarimo.

„Mes esame aptarę, kad, reikalui esant, pasitrauksime iš Nacionalinio susitarimo. Apie tai informuosime per savo įmonių darbuotojus. Pasakysime jiems, kas čia vyksta. Kelsime jų ekonominį ir finansinį išprusimą.

Mes netrankysime durimis, tačiau mes aiškiai įvardinsime, kuo mes nepasitikime, ir išeisime iš tų struktūrų, kur mes nebematome prasmės dalyvauti. Aukojame savo asmeninį laiką ir norime gerų pokyčių, tačiau jeigu tai mums nepavyksta, tegul ateina tie, kurie gali“, – tikina D. Arlauskas.

R. Dargis ramina, jog nenori, kad verslo atstovų kreipimasis skambėtų kaip ultimatumas, ir ragina grįžti prie socialinio dialogo.

„Mūsų manymu, visų reformų sėkmė yra gilus visuomenės įvairių grupių susitarimas ir darbas, kad tie susitarimai būtų įgyvendinti. Tie dalykai, kurie buvo fiksuoti susitarime dėl pažangos, norime, kad jie būtų įgyvendinti. Norime, kad laikytumėmės susitarimų ir kad tie susitarimai būtų įgyvendinti. Galiu tik pacituoti finansų ministrą, kuris pasakė, kad jei būtų įgyvendintos švietimo ir sveikatos reformos, kurios buvo užsibrėžtos šios Vyriausybės, mokesčių didinti nereikėtų“, – Vyriausybės sprendimus kritikuoja R. Dargis.

Verslo atstovų laiškas

Suprasdami valstybės tvaraus augimo iššūkius ir žmonių gerbūvio auginimo svarbą bei Vyriausybės iniciatyvą imtis šalies pažangai būtinų reformų, 2017 m. spalio 16 d. skėtinių verslo organizacijų vadovai kartu su profesinėmis sąjungomis ir LR Vyriausybe pasirašė Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Šio susitarimo preambulėje yra įtvirtinti esminiai ilgalaikiai pažangai būtini tikslai: viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas; socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas; švietimo ir mokslo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas; mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimas; šalies konkurencingumo didinimas.

Susitarimas deklaravo bendrą visų pasirašiusiųjų įsipareigojimą dirbti dėl bendro tikslo, remiantis sutartais principais ir priemonėmis. Susitarime buvo numatyti žingsniai, kuriais būtų užtikrintas viešojo sektoriaus efektyvumas ir viešųjų paslaugų kokybė, sutarta veikti kartu, stiprinant socialinį dialogą. Įsipareigota specialų dėmesį skirti švietimo sektoriaus reformai, sukuriant efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą, gerinti švietimo kokybę. Buvo aiškiai susitarta dėl mokesčių sistemos stabilumo užtikrinimo, prognozuojamos ir sąžiningos mokestinės aplinkos, leidžiančios numatyti sprendimų priėmėjų elgesį, o verslui planuoti savo investicijas ir grąžą. Susitarime yra įtvirtinta nuostata nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus, o siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su Susitarimą pasirašiusių organizacijų atstovais.

2018 m. buvo įgyvendinti tektoniniai mokesčių pakeitimai, kurie pradėjo veikti nuo 2019 m., o dalis jų turėtų įsigalioti tik nuo 2020 m. Įgyvendinus šią mokesčių reformą, Vyriausybė deklaravo, kad dabartinę kadenciją daugiau mokestinių pakeitimų nebus.

Nekreipdami dėmesio į Vyriausybės įsipareigojimus ir pasirašytą susitarimą, politikai kartu su 2020 m. biudžetu siūlo skubos tvarka priimti mokestinius pakeitimus. Jų derinimui skirtas laikas yra simbolinis – derinimui imituoti. Dialogas su visomis suinteresuotomis pusėmis šiuo klausimu nevyko. Akivaizdu, kad siūlomi mokesčių pakeitimai pažeidžia verslo ir dirbančių žmonių lūkesčius dėl mokesčių sistemos stabilumo ir su darbo pajamoms susijusios mokestinės naštos mažinimo, esmingai mažina šalies patrauklumą naujiems investuotojams ir tiesiogiai pažeidžia demokratinės visuomenės gyvavimo principus. Siūlomi pakeitimai didins šeimos biudžeto išlaidas ir mažins įmonių konkurencingumą.

Suprantame būtinybę įgyvendinti reformas valstybės ateičiai svarbiose srityse: švietimo, sveikatos, mokesčių, pensijų, inovacijų, šešėlinės ekonomikos, bet esame įsitikinę, kad sprendimai turi būti priimami tik detaliai aptarus jų įgyvendinimo eigą bei pasekmes su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis, o visuomenės gerovė keliama skatinant ekonomikos augimą, o ne priimant trumpalaikius sprendimus dėl mokestinės naštos perskirstymo. Manome, kad eidami dialogo keliu galime rasti subalansuotus sprendimus visoms valstybės pažangai reikalingoms reformoms.

Suprantame būtinybę spręsti labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių problemas ir skirti tam papildomą finansavimą, bet pirmiausia tai turi būti daroma optimizuojant valstybės išlaidas, atlikus išlaidų analizę ir įvertinus, kaip yra taupomi mokesčių mokėtojų pinigai. Pagaliau reikia pradėti taikyti kaštų ir naudos analizės principus. Turi būti atsižvelgta į Valstybės kontrolės teikiamas išvadas ir siūlymus dėl viešojo sektoriaus vykdomų projektų ir veiklos. Siekiant subalansuoto biudžeto, raginame galvoti ne tik apie pajamų surinkimą mokesčių pavidalu, bet ir peržiūrėti valstybės išlaidas, įvertinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Politikai turi sąmoningai atsisakyti principo, kad valstybės biudžetas yra pildomas, apmokestinant dirbančius žmones ir verslo įmones, atsisakant pastangų efektyvinti valstybės valdymą. Mokesčių mokėtojų nepasitenkinimą kelia ir nepasitikėjimą valstybe didina ne tik tai, kad didinami mokesčiai, bet ir tai, kaip neefektyviai naudojami jų sumokėti pinigai.

Esame įsitikinę, kad valstybę galime kurti tik tarpusavio dialogo ir priimtų susitarimų, paremtų aiškiais principais, laikymosi dvasioje. Kai pasirašiusios pusės nesilaiko parašais įtvirtintų įsipareigojimų, atsisakoma dialogo ir vadovaujamasi trumparegiškais sprendimais momentiniams tikslams pasiekti, netenkama pasitikėjimo, o bet kokie susitarimai praranda prasmę. Raginame negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Siekiame grįžti prie dialogo ir bendrų sprendimų paieškos. Tikime, kad atsiras politinė valia skirti laiko siūlomiems mokestiniams pakeitimams aptarti, kad valstybė atsakingai įsivertins savo išlaidas ir bus priimti reikiami sprendimai viešojo sektoriaus efektyvumo klausimams spręsti.

Tikime, kad politikai supras Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų reikšmę ir grįšime prie šiame dokumente įtvirtinto dialogo ir nė vienam socialiniam partneriui nereikės pasitraukti iš šio susitarimo.