Verslas

2019.11.05 10:16

Prezidento siūlymui didinti pensijas parlamentarai negailėjo pastabų: pensijos didėtų vos 3 eurais

Jonas Deveikis, LRT.lt, BNS2019.11.05 10:16

Esminė skurdo problema yra mažos pensijos. Su skurdo rizika susiduria daugiau nei 40 proc. šalies pensininkų, todėl pensijas reikia didinti kitais metais dar sparčiau, Seime prezidento pasiūlymus didinti pensijas pristatė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Tačiau Seimo narė Rima Baškienė sako, kad toks siūlymas pensijas padidintų vos 3 eurais.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) antradienį buvo svarstomos prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos įstatymų pataisos dėl spartesnio pensijų didinimo bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bazės išplėtimo.

Prezidento vyriausiais patarėjas S. Krėpšta teigia, kad socialinė atskirtis ir skurdas Lietuvoje yra didelis. Skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų skaičius yra 27 proc. o tai yra 790 tūkst. piliečių. Dar prastesnė situacija vyrauja senyvo amžiaus žmonių, kurių amžius yra virš 65 metų grupėje. Pagal santykinį skurdą šioje žmonių amžiaus grupėje Lietuva lenkia vos kelias valstybes, o senyvo mažiaus žmonių tarpe net daugiau nei 40 proc. susiduria su didele skurdo rizika.

„Pagal atskiras grupes matome, kad 65 ir daugiau metų žmonių grupėse santykinis skurdas yra labai aukštas. Ilgametės skurdo tendencijos rodo, kad senyvų asmenų rodikliai prastėja per paskutinius 6 metus. Kitos grupės išliko stabilios arba mažėjo. Tai galima paaiškinti, nes skurdą kitose grupėse mažino vaiko pinigai. Tačiau pensininkų skurdas augo, nes vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei pensijos“, – pažymi S. Krėpšta.

Jis teigia, kad siekiant to išvengti, reikia didinti bazines pensijas. „Mūsų siūlymas sparčiau didinti bazinę pensiją kitais ir dar kitais metais. Puikiai suvokiame, kad reikia papildomų lėšų. Kaip surinkti tas papildomas lėšas taip pat siūlome“, – tikina S. Krėpšta.

Prezidentas siūlo 2020 ir 2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų – 1,91 procentinio punkto.

Pensijos didėtų tik apie 3 eurais

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys pastebi, kad norint išsaugoti socialinio draudimo sistemą, reikės sutelkti dar didesnes pajėgas, kadangi yra labai daug prieštaravimų.

S. Krėpšta pažymi, kad pensijoms Lietuva skiria tik apie 6–7 proc. BVP, nors ES šis skaičius siekia 11–12 proc. nuo BVP. Atsižvelgiant į tai, reikėtų sunerimti ir solidariau žiūrėti į pensininkus.

A. Sysas kritikuoja, kad pasirinktas „keistas“ bandymas pensijas didinti įstatymo būdu. Jis taip pat kritikuoja, kad prezidentūra nesiūlo apmokestinti dividendų, nors ten slypi milijardai. Tačiau S. Krėpšta teigia, kad tai netiesa. Gitanas Nausėda, anot jo, siūlo dividendus apmokestinti nuo 15 iki 20 proc.

„Valstietis“ T. Tomilinas pastebi, kad Seimas jau juda prie realių progresinių mokesčių, todėl klausia, ar prezidentas negalėtų pateikti visuotinio pajamų ir turto deklaravimo mokesčio. „Kadangi reiktų atskirti, kur yra gyventojų asmeninės reikmėms naudojamos pajamos ir kur yra juridinių asmenų pajamos arba verslui naudojamos lėšos“, – sako T. Tomilinas.

Pastabų prezidento siūlymui turėjo ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Ji teigia, kad pensijų augimas jau dabar yra spartesnis negu darbo užmokesčio augimas.

