Verslas

2019.10.30 12:23

Sutrikusi banko veikla: kokius patirtus nuostolius galima susigrąžinti

Indrė Kiršaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.30 12:23

Ką daryti, jeigu sutrikus bankų veiklai, klientai negali padaryti svarbių pervedimų? Kas turėtų kompensuoti patirtą žalą? „Tai, kad banko veikla sutriko, savaime nereiškia, kad visi nuostoliai galėtų būti kompensuojami klientams. Visų pirma, reikėtų žiūrėti į tai, ar jis bandė atlikti mokėjimo operaciją“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vyresnioji juriskonsultė Jurgita Guobienė.

Strigo visi didžiausi bankai

Prieš kelias dienas sutrikus „SEB“ banko veiklai, dalis klientų negalėjo prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės. Taip pat vienu metu buvo užstrigusi ir banko mobilioji programėlė. Todėl tam, kad atlikti elektroninį pervedimą, dalis gyventojų turėjo atvykti į banko padalinius.

Banko feisbuko paskyroje pasipylė komentarai, kuriuose banko vartotojai dalinasi nusiskundimais apie galimai patirtą žalą. Keletas žmonių rašė, kad gyvena užsienyje, todėl į banko padalinį atvykti negali. Tai gi, tokie banko klientai negali atlikti ir svarbių elektroninių pervedimų. Panaši problema iškilo ir gyventojams, gyvenantiems mažesniuose miestuose bei regionų vietovėse, kuriose banko padalinių tiesiog nėra.

Tai ne vienintelis atvejis, kuomet sutrinka bankų veikla. Per šiuos metus keletą kartų su nepatogumais dėl techninių nesklandumų ar sistemos atnaujinimo susidūrė tiek „Swedbank“, tiek „Luminor“ bankų klientai. Ką daryti tokiais atvejais, kai žmogus jaučia, kad dėl banko sutrikimo, jis galimai patyrė nuostolių?

Būtina rašyti pretenziją

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, visų pirma, toks banko klientas turėtų kreiptis į savo banką ir parašyti jam pretenziją. „Pretenzijoje reikia labai aiškiai nurodyti, kokia buvo patirta žala. Savaime suprantama, kad būtina pateikti žalą įrodančius dokumentus“, – pataria M. Zalatorius.

Pašnekovas tikina, kad bankas kiekvieną tokią situaciją privalo vertinti individualiai. „Įvertinęs (kiekvieno kliento atskirai – LRT.lt) situaciją, bankas priima sprendimą dėl galimų nuostolių atlyginimo. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai bankas savo sprendimu klientams kompensavo paslaugų krepšelio kainą arba pavedimo kaštus. Tiesiog reikia geranoriškai kreiptis į savo banką, papasakoti jiems savo situaciją. Jeigu reikia, kreiptis ir pasirašyti raštu. Kaip ir visada, tokie dalykai yra išsprendžiami, – neabejoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jo turimomis žiniomis, tokie atvejai, kuomet banko klientas iš tiesų patiria žalos, yra ypatingai reti. „Taip nutinka tikrai labai retai, – tikina M. Zalatorius. – Daug dažniau tai būna emociniai klausimai. Vis tik, kada yra aiški žala, tai tada ta žala visada banko yra geranoriškai kompensuojama“.

Ginčo atveju – į Lietuvos banką

Lietuvos banko priežiūros tarnybos vyresnioji juriskonsultė Jurgita Guobienė sako, kad ne visos gyventojų pretenzijos yra prilyginamos nuostoliams ir yra atlyginamos. Ji priduria, kad banko klientui yra svarbu atkreipti dėmesį į savo sutartį su banku.

„Tai, kad banko veikla sutriko, savaime nereiškia, kad visi nuostoliai galėtų būti kompensuojami klientams. Visų pirma, reikėtų žiūrėti į tai, ar jis (tariamai nuostolių patyręs banko klientas – LRT.lt) bandė atlikti mokėjimo operaciją. Galbūt jis bandė ir jam nepavyko, tarkim, pinigai buvo nuskaičiuoti, bet mokėjimo operacija nebuvo įvykdyta.

Tokiu atveju bankas turėtų padengti komisinį atlyginimą ir tiesioginius nuostolius – pavyzdžiui, gautinas arba mokėtinas palūkanas. Tarkim, dėl banko klaidos, klientas vėlavo apmokėti savo kreditą ir dėl to jam buvo priskaičiuoti delspinigiai. Tokiu atveju klientas, pateikdamas visus įrodymus, turėtų kreiptis į banką su pretenzija ir prašyti padengti tuos nuostolius, – pataria J. Guobienė. – Visi kiti nuostoliai galėtų būti grąžinami, jeigu tai yra numatyta banko ir kliento sutartyje. Dėl tokių nuostolių klientas taip pat gali kreiptis į banką“.

Vis tik jeigu žmogaus galimas nuostolis nėra atlyginamas, jis gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris nagrinėja ginčus, kilusius dėl mokėjimo paslaugų. O kad nuostolių būtų galima išvengti, ekspertai siūlo paskirstyti savo pinigus ir juos laikyti ne viename banke, kad sutrikus vieno veiklai, būtų galima pasinaudoti kitu.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt