Ar šokolade yra pieno miltelių, ar ne? Jeigu produkto sudėtį skaitysime lietuviškai – ne, jeigu lenkiškai – yra. Tokio šokolado nuotrauka socialiniame tinkle pasidalino kaunietis Rokas. Kiti tinklo vartotojai sunerimo – kas prisiimtų atsakomybę, jeigu dėl tokios klaidos etiketėje žmogus suvalgytų maisto, kuriam yra alergiškas?
LRT.lt kalbinta vilnietė Agnietė taip pat dalijosi patirtimi, kad bene dažniausiai neatitinka saldumynų etiketės. Veganišką mitybą propaguojanti pašnekovė teigia pastebėjusi, kad, pavyzdžiui, ant guminukų nurodoma, jog jie veganiški, kitaip tariant, juose nėra jokių gyvulinės kilmės sudedamųjų dalių, tačiau sudėtyje nurodoma jautienos želatina.
„Nelabai dažnai perku tuos saldumynus, bet atsimenu, kad teko pastebėti kelis kartus. Lietuviškame guminukų aprašyme želatinos nebuvo, o lenkiškame – buvo. Taip pat ant lenkiško šokolado etiketės buvo parašyta „pieno milteliai“, o lietuviškame aprašyme nebuvo“, – vardija Agnietė.
Rokas, pasidalinęs šokolado etiketės nuotrauka, kurioje taip pat skyrėsi žyma dėl pieno miltelių, taip pat teigia tai pastebėjęs tik po to, kai pusė šokolado jau buvo suvalgyta.
Kas turi prisiimti atsakomybę
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtina – įvairių neatitikimų etiketėse pasitaiko ir tam tikrais atvejais atsakingoms bendrovėms tai gali užtraukti ne tik baudą.
Kaip LRT.lt informuoja VMVT Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė, už privalomos ir teisingos informacijos apie maistą pateikimą, taip pat maisto saugą ir kokybę yra atsakingas maisto produktų gamintojas, platintojas ar importuotojas, pateikęs produktus Lietuvos rinkai.
Anot jos, ar pateikiama privaloma informacija atitinka reikalavimus, paprastai yra tikrinama kiekvieno planinio patikrinimo metu. Tai atliekama tiek maisto gamybos, tiek prekybos įmonėse, o nustačius nemažareikšmių pažeidimų taikomos ne tik baudos, bet ir įpareigojimas sustabdyti netinkamai paženklinto produkto tiekimą rinkai.
Pasiteiravus apie tai, kad kai kurie maisto produktai ar jų sudėtinės dalys gali sukelti alergines reakcijas, O. Keblienė mini, kad toks pažeidimas laikomas keliančiu riziką žmogaus sveikatai.
„Žinoma, kad itin jautriam asmeniui suvalgius produkto, kuriam jis alergiškas, jį gali ištikti ūmi organizmo reakcija, pasireiškianti bėrimu, pykinimu, vėmimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, kraujotakos sistemos sutrikimo simptomais, anafilaksiniu šoku ar net mirtimi.
Būtent todėl nustačius maisto produkto ženklinimo reikalavimų pažeidimus, keliančius riziką žmonių sveikatai, platintojui, pateikusiam netinkamai paženklintą maisto produktą į Lietuvos rinką, taikomos ne administracinės nuobaudos (bauda ar įspėjimas) už ženklinimo reikalavimų pažeidimus, bet ir daug didesnės Maisto įstatyme numatytos sankcijos už nesaugaus produkto pateikimą“, – akcentuoja O. Keblienė.
Kaip nurodo Maisto įstatymas, tokiais atvejais atsakomybė taikoma, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais.
Privaloma nurodyti ir kai kurių sudedamųjų dalių kiekį
O. Keblienė taip pat atkreipia dėmesį, kad išimčių dėl privalomos informacijos nėra nustatyta, – visi Lietuvos prekybos centruose ir kitose prekybos vietose parduodami maisto produktai turi būti paženklinti lietuvių kalba, todėl maisto produktų platintojai ir importuotojai turi užtikrinti, kad užsienio kalba pateikta privaloma informacija būtų tinkamai išversta ir pateikta ant maisto produktų.
Išversti, priduria O. Keblienė, neprivaloma tik reklaminių šūkių ar panašios informacijos – ji gali būti nurodoma bet kuria užsienio kalba, tačiau bet kuriuo atveju privalo neklaidinti vartotojų.
Pardavėjai privalo aiškiai nurodyti visų siūlomų fasuotų maisto produktų pavadinimus, jų sudedamųjų dalių sąrašus, įskaitant alergijas arba netoleravimą sukeliančias medžiagas, tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekius, maisto produkto grynąjį kiekį, laikymo ir vartojimo sąlygas, vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai šį maisto produktą vartoti, ir pateikti produkto maistingumo deklaraciją.
Taip pat privalu nurodyti maisto produkto gamintojo arba platintojo ar importuotojo pavadinimą, o tam tikrais atvejais – ir maisto produkto kilmės šalį ar kilmės vietą. Pavyzdžiui, jei teigiama, kad produktas ekologiškas, jis privalo būti pažymėtas ne tik specialiais ekologiškumo ženklais, bet turi būti nurodoma ir kilmė.
Alkoholiniai gėrimai papildomai turi būti paženklinti ne tik žyma, nurodančią alkoholio koncentraciją tūrio procentais, vadinamąjį alkoholio stiprumą, bet ir įspėjamuoju grafiniu ženklu apie alkoholio žalą nėščioms moterims.
Pastebėjus maisto produktų pažeidimų, susijusių su netinkamu ženklinimu, taip pat sauga, kokybe ar netinkamu maisto tvarkymu, siūloma informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
