Daugelio lietuvių lentynose gali būti daiktų, kurie yra įtraukti į draudžiamų Europos Sąjungoje (ES) prekių sąrašą. Iš pažiūros saugios prekės gali sukelti gaisrą arba apnuodyti jūsų organizmą. Vaikų chirurgas Jonas Povilavičius įspėja, kad kai kurie žaislai tokie pavojingi, kad juose esantys magnetukai gali sulipinti žarnas, o norint juos ištraukti teks vaiką operuoti.
Pirkdami daiktus parduotuvėse net nesusimąstome, kad jie gali būti nesaugūs ir kelti pavojų sveikatai. Europos Sąjungos įkurta nesaugių prekių registravimo sistema „Rapex“ (angl. Rapid Exchange of Information System) skelbia naujausių nesaugių produktų, kuriuos galima įsigyti ES šalyse, sąrašą.
Kai kuriais iš minėtų produktų gali būti prekiaujama ir Lietuvoje. Dėl netinkamos elektrinių daiktų konstrukcijos namuose gali kilti gaisras. O dėl kenksmingų cheminių medžiagų, randamų žaisluose, galima itin stipriai apsinuodyti.
Šildytuvas, galintis sukelti gaisrą
Temperatūros stulpeliui kiekvieną naktį nukrentant vis žemiau, žmonės pradeda ieškoti papildomų būdų šildyti patalpas. Vienas iš tokių – elektrinis šildytuvas. Tačiau ne visi jie yra saugūs, o kai kurie gali sukelti netgi gaisrą.
Pavojingų ES prekių sąraše atsidūrė „Sencor“ šildytuvas (modelis – SFH 7011WH), kuris gali pridaryti daug žalos. ES greitos informacijos apsikeitimo sistemoje „Rapex“ rašoma, kad šildytuvas gali sukelti kūno nudegimus, elektros šoką, traumas ar net gaisrą.
Nustatyta, kad plastikas, iš kurio yra pagamintas įrenginys, yra nepatvarus ir gali išsilydyti. Pabrėžiama, kad šildytuvo detalės ne tik lengvai lydosi, bet ir dega, o tai gali sukelti gaisrą. Dėl šių priežasčių ES draudžiama prekiauti minėtais šildytuvais ir jie turi būti kuo skubiau išimti iš prekybos.
Pasižvalgius po Lietuvos didžiausias internetines parduotuves galima pastebėti, kad įrenginys Lietuvoje buvo pardavinėjamas, tačiau skelbiama, kad prekė yra jau išparduota.
Vis dėlto verta būti atidiems, nes nesaugią prekę galima įsigyti turguose arba naudotų prekių internetinėse parduotuvėse.
Mirtinai pavojingi klijai
Antra prekė, kurią galima įsigyti ir Lietuvos parduotuvėse, – „Yansheng“ prekės ženklo automobilio padangų tvarkymo rinkinys.
„Rapex“ informuojama, kad rinkinyje esančiuose klijuose buvo rastas didelis kiekis cheminės medžiagos tolueno. Tai yra skaidrus, vandenyje netirpus, specifinio dažų skiediklio kvapo skystis.
Klijuose esanti cheminė medžiaga yra labai toksiška. Jos įkvėpus gali pasireikšti mieguistumas, orientacijos praradimas, apimti silpnumo jausmas, suprastėti atmintis, apimti nemiga, sutrikti rega ir klausa. Patekę ant kūno klijai gali sukelti odos pažeidimus, o įkvėpus didelį klijų kiekį galima net numirti.
Nuodingi žaislai
Daugelis turbūt yra matę ir sau ar savo vaikui nupirkę vadinamąjį šlykštuką (angl. slime). Tai dažniausiai iki 1 euro kainuojantis žaislas.
Kai kurie suaugusieji mano, kad tai puiki edukacinė priemonė, kuri skatina vaikų kūrybiškumą, tačiau kiekvieną mėnesį nesaugių prekių ES sistemoje yra užregistruojami atvejai, kada liepiama produktą išimti iš prekybos.
Vien spalio pirmąją savaitę buvo užregistruoti 6 „šlykštukai“, kurie gali kelti pavojų vaikų sveikatai.
Rašoma, kad tam tikrus gaminius siūloma išimti iš prekybos, nes juose randamas didelis kiekis borakso, kuriame yra kenksmingos medžiagos – borano. Ji padeda išlaikyti žaislo lipnumą, tačiau, liesdamasis su oda, ilgainiui boranas gali sukelti odos niežulį, pykinimą, viduriavimą ar net žarnyno spazmus.
Taip pat nustatyta, kad boranas gali pakenkti vaisingumui ir sukelti nemalonius pojūčius žarnyne.
Pagal ES normas, leistinas borano kiekis žaisluose gali siekti 300 mg/kg. Tačiau „šlykštukuose“ randamas kiekis leistiną normą dažniausiai viršija net 3–4 kartus.
Sunku pasakyti, ar konkrečių „šlykštukų“ modelių galima įsigyti Lietuvoje, tačiau dienraštyje „Independent“ rašoma, kad 8 iš 11 dažniausiai perkamų „šlykštukų“ neatitinka ES saugumo reikalavimų.
Smulkios detalės, kuriomis galima paspringti
Į skelbiamų pavojingų daiktų sąrašą patenka ir įvairūs smulkių detalių turintys žaislai. Pavyzdžiui, Kinijoje pagamintos medinės dėlionės.
Pažymima, jog nors dėlionių detalės yra didelės, joms suimti yra naudojami maži laikikliai, kurie nesunkiai gali atitrūkti nuo detalės. Atitrūkusią dalį vaikas gali praryti.
Panašių medinių dėlionių galima įsigyti ir Lietuvoje.
Į draudžiamų daiktų sąrašą patenka ir įvairūs vaikams skirti pliušiniai žaislai. Pavyzdžiui, pliušinės undinėlės pripažintos nesaugiomis, nes kai kurios medžiaginės žaislo dalys gali lengvai nuplyšti, o vaikas gali jas praryti. Į draudžiamų daiktų sąrašą yra įtraukta ir daugiau pliušinių žaislų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad minimuose pliušiniuose žaisluose yra ne tik smulkių detalių, bet ir kenksmingų cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, minėtose pliušinėse undinėlėse yra randamas didelis kiekis ftalato. Jis naudojamas plastikinėms dalims suteikti elastiškumo, tačiau dideli jo kiekiai gali sukelti vėžį arba lemti nevaisingumą.
Į pavojingų prekių sąrašą įtrauktas ir smėlio žaislų rinkinys, kurį galima įsigyti ir Lietuvos parduotuvėse. Teigiama, kad pavojų kelia smulkios detalės, kurios gali lengvai atitrūkti nuo žaislo, o vaikas gali jas praryti.
Žaisliniai magnetukai gali sulipinti žarnas
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė pažymi, kad įstaigoje dirbantys medikai neprisimena, kad į ligoninę būtų atvežti vaikai, kurie būtų nukentėję nuo žaisluose esančių cheminių medžiagų.
Tačiau į ligoninę dažnai atgabenama vaikų, kurie būna prariję smulkias žaislų detales.
„Vaikai labai dažnai praryja smulkius daiktus, netgi adatas ar kitus svetimkūnius, tačiau jie paprastai iš organizmo pasišalina patys ir chirurgų pagalbos neprireikia. Didesnę baimę gydytojams kelia atvejai, kai praryti svetimkūniai įstringa stemplėje arba vaikai praryja plokščius elementus ar dabar itin vaikų mėgstamus žaislinius magnetukus“, – komentuoja gydytojas, vaikų chirurgas Jonas Povilavičius.
Anot jo, tėvai turėtų itin atidžiai prižiūrėti vaikus ir neduoti mažiesiems tokių žaislų, kuriuose yra sveikatai pavojų keliantys plokšti elementai ar magnetai. Vaikų chirurgas pažymi, kad plokščių elementų yra ne tik žaisluose, bet ir buitiniuose prietaisuose – laikrodžiuose, žibintuvėliuose, su kuriais ypač mėgsta žaisti mažyliai.
„Plokšti elementai, pakliuvę į stemplę, per 3 valandas gali sukelti stemplės sienos pažeidimų dėl spaudimo ir statinio krūvio, o patekę į skrandį – per 48 val. išleidžia juose esantį šarmą, kuris nudegina, sužaloja skrandžio gleivinę, gali prakiurdyti skrandį, sukelti pilvaplėvės uždegimą ar kitų sunkių komplikacijų. Svetimkūnius iš skrandžio tenka šalinti fibrogastroskopu ar atliekant laparoskopinę operaciją“, – apie prarytų elementų grėsmę įspėja J. Povilavičius.
Didelį pavojų vaikams kelia ne tik elementai, bet ir žaisliniai magnetukai. Pasitaiko atvejų, kai magnetukai, praryti ne vienu metu, įsitaiso skirtingose žarnos vietose, vieni kitus pritraukia, sulipdo žarnas ir jas prakiurdo. Tokiais atvejais laparoskopinė operacija su mažais pjūviais jau negelbsti, chirurgams tenka daryti atviro pjūvio operaciją, žaizdos gyja ilgiau.
Vaikų chirurgas J. Povilavičius įspėja, kad tėvai, įtarę vaiką prarijus žaislo detalę ar kitą smulkų daiktelį, nedvejodami turėtų vežti vaiką į ligoninę, kur gydytojai, atlikę rentgenogramą, nuspręs, kokios taktikos imtis svetimkūniui pašalinti.
Galima reikalauti kompensacijos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pataria, kad pirmiausia vartotojas turėtų nenaudoti tokios prekės, kuri yra įtraukta į draudžiamųjų naudoti sąrašą. Po to vertėtų įsitikinti, kad tai tikrai tokia pati prekė, patikrinti gaminių partijos, serijos numerį, kadangi prekės gali būti labai panašios, tačiau ne tokios pačios (taip dažnai būna).
„Tarnyba patikrina kiekvieną savaitę skelbiamus gaminių sąrašus (tikrinami 100 proc.) ir jeigu yra nustatomi analogiški ar panašūs gaminiai, atliekamas patikrinimas. Specialistai atlikdami planinius ar kitokius patikrinimus taip pat vertina prekes pagal riziką. Tarnyba visais įmanomais būdais informuoja vartotojus apie „Rapex“ sistemos galimybes ir prašo pastebėjus tokį patį ar panašų gaminį, kaip paskelbtas „Rapex“ sistemoje, ar pastebėjus kažkokį pavojų ar galimai nesaugų produktą visais atvejais informuoti Tarnybą. Pastebima tendencija, kad tokios informacijos kiekis didėja. Dažniausiai nustatoma, kad nesaugios prekės jau pašalintos iš rinkos dar prieš skelbiant „Rapex“ (didmenininkai privalo informuoti asmenis, kuriems prekės buvo tiekiamos)“, – komentuoja VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Ji pažymi, kad VVTAT kontroliuoja tik į Lietuvos rinką tiekiamus produktus. Turint informacijos, kad produktas yra nesaugus, reikėtų jo nenaudoti ir kreiptis į pardavėją / gamintoją ar platformos savininką. Kai kurios prekių pardavimo platformos pačios tikrina, ar neparduodamos nesaugios prekės, ir užblokuoja tokius skelbimus. O jeigu patiriama žala, tai būtina kreiptis į nesaugią prekę pardavusį pardavėją ir reikalauti žalos atlyginimo.
G. Nenartavičiūtė pažymi, kad jeigu vartotojas prekių ar paslaugų įsigijo iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Islandijoje ar Norvegijoje veikiančio pardavėjo ar paslaugos teikėjo, dėl pažeistų teisių gynimo jis gali kreiptis į Europos vartotojų centrą.
Jeigu vartotojas įsigijo prekių ar paslaugų iš Lietuvoje veikiančio pardavėjo ar paslaugos teikėjo, dėl pažeistų teisių gynimo jis turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
