Verslas

2019.11.05 12:50

Bankų mokestį pasiūliusios Lenkų rinkimų akcijos lyderis laidoje negalėjo paaiškinti, ką tiksliai planuojama apmokestinti

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.11.05 12:50

Politikai įtikinėja, kad siekiant mažinti skurdą, privalu įsivesti prekybos tinklų ir bankų aktyvų mokestį. Tačiau dėl šių mokesčių įvedimo labiausiai nukentėtų skurdžiausiai šalyje gyvenantys – jie prekybos tinkluose išleidžia didžiausią pajamų dalį, – LRT laidoje „LRT forumas“ teigė finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas teigia, kad Seimas neimituoja kovos su skurdu, kaip tai darydavo ankstesnės valdžios, o bando ieškoti priemonių, kurios pasiteisintų. Vienos iš jų – apmokestinti bankų aktyvus ir prekybos tinklus.

„Tam, kad užtikrintume dabartines viešąsias paslaugas, turime kariuomenę, gatves, švietimą, tam užteks ir ekonomikos augimo, tačiau norit pakeisti svarbiausius rodiklius – skurdą ir atotrūkį, būtina ieškoti papildomų lėšų“, – tvirtina T. Tomilinas bei kaip tinkama pavyzdį mini Lenkiją.

Anot jo, Lenkija šiuo metu demonstruoja liberalios politikos „krachą“ ir eina priešingu keliu, negu siūlo ekspertai. „Ir jiems sekasi. Jiems pavyksta spręsti problemas. Jiems pavyksta didinti išlaidas, liekant griežtos finansinės atsakomybės ir griežto finansinio tvarumo ribose“, – vardija T. Tomilinas.

Jam pritaria ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) primininkas Valdemaras Tomaševskis. Jis pažymi, kad bankai yra apmokestinami visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia, anot jo, yra vos 5 valstybės, kurios papildomai neapmokestina bankų.

„Tačiau net ir tokios valstybės, kurios neturi tokio mokesčio, pavyzdžiui Danija, jie turi kitą bankų mokestį. Jie labiau apmokestina bankų pajamas, kitus dalykus. Net 21 valstybė įvedė mokestį nuo pasyvų ir 6 nuo aktyvų. Mes būtent ir siūlome nuo aktyvų todėl, kad savų bankų per daug neturime. Siūlome apmokestinti aktyvus, o toks mokestis galioja Lenkijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Prancūzijoje“, – šalis, kurios yra įsivedusios bankų aktyvų mokestį vardija V. Tomaševskis.

Vis dėlto įstatymo dėl bankų aktyvų mokestį pasiūliusios LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio pasiteiravus, kas yra bankų aktyvai, jis to paaiškinti nesugebėjo ir teigė, kad tai yra indėliai bankuose.

Įstatymai nebus priimti

Vilniaus universiteto profesorius bei ekonomistas Romas Lazutka mano, kad bankų aktyvų ir prekybos tinklų mokestis įvestas nebus, kadangi nėra nei politinės, nei ekspertinės jėgos.

„Tuos mokesčius reikia sukonstruoti tinkamai. O tai nėra lengva užduotis. Yra tipiškas pelno mokestis. Jei sėkmingas verslas, vadinasi dideli pelnai. Jei tas pelnas paskirstomas per dividendus arba mokami didžiuliai atlyginimai, tuomet tam yra gyventojų pajamų mokestis, kuris turėtų būti gerokai progresyvesnis“, – kaip surinkti papildomus pinigus į šalies biudžetą gerovės valstybei sukurti vardija ekonomistas.

R. Lazutka taip pastebi, kad dabartinis siūlymas 1 proc. apmokestinti prekybininkų apyvartas, viršijančias 2 mln. eurų per mėnesį, gali lemti tai, kad kai kuriems verslininkams gali tekti atiduoti visą pelną.

Tačiau su tuo nesutinka T. Tomilinas, kuris teigia, kad siūlomas mokestis nukirptų tik iki 10 proc. kai kurių prekybos tinklų pelnų.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė pastebi, kad visų pirma tai nėra prekybos tinklų mokestis, kaip daugelis galvoja. Tai yra mokestis, kuris palies visas prekybos įmones, kurios per mėnesį generuoja 2 mln. eurų pajamas. Ji teigia, kad tokių įmonių, kurios galėtų būti potencialiai apmokestinamos, Lietuvoje yra apie 150.

R. Vainienė taip pat mini, kad analogiškas įstatymas vis dar nėra įsigaliojęs Lenkijoje dėl teisinio neaiškumo, nors nuolatos bedama pirštu į šią šalį ir teigiama, kad reikia daryti taip, kaip daro Lenkija. Todėl ir Lietuvoje siūlomas įstatymas, kaip sako R. Vainienė, „yra tiek ant Konstitucinio teismo, tiek ant ES teisėtumo ribos“. Todėl šis mokestis nėra taikomas nei vienoje iš ES šalių.

„Jei įvestume šitą mokestį ir neturėtume PVM lengvatų, kokias turi Lenkija, tai, ko gero, šitas mokestis būtų naudingas ne mums, o Lenkijai. Tuo metu lietuviai būtų dar labiau paskatinti važiuoti į Lenkiją pigesnių prekių“, – įsitikinus R. Vainienė.

Ji siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Slovakija buvo įsivedusi prekybos tinklų mokestį, tačiau Europos Komisiją vėliau jį suspendavo. Skaičiuojama, jog įvedus prekybos tinklų mokestį Slovakijoje vienam vidutiniam šeimos ūkiui kainos per metus didėjo apie 200 eurų.

Ekonomistė taip pat kritikuoja siūlymą teigdama, jog nėra aišku, kur nukeliaus pinigai, surinkti į šalies biudžetą.

