Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, tačiau 2019 m. trečiąjį ketvirtį jau fiksuoti pirmieji lėtėjimo požymiai, o ekonomistai skambina pirmaisiais pavojaus varpais – tarptautinės tendencijos taip pat nenuteikia itin optimistiškai.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ viešėjusi Lietuvos Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad 2020-ieji bus išbandymas ir mūsų šalies ekonomikai.
„Tiesa ta, kad Lietuva turi gana mažą ekonomika, kuri itin priklauso nuo savo eksporto rinkų, todėl natūralu, jog buvo tik laiko klausimas, kada tos išorės vangesnės ekonomikos paraiškos palies ir mus. Pastaruosius keletą mėnesių matome, kad Lietuvos eksportas nebeauga įprastai tempais, o tai yra signalas, kad keisis ir bendras ekonomikos pulsas“, – sako ekspertė.
Anot ekonomistės, pastaruoju metu politikų ypač eskaluojama gerovės valstybės idėja turėtų būti ne trumpalaikis ir staigus, o ilgalaikis projektas, o taip pat kritiškai įvertintai turimus savo resursus ir galimybes.
„Lietuva vis dar yra labai jauna demokratiška valstybė, o mūsų nepriklausomos ekonomikos raida – trumpa. Manau, kad šiai dienai Lietuva susiduria su kitu iššūkiu – turime įveikti vidutinių pajamų spąstus. Tai toks barjeras, su kuriuo susiduria kiekviena besivystanti ekonomika iki tol augusi dėl to, kad turėjo pigios darbo jėgos. Mūsų ekonomikos sparta stebino tiek Vakarus, tiek Rytus, tačiau tai buvo dėl to, kad mes buvome lankstūs ir mokėjome prisitaikyti, o tuo pačiu mūsų darbo kaštai buvo žemi. Tačiau situacija keičiasi, o šalyje darbo užmokestis kyla sparčiai, todėl konkurencinis pranašumas dingsta ir mums reikės naują ekonomikos modelį“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Viena krypčių – naujų investuotojų pritraukimas ir skatinti tas veiklas, kurios kuria aukštesnę pridėtinę vertę, o tuo pačiu moka ir didesnius atlyginimus.
Ekonomistė taip pat pastebi, kad viena nuolatinių Lietuvos bėdų – mažos pensijos, kurias kelti reikia, tačiau politikams ji aktuali pasidaro tik priartėjus rinkiminiam laikotarpiui.
„Ekonomistai akcentuoja, kad ne dabar metas tą pyragą perskirstyti, o reikia ieškoti vidinių resursų, kurių tikrai yra. Valdžios išlaidos, biudžeto išlaidos valdomos neefektyviai, daug pinigų iššvaistoma ne tiems tikslams, kurie būtų reikšmingiausi. Kad ir vadinamųjų vaiko pinigų iniciatyva – ji populiari, tačiau Lietuva nėra pakankamai turtinga šalis, kad remtų visas be išimties šeimas“, – svarstė ekonomistė.
Plačiau apie kitų metų ekonomiką – LRT reportaže
