Verslas

2019.10.29 18:11

Ekspertai: pinigai, skirti neefektyviai naudojamiems valstybės pastatams, galėtų atitekti pensijoms

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2019.10.29 18:11

Valdžiai svarstant kitų metų biudžetą, institucijos kalba apie neveiksmingai leidžiamus pinigus, kurie galėtų būti skirti pensininkams ar vaikus auginantiems žmonėms. Viena sričių – valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, kurį pardavus galima surinkti reikalingų papildomų milijonų. Kiek pinigų glūdi plačiuose koridoriuose ir tuščiuose kabinetuose? „Matom pagal paskirtį įvairiausių: pirčių, bunkerių, visokių sienos apsaugos objektų, kurie tampa nereikalingi“, – LRT RADIJUI sako Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Dešimtadalio nereikia

Nauji mokesčiai – mainais į didesnes pensijas ir kitas išmokas. Tokį kompromisą siūlo Vyriausybė. Tačiau ekspertai sako, kad dalį gerovei skirtų pinigų galima surinkti parduodant neefektyviai naudojamus pastatus. Turto banko duomenimis, valstybė šiuo metu valdo keliasdešimt tūkstančių objektų. Jeigu tai būtų atskira šalis, jos plotas viršytų Monako ir Vatikano. Pasakyti, kiek pastatų stovi tušti – sunku, tačiau Turto bankui pradėjus valdyti dalį šio turto, paaiškėjo, kad dešimtadalis yra naudojama neefektyviai.

„Jeigu šiandien dienai mes perėmę valdyti apie 450-imt tūkstančių kvadratų, tai nereikalingo turto atsirado apie 50-imt tūkstančių kvadratų. Tai matom, kad apie 10-imt procentų to turto reikia mažiau“, – sako Turto banko vadovas M. Sinkevičius.

Pasak jo, neefektyvūs pastatai nebūtinai stovi tušti – neretai patalpos naudojamos, bet yra per didelės. Taip pat pasitaiko atvejų, kai turtas yra apleistas. „Jeigu senos statybos pastatai, kabinetinė struktūra, koridoriai platūs, norint padaryti tą pastatą efektyviu, reikalingos nemažos investicijos. Ir galvoji tada, ar apsimoka investuoti kelis šimtus tūkstančių ar netgi milijoną eurų į didelį pastatą, tam, kad jis būtų efektyvesnis, – sako M. Sinkevičius. – Jeigu kalbant apie stovį – irgi skirtingos situacijos. Tai kartais priklauso ir nuo vadovų ūkiškumo ir nuo valstybės išteklių. Pinigų trūksta viskam ir institucijos ne iš gero gyvenimo tas patalpas nugyvena, – tikina Turto banko vadovas.

Koją kišą biurokratija

Vien per šiuos metus Turto bankas planuoja parduoti nenaudojamų pastatų už 20-imt milijonų eurų. Tokią pačią sumą Vyriausybė kitąmet planuoja skirti mažiausioms pensijoms didinti. Sunkiausia, sako M. Sinkevičius, parduoti turtą regionuose – esą ten yra itin keistų pastatų.

„Matom pagal paskirtį įvairiausių: pirčių, bunkerių, visokių sienos apsaugos objektų, kurie tampa nereikalingi. Yra įvairiausių. Pirtis gal visai normalus objektas, tačiau būna ir visokiausių kitų, – tikina M. Sinkevičius. – Nepavyksta parduoti ir raidos centro Žvėryne“.

Statybų ir nekilnojamojo turto kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis teigia, kad objektas Žvėryne yra „tikrai fantastinėj vietoj“. „Niekas nesiginčija, centrinė Vilniaus dalis, vienas prestižiškiausių rajonų. Bet susiduriame su biurokratija ir paveldo apribojimais. Toje vietoje statyti naują pastatą praktiškai neįmanoma. Reikia dirbti su pastatais, kurie ten yra“, – sako kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Siūlo mokestį ne žmonėms, o valstybei

Valdžiai ruošiantis biudžetą papildyti naujais mokesčiais, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad milijonai eurų yra tiesiog iššvaistomi projektams, kurių finansavimas nebuvo peržiūrėtas keliolika metų. Pavyzdžiui, už dešimtis tūkstančių eurų buvo perkami sąsiuviniai apie klimato kaitą ar suvenyrai.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė sako, kad dalį pensijoms ar vaiko pinigams didinti skirtų pinigų galima surinkti ir apmokestinant valstybės turtą. Laisvės partijos lyderė nekilnojamojo turto mokestį siūlo taikyti ne žmonėms, o valstybei – esą tai paskatintų valdžią atsisakyti nereikalingų pastatų. Tačiau šį siūlymą Seimas atmetė.

Š. Tarutis sako, kad toks mokestis padėtų ir nekilnojamojo turto plėtotojams. „Tai skatintų ar aukcionų kainų mažinimą, ar sprendimų išlaisvinimą, kad tose teritorijose (regionuose – LRT.lt) galėtumėm vystyti tikrai didesne apimtim“, – neabejoja Š. Tarutis.

Tačiau Turto bankas teigia, kad naujas mokestis yra visai nebūtinas. Esą puikiai veikia dabartinė tvarka, kai valstybė turi mokėti nuomos mokestį. Ekspertai teigia, kad pastaruoju metu valstybė vis sparčiau atsikrato nenaudojamo turto, todėl jį parduodant ateityje bus surenkama vis mažiau pinigų.

Parengė Vismantas Žuklevičius