„Tuo džiaugėmės ir džiaugiamės jūsų susirūpinimu. Tačiau jūs siūlote 1,83 proc. didinti bazinę pensiją. Kaip labai racionalus ir paprastas žmogus skaičiuoju, kiek tai bus. Žmogui tai bus vos apie 3 eurus. Garsiai džiaugiamės, kad pakeisime situaciją. Tačiau tai nėra esminis sprendimas. Gerai ir tiek, bet norėtųsi daugiau“, – sako R. Baškienė.

Ji taip pat pažymi, kad turime ne tik galvoti apie pensininkus, bet ir apie verslininkus, kurie tas pensijas uždirba.

„Dabar jūs matote Lietuvą, kuri nekeičia mokesčių per naktį. Požiūris į verslą pasidarė, kaip į tą, kuris kuria produktą, kurį būtų galima vėliau perskirstyti. Galvojant apie kolegas, matyti tik juridinius asmenis, kaip verslo subjektus, kurie kuria gėrį ir nuvertinti visiškai fiziniu asmenis, žmones, kurie sukuria verslą ir neprašo išmokų, turėtume tai vertinti atsakingai. Todėl priimant bet kokius mokestinius sprendimus pagalvokime, ką sakėme ir žadėjome prieš metus. Jautriai reaguokime ne tik norėdami kelti pensijas, bet ir nepabloginkime situacijos tiems, kurie tas pensijas uždirba“, – komentuoja R. Baškienė.

Jai iį dalies pritaria ir Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, kuris pažymi, kad įvedant pensijų indeksavimą reikia apsispręsti, ar gelbėjame pensijų sistemą kitų sistemų sąskaita, ar bandome ieškoti kitų sprendimų, kadangi „mokesčių tiek nepakelsime, o į verslo interesus taip pat reikia atsižvelgti“.

Tačiau prezidento patarėja ir socialinės politikos ekspertė Irena Segalovičienė pažymi, kad reikia kurti adekvatesnę pensijų sistemą.

„Prezidento iniciatyva buvo, kad matant bendrus sprendimus sprendimų priėmėjų tarpe, reikia tvarkyti pensijų sistemą. Neužtenka esamo indeksavimo ir bendrųjų principų. Jeigu pasižiūrėtume į kitas ES šalis, tai ten dominuoja dvinarė pensijų indeksavimo sistema. Šioje vietoje matome tiek Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje, ten yra bazinis indeksavimo atskaitos rodiklis. Jis būtų atitikmuo mūsų darbo užmokesčio fondo 7 metų vidurkio sumavimui ir atitinkamam indeksavimui. Kartu yra papildomi kriterijai, kurie leidžia sprendimų priėmėjams atsižvelgiant į kainų lygį, skrudo rodiklius, lyginti tą sistemą ir didinti tą adekvatumą. (...). Šioje vietoje yra prezidento pasiūlyme ir įsipareigojimas didinti pensijas sparčiau 2 metaus“, – sako I. Segalovičienė.

Lapkričio 13 dieną komitetas planuoja pateikti galutines išvadas dėl prezidento pateiktų pasiūlymų.

Prezidento siūlymai

Prezidentas siūlo 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. Lėšų spartesniam pensijų didinimui G. Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius GPM tarifus.

Dabar ūkininkai už vadinamąjį žaliąjį dyzeliną moka 56 eurų akcizą už 1 tūkst. litrų, prezidentas siūlo tarifą pakelti beveik tris kartus.

Seimo Kaimo reikalų komitetas jau atmetė tokią šalies vadovo iniciatyvą ir nusprendė, kad akcizas gali augti tik 7,2 proc. – vos keturiais eurais iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų.

Šalies vadovas taip pat siūlo nuo dabartinių 15 proc. prie standartinio 20 proc. GPM priartinti tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio ir dividendų, taip pat aukštoms pajamoms iš individualios veiklos.

G. Nausėdos siūlomų Akcizų, Gyventojų pajamų mokesčio ir Socialinio draudimo pensijų įstatymų pakeitimai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės biudžetu.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra pareiškęs, kad Seime bus pritarta prezidento mokesčių siūlymams, jei jie neprieštaraus Vyriausybės planams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt