Verslas

2019.11.06 05:30

6 reformos. Dėl mokesčių ekonomistai kraipo galvas: turėjo padėti vargšams, bet didžiausia nauda – turtuoliams

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.06 05:30

Mokesčių reforma lėmė, kad daugiausia naudos gavo ne vargšai, o turtingieji, be to, dėl jos gautos ir mažesnės biudžeto pajamos. Dėl to buvo pristabdytas atlyginimų kėlimas viešajame sektoriuje, tačiau turtingiesiems viešųjų paslaugų kokybė nelabai ir rūpi: vaikus jie leidžia į privačias mokyklas, o patys gydosi privačiose klinikose, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.

Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika – sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia, kaip kiekvieną iš šešių reformų sekasi įgyvendinti.

2016 metais pradėjusi darbą, septynioliktoji profesionalų Vyriausybė jau po dvejų metų iškilmingai pristatė 6 struktūrines reformas Lietuvos šimtmečiui. Tai buvo bene pirmasis bandymas po Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdytų struktūrinių reformų Lietuvą sugrąžinti į reformų kelią. Viena iš 6 Vyriausybės pasiūlytų reformų – mokesčių reforma.

Užsimota buvo plačiai. Per ketverius metus padaryti mažiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Gaunantiesiems 500 eurų darbo užmokestį iki 2020 metų padidinti net 20 proc., o uždirbantiesiems 2000 tūkst. eurų – iki 2019 metų net 40 proc. Taip pat siekiama milijonui šalies gyventojų sumažinti mokestinę naštą, arba, kaip yra pasakęs premjeras Saulius Skvernelis, „milijonui skirti milijardą“.

Tačiau tokius ambicingus Vyriausybės pažadus ekspertai kritikuoja ir teigia, kad reforma lems mažesnes šalies biudžeto pajamas. LRT.lt aiškinasi, kaip Vyriausybei sekasi įgyvendinti mokesčių reformą ir laikytis išsikeltų tikslų.

Stiprinti vidurinę klasę

Vyriausybės paskelbtame projekte rašoma, kad įgyvendinant reformą bus siekiama vykdyti mokesčių ir socialinio draudimo sistemos pertvarką. Taip pat mažinti darbo jėgos apmokestinimą siekiant jį padaryti mažiausią Baltijos šalyse.

Buvo įvardinti ir keturi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria mokesčių sistema. Pirmas – darbuotojas nemato savo mokamos socialinio draudimo įmokos dalies. Antras – darbo užmokesčio apmokestinimas šalyse yra per didelis. Trečias – Lietuvoje nėra daugiamečio esminių apmokestinimo pokyčių plano. Ketvirta problema – teisė gauti bazinę pensiją nepriklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, tačiau ši pensijos dalis integruota į socialinio draudimo sistemą.

Trūkumams naikinti buvo pasiūlytos ir konkrečios priemonės. Sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius, esą taip bus išvengta šešėlio, atsiskaitymų vokeliuose, o darbuotojas žinos, kokius mokesčius moka. Įvesti „Sodros“ „lubas“, progresinį GPM mokesčio tarifą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą.

Tikimasi, kad įgyvendinus mokesčių reformą šalyje bus didesnis pasitikėjimas socialiniu draudimu, kadangi didės paskatos socialiai draustis ir išvengti socialinės rizikos senatvėje. Taip pat mokesčių našta sumažės 1 mln. dirbančiųjų. Darbo apmokestinimas bus konkurencingiausias tarp Baltijos šalių, o pokyčius pajus vidutines pajamas gaunantieji. Tačiau ar tokiems užmojams lemta išsipildyti?

Kas pasikeitė?

Kaip Vyriausybė tarė, taip 2018 metais Seimas ir padarė. Priėmė Vyriausybės pasiūlytą trejus metus truksiančią mokesčių reformą. Pakeitimai įsigaliojo jau nuo 2019 metų.

NPD didėjo iki 300 eurų. Buvo pritarta ir tam, kad 2020 metais NPD didėtų iki 400 eurų, o 2021 – iki 500 eurų.

Buvo įvestas ir iš dalies progresinis 27 proc. siekiantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Juo apmokestinamos pajamos, viršijančios 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (apie 11,3 tūkst. eurų iki mokesčių per mėnesį). Sutarta, kad 2020 metais ši riba mažės iki 84 VDU (apie 7,9 tūkst. eurų), o 2021 metais – iki 60 VDU (apie 5,6 tūkst. eurų).

Nors daugiau uždirbantieji po mokesčių reformos turi mokėti didesnes GPM įmokas, jiems leista mokėti mažesnes „Sodros“ įmokas. Pirmą kartą šalyje įvestos vadinamosios „Sodros“ įmokų lubos. Tai reiškia, kad apribojamos socialinio draudimo įmokos, nustatoma maksimali pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos.

„Sodros“ įmokų „lubos“ 2019 metais taikomos pajamoms, viršijančioms 120 VDU (apie 11,3 tūkst. eurų iki mokesčių per mėnesį), 2020 metais ši riba mažės iki 84 VDU (apie 7,9 tūkst. eurų), o 2021 metais – 60 VDU (apie 5,6 tūkst. eurų).

Taip pat buvo sujungti ir darbdavio bei darbuotojo mokesčiai.

Vyriausybė teigia, kad, nepraėjus nė metams nuo mokesčių reformos įvedimo, vidutinis šalies darbo užmokestis į rankas augo net 104 eurais. Iš jų 40 eurų didėjo dėl mokesčių reformos įgyvendinimo.

Teigia, kad žmonės buvo apgauti

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, kaip jis vertina Vyriausybės įgyvendinamą mokesčių reformą, teigė, kad, nepraėjus nė metams, panašu, kad mokesčių reformos įgyvendinti pagal planą nepavyks.

„Pradėtus darbus reikia pabaigti. Tada ir būtų galima vertinti. Reforma buvo planuojama trejų metų, o net nepasibaigus vieneriems metams reforma nebebus vykdoma visos apimties. Yra netgi galimybė, kad bus visai atsisakyta mokesčių mažinimo mažiau uždirbantiems asmenims“, – nesugebėjimą laikytis pažadų kritikuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas teigia, kad tai rodo, jog mūsų valdžia bei valstybė dar nėra pribrendusios ilgalaikėms reformoms, o tai kelia nepasitikėjimą.

Pradėtus darbus reikia pabaigti. Tada ir būtų galima vertinti. Reforma buvo planuojama trejų metų, o net nepasibaigus vieneriems metams reforma nebebus vykdoma visos apimties. Yra netgi galimybė, kad bus visai atsisakyta mokesčių mažinimo mažiau uždirbantiems asmenims.

„Jeigu ateityje vėl bus bandoma daryti reformas, bus keliamas klausimas, ar tos reformos nebus tik pažadai, kurie net neįpusėjus reformai bus atsiimami. Bus ieškoma naujų būdų, kaip užkamšyti biudžeto skyles žiūrint tik į vienerių metų perspektyvą“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Ekonomistas sutinka, kad netinkamai įgyvendindama mokesčių reformą Vyriausybė pati sau prieštarauja. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalba apie tai, kaip svarbu mažinti socialinę atskirtį bei skurdą šalyje. Tai byloja ir 2020 metų Seimui pateiktas biudžeto projektas, kuriame numatoma socialinei apsaugai skirti didžiausią papildomai planuojamų išlaidų dalį – 761 mln. eurų.

Tačiau, į vieną kišenę įdėjus, iš kitos bandoma tyliai ištraukti pinigus. Panašu, kad 100 eurų (iki 400 eurų) turėjęs didėti NPD kitais metais padidės dvigubai mažiau – 50 eurų. Buvo siūlymų NPD didinimą lėtinti iki 30 eurų.

„NPD didinimo pagrindinis tikslas buvo padidinti mažiau uždirbančiųjų pajamas. Taip pat paskatinti bedarbius įsilieti į darbo rinką ir sumažinti skurdo rizikos lygį. Tačiau šiuo metu atrodo, kad tikslai yra kiti ir net nelabai aišku, kokie“, – sako Ž. Mauricas.

Reformą vertina neigiamai

Vilniaus universiteto profesorius bei ekonomistas R. Lazutka teigia, kad jau nuo pat mokesčių reformos pradžios ją vertino neigiamai.

„Ji buvo nukreipta į priešingą pusę, ne į tą, kurią reikia. Lietuvos problema yra ta, kad valstybė surenka per mažai lėšų ir nesugeba finansuoti įvairių sričių. O ta reforma „milijardas – milijonui“ buvo į priešingą pusę nukreipta. Valstybė atsisako milijardo, o problema yra ta, kad valstybė ir taip turi mažai lėšų“, – reformą kritikuoja R. Lazutka.

Jis taip pat teigia, kad nelogiškas sprendimas yra ir NPD taikymas tiems, kurie uždirba iki 2 VDU. Jų atlyginimai ir taip yra dideli, auga sparčiai, todėl atiduoti jiems dalį valstybės pinigų atrodo nelogiška.

Kritikuojamas ir mokesčių reformos sprendimas bazines pensijas perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Nors tai ir turėjo palengvinti „Sodros“ finansinę naštą, dėl to pinigų „Sodroje“ daugiau neatsirado.

„Galiausiai „Sodra“ neteko daugiau lėšų, negu kad sumažėjo jos įsipareigojimai mokėti bazinę pensiją. Nors buvo giriamasi, kad „Sodra“ atskirta nuo antrosios pakopos ir jos nebefinansuos. Giriamasi, kad „Sodra“ buvo sustiprinta. Tačiau buvo sumažinti tarifai, o rezultatas toks, kad „Sodra“ neteko dalies pajamų“, – pastebi ekonomistas.

R. Lazutkai nepatinka ir tai, kad dėl NPD didinimo mokesčių reforma labiausiai turėjo pasijausti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tačiau dėl tikėtino lėtesnio NPD kėlimo kitais metais jie tos naudos nepajus. Tačiau mokesčių reforma pasitarnaus turtingiesiems. Dėl mokesčių reformos nukraujavo šalies biudžetas, o dėl to nepavyks sparčiau didinti viešajame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų. Tačiau turtingieji viešosiomis paslaugomis naudojasi mažiau, todėl jiems nėra svarbu, kokia yra viešųjų paslaugų kokybė.

Ekonomistas žodžio į vatą nevynioja – Vyriausybei paskelbus mokesčių reformą žmonėms reikėjo išeiti į gatves. Kai kas taip ir padarė, tačiau to neužteko. Todėl, anot jo, turime tai, ką turime.

„Sodros“ lubų atsiradimas

Atsargiai Ž. Mauricas vertina ir dar vieną mokesčių naujovę – „Sodros“ įmokų „lubų“ atsiradimą. Įvedus šį ribojimą, daugiausia uždirbantys gali džiaugtis „Sodrai“ mokėdami mažesnę mokesčių dalį.

Tačiau ekonomistas pastebi, kad nors atsirado „Sodros“ „lubos“, buvo įvestas didesnis GPM mokestis didesnėms pajamoms.

„Grįžtame į tą patį pradžios tašką. Į vieną kišenę įdedame, o iš kitos išimame“, – sako Ž. Mauricas.

Jis taip pat mano, kad nors po mokesčių reformos „Sodros“ sistema tapo skaidresnė, vis dar yra neaiškumų, o išmokų ir įmokų sąsajų turėtų būti daugiau.

„Idealiu atveju turėtume suvienodinti išmokų ir įmokų „lubas“, nes dabar egzistuoja sistemos žvairumas. Maksimalios išmokos dažniausiai yra du vidutiniai darbo užmokesčiai, tai tuomet ir „Sodros“ įmokų „lubos“ turėtų siekti 2 VDU. Jei ne, tai tuomet didinkime išmokų „lubas“. Sistema yra žvaira, o tai sukelia neteisingumo jausmą. Kam žmogui mokėti daugiau į „Sodrą“, jei įmokos yra, o išmokų – nėra?“ – retoriškai klausia Ž. Mauricas.

Tačiau ekonomistas R. Lazutka teigia, kad nors įvedus „Sodros“ „lubas“ lygiagrečiai buvo įvestas ir didesnis GPM tarifas, turtingieji dėl tokių pakeitimų tik išlošė papildomai, o valstybė tapo pralaimėtoja.

Skurdžiausiais rūpinasi ne tik finansų ministerija

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad įgyvendinant mokesčių reformą, buvo atsižvelgiama ir į mažiausias pajamas gaunančius.

„Su darbo santykiais susijusia mokestine pertvarka buvo siekiama šių tikslų: iš vienos pusės – konsolidavus „Sodros“ įmokų dalį atsirado erdvė toliau didinti NPD ir taip sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems. Iš kitos – skatinti aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimąsi Lietuvoje. Kitaip tariant, skatinti dirbti ir užsidirbti“, – LRT.lt teigė V. Šapoka.

Tačiau jis pažymi, kad ne mokesčių, o kitų reformų tikslas buvo atsižvelgti mažiausiai uždirbančius.

„Pajamų nelygybės mažinimui didžiausią įtaką turi prieiga prie kokybiško ir rinkos poreikius atitinkančio išsilavinimo, efektyvios sveikatos apsaugos, taip pat įtrauki darbo rinka bei socialinių išmokų sistema.

Todėl kartu su mokestine reforma buvo vykdomos ir kitos penkios sveikatos, švietimo, inovacijų, pensijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo reformos. Natūralu, kad smarkiai sulėtėjus sveikatos ir švietimo reformų įgyvendinimo tempui, taip pat atsižvelgdami į naujas Prezidento ir Seimo iniciatyvas, turime ieškoti kompromisų“, – sako V. Šapoka bei priduria, kad NPD ir toliau nuosekliai augs, tačiau lėtesniu tempu.

Kokios mokesčių reformos reikia Lietuvai?

R. Lazutka teigia, kad jeigu jam reikėtų vykdyti mokesčių reformą, jis įvestų didesnį GPM progresyvumą. Taip pat apmokestintų ne atlyginimus, o visas žmogaus gaunamas pajamas.

„Reikia skaičiuoti ne metines pajamas, o pajamas iš visų šaltinių. Vakaruose yra kalbama taip, kad yra 20–25 tūkst. metinių pajamų ir jos apmokestinamos. Nuo metinių pajamų, nesvarbu, kokie yra pajamų šaltiniai, yra taikomi progresiniai tarifai. Ta progresija yra žiauri. Pajamos, kurios viršija 2 ar 2,5 VDU, Vakarų valstybėse jos yra apmokestinamos apie 38–40 proc. To reikia ir Lietuvai, kadangi valstybės biudžetas yra labai skurdus“, – siūlo R. Lazutka.

Taip pat reikėtų atsisakyti mados mokesčius surinkinėti tik per PVM, kadangi tai ir didžiulė našta mažas pajamas gaunantiems žmonėms.

Tačiau su tuo nesutinka Ž. Mauricas. Jis teigia, kad darbo pajamų apmokestinimas tik dar labiau didintų mokestinius ginčus. Tai pat problema ne mokesčių dydžiai, o kur surinkti mokesčiai yra panaudojami.

„Žmonės nepyksta, kad daugiau uždirbantieji moka didesnį tarifą. Žmonės pyksta, nes daugiau uždirbantys žmonės suranda įvairių spragų ir mokesčių sumoka daug mažiau, negu yra formalus tarifas. Reikia visų pirma išspręsti šią problemą“, – įsitikinęs ekonomistas Ž. Mauricas.

Jis pažymi, kad Lietuvai reikia tokios mokesčių sistemos, kurioje dar mažiau būtų apmokestinama darbo jėga ir kapitalas. Tai padėtų išlaikyti ir didinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą.

Reikėtų padaryti taip, kad Lietuvoje apsimokėtų investuoti ir dirbti, bet neapsimokėtų gyventi. Kad į Lenkiją ir toliau važiuotume apsipirkti, bet lenkai pas mus važiuotų dirbti ir investuoti

„Reikia eiti Airijos keliu ir didinti vartojimo ir turto mokesčius. Nekilnojamojo turto mokestį visuotinį įvesti, automobilių taršos mokestį. Reikėtų ir elektros mokestį įvesti, nes jo sudėtinga išvengti. Jis yra progresinis, nes labiau pasiturintys gyventojai turi didesnį būstą ir suvartoja daugiau elektros energijos.

Mokesčius perkelčiau nuo darbo ir kapitalo prie vartojimo ir turto. Reikėtų padaryti taip, kad Lietuvoje apsimokėtų investuoti ir dirbti, bet neapsimokėtų gyventi. Kad į Lenkiją ir toliau važiuotume apsipirkti, bet lenkai pas mus važiuotų dirbti ir investuoti“, – kokios mokesčių sistemos reikia Lietuvai, vardija Ž. Mauricas.

Abejoja dėl palankios aplinkos verslui

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad vienas iš pagrindinių mokesčių reformos šūkių buvo siekis per trejus metus sukurti palankiausią mokestinę aplinką verslui tarp Baltijos šalių.

Tačiau tokie pažadai gali būti nieko verti, jei mokesčių reformos nebus laikomasi, o ji bus nuolatos kaitaliojama.

„Mokesčių reforma, kuri turėjo būti ilgalaikė, ji vėl yra reformuojama. Tai nėra nei paranku, nei stabilu, nei ekonomiška. Mokesčių sistema yra vienas iš kertinių verslo aplinką nustatančių kintamųjų. Kai ji yra tokia nestabili ir pastoviai kaitaliojama, tai yra didelis vidinis neapibrėžtumas verslui. Planuoti ateitį yra labai sudėtinga. Ypač dabar, kada nėra aišku, ar bus įvesti nauji mokesčiai, ar ne. Nesilaikoma pusės metų taisyklės, kada buvo žadama, kad bus duota pusė metų verslui ir žmonėms prisitaikyti prie siūlomų mokestinių pakeitimų“, – pažadų nesilaikymą kritikuoja LLRI ekspertė I. Genytė-Pikčienė.

Ji pastebi, kad šiuo metu mokestinė aplinka Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, yra labai panaši. Tačiau jei prieš metus priimtos reformos ir pažadai bus ir toliau laužomi, tai nepadės pritraukti daugiau investuotojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.