„Kas patvirtins, kad iš siūlomų mokesčių surinkti pinigai bus skirti vaiko pinigams didinti arba socialinei atskirčiai mažinti, o ne kitų metų Seimo narių, kurie nebepateks į Seimą, išeitinėms algoms sumokėti. Kur yra tos garantijos gyventojams, kad mokesčiai nukeliaus jiems, o ne kažkur kitur“, – retoriškai klausė R. Vainienė.

Iš viešųjų pirkimų – 1 mlrd. eurų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė Pikčienė įsitikinusi – nauji mokesčiai tik atbaidys investuotojus, o būdų didinti šalies biudžetą – reikia ieškoti kitur.

Pavyzdžiui, kaip minėjo buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, skaidriau vykdant viešuosius pirkimus, būtų galima sutaupyti net milijardą eurų.

Ekspertė pastebi, kad papildomų pajamų būtų galima ieškoti ir efektyviau valdant viešąjį sektorių.

„Prisiminkime mokesčių reformą. Ji turėjo eiti kartu su viešojo sektoriaus efektyvinimo reforma. Tačiau ji neįvyko. Pritrūko politinės valios tiek efektyvinti šveitimo sektorių, tiek sveikatos apsaugos. Todėl norint įvykdyti pirminius tikslus prieš kitų metų rinkimus, tiesiog stengiamasi labai lengva ranka įvesti mokesčius, kurie į šalies biudžetą atneš nedideles pajamas, o jų surinkimas bus labai sudėtingas“, – sako I. Genytė – Pikčienė.

Su ja nesutinka T. Tomilinas kuris teigia, kad ekspertės siūlomas viešojo sektoriaus efektyvinimas – mokyklų ir ligoninių uždarymas. Jis taip pat pažymi, kad 2018 metais 10 proc. sumažėjo valdymo išlaidos.

„Tai yra išlaidos viešajame sektoriuje. Mes darome milžiniškus taupymus visose srityse, bet neiname iki ligoninių ar mokyklų uždarymo. Per derybas tarp įvairių ministerijų, per dvejus metus valdymo išlaidos sumažintos 500 mln. eurų. Yra tas taupymas, yra įsipareigojimai. Tačiau vien iš to neįmanoma vykdyti visų ambicingų tikslų“, – nuomonę dėsto T. Tomilinas.

Siūlo regresinius mokesčius

Finansų analitikas Tautvydas Marčiulaitis pažymi, kad T. Tomilinas kalba apie progresinių mokesčių naudingumą, tačiau pritaria regresinių mokesčių įvedimui.

Anot T. Marčiulaičio, tiek bankų aktyvų, tiek ir prekybos tinklų mokesčiai būtų regresiniai – gaunant didesnes pajamas, mokestinė našta mažėtų.

Finansų analitikas taip pat įsitikinęs, kad siūlomas prekybos tinklų mokestis neigiamai paveiks skurdžiausią visuomenės dalį ir tik dar labiau didins socialinę atskirti.

„Mažiausiai uždirbantys didžiąją pajamų dalį išleidžia prekybos tinkluose. Kadangi prekybos tinklų mokestis per metus ar du tikrai padidins kainas, tą kainų pakilimą pajus tie, kas uždirba mažiausiai“ , – siūlymą įvesti prekybos tinklų mokestį kritikuoja finansų analitikas.

Tačiau V. Tomaševskis teigia, kad įvairūs lobistai tik ir bando gąsdinti, kaip naujai siūlomi mokesčiai neigiamai paveiks šalies ekonomiką, tačiau nereikia to bijoti.

Bankų įkainiai – patys didžiausi?

V. Tomaševskis pažymi, kad bankų paslaugų įkainiai Lietuvoje – jau dabar vieni didžiausių ES. Už daugelį paslaugų tenka susimokėti, nors kitose šalyse, pavyzdžiui Lenkijoje, analogiškoms paslaugoms yra taikomi 0 proc. tarifai.

„Bankuose „Swedbank“ ir „Luminor“ mėnesinis sąskaitos priežiūros mokestis – 1,5 euro. Mėnesinis kortelės mokestis – 0,7 euro. Per metus jau gaunasi apie 20 eurų. Grynųjų pinigų išėmimas bankomatuose virš 550 eurų – 0,4 proc. ir taip toliau.

Tačiau pažiūrėkime į kitas valstybes, pavyzdžiui į Lenkiją, ten valstybinis bankas „PKO“ minėtoms paslaugoms taiko 0 proc. tarifus“, – didelius Lietuvos bankų įkainius kritikuoja V. Tomaševskis.

T. Marčiulaitis sako, kad niekas ir neteigia, kad Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų įkainiai yra maži, tačiau kainų palyginimų tyrimo tarp ES šalių – nėra.

„Todėl kai sakoma, kad kainos yra vienos didžiausių ES – tai yra visiškai iš oro ištraukas teiginys. Tokio tyrimo nėra ir nebuvo. Pavyzdžiui, Norvegijoje kainos yra didesnės. Švedijoje – labai panašios“, – vardija T. Marčiulaitis.

Jis taip pat mini, kad įvedus bankų aktyvų mokestį Lenkijoje buvo atliktas tyrimas. Nustatyta, kad dėl mokesčio įvedimo augo bankų paslaugų kainos, mažėjo paskolų išdavimas. Taip pat mokestis galėjo turėti neigiamą įtaką BVP.

„LRT forumo“ įrašas:

LRT forumas. Mokesčių gausa: šalia NT, akcizų, automobilių taršos mokesčių – svarstomi ir kiti, kurie guls ant paprastų žmonių pečių