Viena išeiginė diena per savaitę, reikalavimai atrodyti reprezentatyviai, meno ir istorijos žinios ir mažiau nei 450 eurų „į rankas“ – toks Nacionalinio Čiurlionio muziejaus darbo skelbimas privertė pasipiktinti LRT.lt skaitytojus. „Viena išeiginė, gerai atrodyti reikia, o kokia alga“, – stebisi skaitytojas. Tačiau muziejaus atstovė tvirtina, kad situacija kiek kitokia.
Savo socialinio tinklo paskyroje Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pasidalino skelbimu, kuriame ieško ekspozicijų konsultanto Velnių muziejuje. Skelbime trumpai nurodyti ir kandidatui keliami reikalavimai: reprezentatyti išvaida, geri bendravimo įgūdžiai ir meno bei istorijos žinios.
Darbuotojui siūloma alga siekia 645 eurus, neatskaičius mokesčių. Taigi atlyginimas „į rankas“ nesiekia 450 eurų. Be to, darbuotojui tektų dirbti šešias dienas per savaitę, o poilsio diena būtų pirmadienis.
Muziejaus komunikacijos ekspertė Adrijana Filinaitė LRT.lt teigia, kad minėtame skelbime dėl ekspozicijų konsultanto Velnių muziejuje nurodyta šešių darbo dienų savaitę sudaro 40 valandų.
„Tai – C lygio pareigybė, nereikalaujanti aukštojo išsilavinimo (t. y. reikalaujama turėti tik vidurinį išsilavinimą). Papildomų atrankos ir kvalifikacinių testų šiuo atveju nedarome“, – toliau komentuoja A. Filinaitė.
Ji priduria, kad nurodytas 645 eurų atlyginimas yra 90 eurų didesnis nei Lietuvoje nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA).
„Nurodoma alga yra pradinė, su galimybe ateityje kilti. Po metų, atliekant darbuotojo veiklos vertinimą, yra galimybė gauti kintamąją atlyginimo dalį (priedą), kuris gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos“, – sako A. Filinaitė.
Pasiūlymas gali pasirodyti patrauklus kai kurioms žmonių grupėms
Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sutinka, kad alga už tokias pareigas atrodo tikrai mažoka, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai gali lemti kelios aplinkybės.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad gyvename demokratinėje rinkos ekonomikos šalyje. Kiekvienas darbdavys gali siūlyti vietą pagal savo galimybes, poreikius ir pan. Žinoma, formaliai galima sakyti, kad vieta, kompetencijos ir atlygis neatitinka realių sąlygų, bet mes negalime spręsti – gal yra žmogus, kuriam labai patogu prieiti prie tos darbovietės“, – teigia B. Gruževskis.
Jis svarsto, kad tokia darbo vieta gali būti patraukli vyresnio amžiaus žmogui, galbūt buvusiam mokytojui, kuris turi istorijos ir mano žinių, o gal net ir studentui.
„Gal buvimas tarp žmonių jam labai patrauklu, gal jam patinka dėstyti tas žinias, gal jis buvęs istorijos mokytojas. Pirmas punktas ir pirmas elementas, į kurį turime atsižvelgti, yra įvairovė: ir pasiūlymų, ir patrauklumo, paklausos. Kai kam gali atrodyti labai nepatrauklus pasiūlymas ir sąlygos, bet iš kitos pusės gal gali atsirasti žmogus“, – sako B. Gruževskis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad reikalavimai ir siūlomos sąlygos turėtų vieni kitus atitikti. Anot B. Gružveskio, reikėtų nepamiršti, kad puikūs komunikaciniai bei kiti įgūdžiai ir tas priedas, kuriuo ne kiekvienas kandidatas gali pasidžiaugti.
„Tikrai aš pritarčiau skaitytojų nuomonei, kad dažnai darbdaviai nesuvokia ar netinkamai įvertina savo galimybes ir savo siūlomos vietos patrauklumą“, – nurodo B. Gruževskis.
Jis priduria – kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdaviai nelabai patrauklias darbo sąlygas nurodo ir dėl kitų aplinkybių. Pašnekovas teigimu, kartais darbdaviai, pavyzdžiui, jau turi numatę galimą darbuotoją, todėl pateikia nepatrauklų darbo skelbimą, kad nereikėtų rengti konkurso.
„Tai gali būti kažkokie dalykai, kurie tiesiogiai neatsispindi skelbime dėl darbo vietos. Žinoma, tai dažniausiai tiesiogiai nedeklaruojama, bet irgi gali turėti įtakos skelbimo turiniui. Manau, kad apibendrinant prieštaravimo čia nėra – darbdavys arba paslaugos ieškantis žmogus formuluoja savo užsakymą taip, kaip jis suvokia, kaip jis tikisi tą klausimą arba problemą išspręsti, o rinka atitinkamai reaguoja“, – apibendrina B. Gruževskis.
B. Gruževskis: tai – kultūrininkų atlyginimų iliustracija
Pasak jo, jeigu iš tiesų yra didelis atitikimas tarp reikalavimų ir siūlomų sąlygų, tai galima suprasti iš rinkos reakcijos. Dažniausiai tai galiausiai nulemia, kad tokia vieta ilgą laiką nebūna užpildyta.
„Dar galėčiau akcentuoti, kad tikrai kultūros srityje darbo vietos dažniausiai nepakankamai apmokamos, – atkreipia dėmesį B. Gruževskis. – Šį skelbimą galima panaudoti kaip iliustraciją, kaip nuvertintos darbo vietos kultūros srityje. Pritarčiau, kad tas neatitikimas tarp kompetencijų, gebėjimų ir darbo apmokėjimo lygio tikrai akivaizdus.“
Atkreipus dėmesį, kad per šešias darbo dienas darbuotojas dirbtų 40 valandų ir jam netaikomas aukštojo išsilavinimo reikalavimas, B. Gruževskis svarsto, jog šiuo atveju paprasčiausiai gali būti taip, kad pasiūlymą formulavęs asmuo turi aiškią viziją, kas tokią poziciją galėtų užimti.
„Manau, kuo aukštesnė paslaugos teikėjo kvalifikacija, tuo geriau. Bet, manau, muziejus geriau žino, kad jiems kaip tik būtų geriau, gal jiems kaip tik reikia, kad būtų perteiktos siauros, bet labai aiškios žinios, labai siauro aspekto. Bet jeigu pristatoma konkreti ekspozicija, tai gal paprasčiausiai muziejaus interesas yra, kad būtų pasakyta tai, kas turėtų būti pasakyta“, – tvirtina B. Gruževskis.
