Verslas

2019.11.01 17:43

Ukraina kritikuoja Danijos leidimą tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“ atkarpą

Danija pareiškė, kad neišduoti leidimo negalėjo
Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.01 17:43

Ukrainos prezidentas sako, kad Danijos leidimas tiesti paskutinę dujotiekio „Nord Stream 2“ atkarpą stiprina Rusiją ir silpnina Europą. Dujų tiekimas per Ukrainą gali nutrūkti jau nuo Naujųjų metų. 

Po pustrečių metų svarstymo Danija pareiškė, kad negalėjo neišduoti leidimo „Gazprom“ vamzdynui, nors, pasak kritikų, jis tik sustiprins Europos priklausomybę nuo Rusijos. Dujų milžinė sako, kad gali spėti dujotiekį nutiesti dar šiemet, o sankcijomis anksčiau grasinusi Amerika pripažįsta, kad jos gali nebesustabdyti projekto.

Volodymyras Zelenskis teigia, kad nepalankaus Danijos sprendimo tikėjosi. Jos saugyklose dujų sukaupta daugiausiai per dešimtmetį. Kijevas baiminasi, kad „Gazprom“ jau nuo sausio gali aplenkti Ukrainą - iš dujų tranzito ji per metus uždirbo 3-is milijardus dolerių.

„Tai ne šiaip energetinio saugumo klausimas. Tai geopolitinis klausimas. Todėl pasakysiu atvirai: tai stiprina Rusiją ir silpnina Europą“, – teigė jis.

O kai klausimas geopolitinis, konstatuoja Ukraina, jo nesustabdysi įrankiais, skirtais tik prekybai reguliuoti. Gavęs keturių Baltijos jūros šalių leidimus, „Gazprom“ jau nutiesė 2100 km antrosios „Nord Stream“ atšakos iš Leningrado srities į šiaurinę Vokietiją, beliko 147 km atkarpa į pietryčius nuo Bornholmo salos.

Paskutinė leidimą davė ir Danija - esą pagal tarptautinę jūrų teisę, kitaip ir negalėjo. Bet vyriausybę kritikuoja net jos rėmėjai.

„Tai neišvengiamas sprendimas, bet kartu ir apmaudus sprendimas. Nes jis suteiks Putinui kozirį. Be to, jis prieštarauja mūsų aplinkosaugos tikslams“, – sakė Martinas Lidegaardas, Danijos socialliberalų partijos narys.

Rusijos prezidentas, kartu su draugiškos Vengrijos premjeru, kuris kaip tik tą dieną blokavo NATO paramos Ukrainai pareiškimą, pareiškė, kad sprendimas atitinka Europos interesus diversifikuoti tiekimą.

„Sveikiname tokį sprendimą. Danija pasirodė atsakinga tarptautinio bendravimo dalyvė, ginanti savo suverenitetą ir savo interesus, savo pagrindinių partnerių Europoje interesus“, – teigė V. Putinas.

V. Putino žodžiai – dar ir užuomina, kad Danija stojo į Vokietijos pusę ir prieš Jungtines Valstijas, su kurių prezidentu neseniai ir šiaip susikivirčijo dėl Grenlandijos pardavimo. Donaldas Trampas yra vadinęs Vokietiją Rusijos įkaite. Kaip ir Barakas Obama, jis kritikavo vamzdyną dėl augančios Europos priklausomybės nuo didžiausio tiekėjo.

Bet Senate įstrigo įstatymo projektas dėl sankcijų vamzdyną tiesiantiems laivams, pasiūlytas ir respublikonų, ir demokratų. Pusę 8 mlrd. projekto finansuoja didžiulės Europos energetikos bendrovėms, bet jos nenukentėtų.

„Nerimauju, kad galbūt jau pasiekėme tašką, kai Rusijai pakaks išteklių ir pajėgumų vamzdynui užbaigti, kad ir ką darytume. Tokiu atveju sankcijų įvedimas vamzdyno nesustabdys. Kainą Rusijai padidins, žinoma, gal net smarkiai, bet vamzdyno nesustabdys“, – teigė siūlomas JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas.

Vokietija kartoja, kad neleis Rusijai aplenkti Ukrainos, per kurią pernai keliavo daugiau kaip 40 procentų dujų į Europą.

„Visada sakėme, kad esama ir politinio „Nord Stream 2“ matmens. Ir visada sakėme, kad dujų tranzitas per Ukrainą privalo turėti ateitį“, – aiškino Steffenas Seinertas, Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.

Bet vamzdynas dukart padidins „Gazprom“ pajėgumus Baltijoje ir leis patenkinti daugiau kaip pusę Europos paklausos, kuri pernai pasiekė rekordą. Keliolika šalių sako, kad tai tik didins priklausomybę nuo Maskvos, ypač Vokietijoje. Ji dujų importuoja daugiausiai pasaulyje ir dar rengiasi per du dešimtmečius jomis pakeisti kūrenamą anglį.

„Danija kaip Europos šalis prisijungė prie jau gana seno konsensuso, kad „Nord Stream 2“ projektas didins Europos energetinę nepriklausomybę. O jei kas įžiūri čia politinį signalą - tai, ko gero, jis toks, kad ekonominiai ir komerciniai projektai turi būti išlaisvinti nuo bet kokio politizavimo ir neturi tapti geopolitinių žaidimų įkaitais“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Paskutinius 13 procentų dujotiekio „Gazprom“ galės tiesti po mėnesio, skirto apeliacijoms, ir sako, kad spėtų baigti jį per penkias savaites, taigi dar šiemet, kaip planavo. O tai Maskvai gali suteikti dar daugiau svertų derybose su Ukraina dėl dujų tranzito, nes dabartinė sutartis ir galioja iki metų pabaigos.

„Bet noriu pasakyti, kad ir aš asmeniškai, ir mūsų vyriausybė, tokiam sprendimui buvome pasirengę“, – tikina Ukrainos prezidentas,

Kijevas nori bent dešimties metų sutarties dėl rusiškų dujų tranzito. Rusija sutinka sudaryti tik trumpalaikę. Tad analitikai jau perspėja, kad trečiąkart gresia tiekimo nutraukimas per pačius šalčius.