Verslas

2019.10.28 16:59

Politikai SGD terminalo reikalingumu neabejoja, bet ragina susiimti: siūlo sėsti prie apskrito stalo

Derėtų galiausiai sutarti ne tik dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo tikslo, bet ir dėl to, kokios pozicijos Lietuva laikosi dėl dujų iš Rusijos, vertindami SGD terminalo penkmetį tvirtina LRT.lt kalbinti politikai. Savo ruožtu Klaipėdos naftos Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis teigia, kad, skirtingai nei kartais nurodoma, SGD terminalo tikslas nebuvo sumažinti dujų kainos, o dujos iš Rusijos sudaro tokią mažą dalį, kad tikrajam SGD terminalo tikslui netrukdo.

A. Molio teigimu, paprastai kritikai pastebi, kad gamtinės dujos Europoje ar netgi mūsų regione ir taip atpigo, todėl svarstoma, ar mažesnė gamtinių dujų kaina tikrai gali būti siejama su SGD terminalu.

Jis pabrėžia – iki pastatant terminalą kaina Lietuvoje kartais skirdavosi net 7–8 eurais už megavatvalandę.

„Lietuvos gyventojai arba moka kainą pagal indeksą, arba kartais net susidaro tokia situacija, kad dujos į Lietuvą importuojamos už mažesnę kainą“, – dabartinę situaciją apibūna A. Molis.

Jis priduria – tai reiškia, kad kaina netgi gali būti mažesnė nei tos konkrečios dienos dujų indeksas biržose.

„Galime sakyti, kad mokame ne tai, kad mažą ar didelę kainą, (...) mokame rinkos kainą. Tai svarbiausia, kai kalbame apie SGD terminalo poveikį kainai“, – įsitikinęs A. Molis.

Jo teigimu, jeigu Lietuva SGD terminalo neturėtų, o kainos rinkoje skirtųsi maždaug 10 proc., Lietuva būtų praradusi apie 100 mln. eurų per penkerių metų laikotarpį.

„Aišku, kad už nepriklausomybę reikia mokėti, už „Independence“ reikia mokėti, bet vartotojai dėl to turi naudos“, – tvirtina A. Molis.

Terminalo dydis optimalus ir mažiau už jį sumokėti nebuvo galima

Kalbėdamas apie tai, kad neretai kritikuojama, jog SGD terminalas yra per didelis ir už jį buvo permokėta, A. Molis tvirtina, kad atsakymas vienareikšmis – terminalo dydis atitinka poreikius, o mažiau sumokėti pagal to meto sąlygas nebuvo įmanoma.

„Terminalas dujina tiek, kiek reikia Lietuvai, kad galėtų patenkinti savo poreikius pikiniu laikotarpiu. Nesakome, kad visada yra toks poreikis, bet jis kartais susidaro. (...) Toks buvo terminalo tikslas – turėti antrą tiekimo galimybę ir gebėti apsirūpinti gamtinėmis dujomis (...), o ne atpiginti ar sumažinti kainą“, – tvirtina A. Molis.

Jo aiškinimu, šiuo metu, esant tokiam terminalo dydžiui, galima priimti konvencinio dydžio krovinius. Esą, jeigu terminalas būtų mažesnis, arba tektų priimti mažesnius krovinius, kurių atvežimo kaštai išliktų tie patys, arba tektų priimti konvencinio dydžio krovinį ir tada svarstyti, kur iškrauti likusį dujų kiekį.

„Europos Komisijos nuomone, terminalo dydis yra optimalus. Terminalo pastatymo finansinės sąlygos, aplinkybės irgi atitinka to laikmečio, kai buvo priimti sprendimai, turėtas sąlygas. Ir dydis yra normalus, ir finansinės aplinkybės suprantamos, nes tuo metu gauti tokį patį terminalą geresnėmis sąlygomis nebuvo įmanoma“, – nurodo A. Molis.

Kritiką dėl rusiškų dujų atmeta

Paklaustas, kaip vertina kai kurių politikų kritiką dėl terminalą pasiekiančių rusiškų gamtinių dujų, A. Molis tvirtina, kad per penkerius metus rusiškos dujos terminale sudarė vos 2 proc. Pastaraisiais, 2019 m., – mažiau nei 10 proc.

„Sakyti, kad jos daro kažkokią didesnę įtaką terminalo išnaudojimo tikslui, yra sudėtinga. Didžioji dalis dujų vis dėlto atkeliauja iš Norvegijos, JAV ir kitų krypčių. Kas, aš manau, yra dar svarbiau, tai reikėtų mums dar kartą prisiminti, koks buvo terminalo pastatymo Lietuvoje tikslas. Tai, visų pirma – diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą, tada – pasiekti, kad tas tiekimas būtų depolitizuotas“, – sako A. Molis.

Jo tvirtinimu, tai pasiekti pavyko. Per penkerius metus į Lietuvą dujos atkeliavo iš penkių valstybių ir nė viena iš jų neturi galimybės Lietuvai kelti politinių ar kitokių nekomercinių sąlygų.

„Kai tiekimas diversifikuotas, o sąlygos depolitizuotos, vienas iš siekinių buvo priartinti gamtinių dujų kainą Lietuvai prie biržos kainos, rinkos kainos. Nuo to ir pradėjau – mes iš esmės mokame tiek, kiek dujos kainuoja rinkoje. Tiekėjų turime tiek, kad galima sakyti, jog dujos į Lietuvą tiekiamos iš penkių valstybių per penkerius metus. Nė vienas iš tų tiekėjų negali kelti Lietuvai nekomercinių sąlygų“, – tikina A. Molis.

A. Molis apie Latvijoje pagamintą elektrą, naudojant SGD terminalo dujas: teoriškai tokia situacija galėjo susiklostyti

Paklaustas apie tai, ar situacija, kai Latvija galimai perka dujas iš Klaipėdos SGD terminalo, pagamina elektrą ir ją parduoda Lietuvai, galėjo susiklostyti, A. Molis sutinka, kad taip būti iš tiesų galėjo, tačiau patvirtinti negali.

„Prielaida, kad Latvija importuoja dujas, gamina elektrą ir eksportuoja į Lietuvą, yra įdomi, bet kalbėti, kad tikrai yra taip, į temą reikėtų labiau pasigilinti. Šiandien to pasakyti tiksliai negalėčiau. Nėra taip lengva pasakyti, iš kur Latvijos elektros energijos gamintojas tiksliai pirko dujas, jei tuo metu pagamintą elektros energiją eksportavo į Lietuvą. Teoriškai tokia situacija galėjo susiklostyti“, – nurodo A. Molis.

Vis dėlto jis priduria, kad tai reiškia, jog Lietuvos vartotojai elektrą galėjo įsigyti pigiau. Jis taip pat priduria, kad Latvijai taip pat galioja tie patys išdujinimo tarifai, kuriuos moka ir visi kiti.

„Už išdujinimą moka visi vienodai, nesvarbu, kas juo naudotųsi. Aišku, tai nepadengia visų terminalo sąnaudų, bet išdujinimo tarifas priklauso nuo kitų gamtinių dujų tiekimo ir paskirstymo tarifų. Jis šiuo metu nėra didelis, bet jis kinta“, – teigia A. Molis.

Jis priduria, kad tarifui didėjant kitos regiono valstybės prie SGD terminalo išlaikymo prisidėtų dar labiau.

Prognozuoja vartojimo augimą Lenkijoje

A. Molio aiškinimu, SGD terminalas dirba intensyviu grafiku – per mėnesį atliekamos net kelios perkrovos, auga terminalo naudotojų skaičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad terminalo išnaudojimo lygis šiuo metu siekia iki 44 proc. ir tai yra normali riba.

Kalbėdamas apie perspektyvas A. Molis pripažįsta, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas menko, tačiau bendros tendencijos rodo, kad pasaulyje dujų naudojimas stabilizavosi.

„Tai gana suprantama – gamtinės dujos visų pirma atpigo, tapo prieinamesnės. Antra, gamtinės dujos gali būti naudojamos vietoj gerokai taršesnio kuro transporto srityje“, – atkreipia dėmesį A. Molis.

Jo teigimu, ne tik laivų, bet ir sunkiųjų automobilių srityje dyzeliną pakeisti galėtų būtent gamtinės dujos.

Be to, tvirtina A. Molis, prognozuojamas vartojimo augimas Lenkijoje, eksportuoti dujas Lietuva galėtų ir kitur. Jau dabar skaičiuojama, kad 600 km spinduliu transportuoti dujas iš Klaipėdos yra ekonomiškai naudinga.

Ambicingo plano neatsisako: Lietuvai terminalas reikalingas iki 2044 m.

A. Molis primena, kad SGD terminalo įstatymas numato, jog Lietuvai terminalas bus reikalingas iki 2044 m., todėl čia kalbama ne vien tik apie terminalo įsigyjimo galimybę, bet ir tolygesnį nuomos paskirstymą.

„Tokią valstybės pagalbą neseniai pavyko suderinti su EK. Netrukus turėtų būti pateikiami siūlymai ir reguliatoriui. Tokiam siūlymui pateikti reikėtų įgyvendinti nemažai sąlygų“, – sako A. Molis.

Jis priduria: „Ambicingo plano niekas neatsisako. (...) Stengiamės būti gana nuoseklūs ir vadovautis atliktais paskaičiavimais, atlikta studija, kuri įvardino tokio pratimo naudą.“

Pasak A. Molio, vertinama, kad tai sukurtų papildomą 24 mln. eurų socioekonominę naudą vartotojams.

Įsigyti SGD terminalo laivą planuojama iki 2024 m. pabaigos.

V. Poderys: reikėtų atsakyti į klausimą dėl SGD išlaikymo kaštų

SGD terminalo projektą Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys vertina teigiamai. „Visi su tuo sutiko, niekas nekvestionavo. Net ir privatus sektorius ėmėsi šį projektą vykdyti“, – primena V. Poderys.

Vis dėlto jis sutinka, kad projektas yra kritikuojamas, informacija yra spekuliuojama. Dėl šios priežasties, tvirtina V. Poderys, ant SGD terminalo metamas šešėlis. Jo vertinimu, viešojoje erdvėje turėtų būti daugiau informacijos, daugiau skaidrumo.

Paklaustas apie kritiką dėl SGD terminalo dydžio, V. Poderys sako, kad terminalas tinkamas Baltijos šalims, tačiau kitos Baltijos šalys prie jo išlaikymo neprisideda.

„Blogumas tame, kad pagal galią, pagal dydį jis yra pastatytas trims Baltijos šalims, o kitos neprisideda prie jo išlaikymo. Šioje vietoje yra didžioji blogybė. 90 mln. eurų išleidžiame išlaikymui. Tai nėra maža suma. Iki 2024 m. išleisime maždaug 900 mln. eurų. Tada iš čia, kai tuos 90 mln. eurų žmonės suskaičiuoja, kyla klausimas – kiek terminalas iš tikrųjų kainavo“, – tvirtina V. Poderys.

Jo vertinimu, tuomet natūraliai kyla ir klausimas, kiek SGD terminalas apskritai kainavo Lietuvai. Jo nuomone, šis ir kiti panašūs klausimai turėtų būti atsakyti viešai.

„Manau, tiek įmonė, tiek ministerija turėtų atsakyti, kiek tai yra. Vis tiek sprendimą dėl išpirkimo Vyriausybė priims ne po ilgo laiko. Kitas dalykas – regioniniai partneriai neprisidėjo, bet infrastruktūra pagal dydį pritaikyta ir jiems. Būna tokių situacijų, kad jie per terminalą nusiperka pigių dujų, pas save pasigamina elektrą ir ja prekiauja visoje Baltijos rinkoje“, – sako V. Poderys.

Anot jo, tuomet susidaro tokia situacija, kad kaimynės ne tik neprisideda prie SGD terminalo išlaikymo, bet Lietuva iš jų perka dujų pridėtinės vertės produktą: „Tokia paradoksali situacija, mano vertinimu, nėra tinkama. Valdžia turi spręsti tą situaciją.“

Siūlo susitarti ir dėl vertybinio požiūrio: pirkti dujas iš Rusijos ar ne

Atkreipus dėmesį, kad A. Molis nurodo, jog SGD terminalo dydį lemia Lietuvos poreikių pikas, t. y. kiek daugiausia dujų gali prireikti pačiai Lietuvai, V. Poderys dar kartą akcentuoja informacijos sklaidos svarbą.

„Aš nežinau, ar kas nors tai žino. Vėlgi grįžtu prie to skaidrumo ir atskaitomybės bei suprantamumo visuomenei. (...) Pati įmonė turi viską pasakyti nuo „a“ iki „z“. Čia ir yra bėda“, – tvirtina V. Poderys.

Jo vertinimu, padidėjus skaidrumui, viešojoje erdvėje būtų mažiau spekuliacijų.

Anot V. Poderio, taip derėtų viešai sutarti dėl SGD terminalo tikslų. Nors dauguma ekspertų laikosi nuomonės, kad terminalas statytas dėl galimybės turėti alternatyvą ir patekti į atvirą rinką, dalis ekspertų ir politikų laikosi pozicijos, kad terminalas buvo reikalas siekiant atsisakyti rusiškų dujų.

„Antras požiūris yra toks vertybinis. Pagal mane, dėl šių dviejų požiūrių reikia susitikti ne per spaudą, o prie apskrito stalo pasitarti ir susitarti.

Tas požiūris, kad jokiu būdu per terminalą neturi būti pumpuojamos rusiškos dujos, turi savo trūkumų. Jeigu mes išeiname į rinką pirkti dujų ir iš karto apribojame, kad rusiškos dujos negali dalyvauti toje konkurencijoje, tai iš karto mes pirksime brangiau“, – atkreipia dėmesį V. Poderys.

Jis svarsto, kad, įvedus tokią sąlygą, kitokio požiūrio besilaikančios kaimyninės valstybės gali įsirengti mažus terminalus ir dujas gauti tiesiai iš Rusijos.

L. Kasčiūnas: „Gazprom“ ir „Novotek“ konkurencija netikiu

Vertindamas SGD terminalo penkmetį, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas apibendrina projektą vertinantis teigiamai. Jis primena, kad vos pradėjus veikti SGD terminalui, „Gazprom“, anksčiau buvęs vieninteliu dujų tiekėju Lietuvoje, dujų kainą stipriai sumažino.

„Tik priminsiu, kad prieš dešimt metų mes buvome visiškai priklausomi nuo „Gazprom“. Infrastruktūrą jie valdė per Lietuvos dujas. Buvo tikimasi mažesnių kainų, bet po poros metų mokėjome didžiausias kainas Europoje ir dar buvome atidavę visą savo strateginį dujotiekį „Gazprom“ ir vokiečių konsorciumui, kuris kontroliavo Lietuvos dujas“, – tvirtina L. Kasčiūnas.

Vis dėlto jis neigiamai vertina tai, kad Lietuvą vis dar pasiekia dujos iš Rusijos bendrovės „Novotek“. Parlamentaras sutinka, kad šis kiekis yra nedidelis ir Lietuva dėl SGD terminalo išlaiko derybines pozicijas, bet pabrėžia kitus tokių sandorių aspektus.

„Didėja skaičius tokių kontraktų, kaip „Novotek“ dujos. Genadijus Timčeko („Novotek“ akcininkas ir valdybos narys – LRT.lt) yra vienas artimiausių žmonių iš verslo struktūrų Vladimirui Putinui. Jo įmonė gauna kontraktus ir turi kontraktus su mūsų SGD terminalu. Tai vertinčiau dvejopai“, – atkreipia dėmesį L. Kasčiūnas.

Jo aiškinimu, tai yra tam tikros konkurencijos pavyzdys – terminalas leidžia pirkti rusiškas dujas, bet nuo šių dujų Lietuva nebėra priklausoma.

„Tai nėra politinės neišvengiamybės dalykas. Jie negali mums diktuoti kainų. Jeigu nutrauktų dujas, mes rasime kitur. Problema šiek tiek kitokio masto, bet ji, mano požiūriu, vis tiek lieka. Aš to neatsisakau. Teigiantys, kad „kaip gerai, „Novatek“ konkuruoja su „Gazprom“, „Novatek“ kaunasi su „Gazprom“ viduje ir mes turime jų kovą palaikyti ir galbūt gauti mažesnę kainą“... aš tomis pasakomis nelabai tikiu“, – tvirtina L. Kasčiūnas.

Ragina nepamiršti: finansuojame V. Putinui artimus oligarchus

Anot jo, reikia nepamiršti, kad bendrovė „Novotek“ protekcionistiškai palaikoma Kremliaus ir yra dotuojama, todėl gali pasiūlyti mažesnę kainą. Jis svarsto, kad gali būti, jog netgi yra susitarimas su „Gazprom“ – dalį pasiima „Novotek“, o kita dalis lieka „Gazprom“.

„Natūralu, kad mes finansuojame V. Putinui artimus oligarchus, sudarydami su jais kontraktą. Dviprasmiškai tą situaciją vertinu, tik, žinoma, to masto problema yra kita – vis tiek galime rinktis. Jie jau tada žaidžia ne dėl politinės įtakos“, – tvirtina L. Kasčiūnas.

Jo tvirtinimu, būtent pirmasis SGD terminalo Lietuvoje tikslas ir buvo depolitizuoti rinką. Tokio tikslo pasekmė – sumažėjusios dujų kainos ir galimybė dujas įsigyti ne iš vieno tiekėjo.

„Ko mums nereikėtų pamiršti, kad pačiuose pradiniuose etapuose, kai tik pradėjo veikti terminalas, mes iš karto pamatėme, kad „Gazprom“ sureagavo ir sumažino kainą trečdaliu. Tai esame pamiršę, kritikai tai pamiršta, nustumia į šoną ir akcentuoja terminalo išlaikymą“, – LRT.lt teigia L. Kasčiūnas.

SGD terminalui penkeri

Sekmadienį sukako penkeri metai, kai į Klaipėdos uostą atplaukė SGD terminalui skirtas laivas-saugykla „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“).

LRT.lt primena, kad Vyriausybė sprendimą statyti SGD terminalą priėmė dar 2010 m. Rengti terminalo projektą buvo įgaliota bendrovė „Klaipėdos nafta“.

Po metų SGD terminalas buvo pripažintas valstybinės reikšmės projektu. Konkursą laimėjo Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“.

2013 m. Europos investicijų bankas (EIB) Lietuvai suteikė iki 87 mln. eurų paskolą SGD terminalo projektui.

2014 metų rugpjūčio 21 d. bendrovė „Litgas“ (šiuo metu „Ignitis“) ir Norvegijos „Statoil“ (dabar – „Equinor“) pasirašė iki 870 mln. eurų vertės SGD tiekimo sutartį.

Tų pačių metų spalį buvo baigta SGD terminalo krantinės statyba.

2014 metų spalio 27 d. „Independence“ įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą ir prisišvartavo prie SGD terminalo krantinės. Kitą dieną į Klaipėdos uostą atplaukė laivas „Golar Seal“, atgabenęs pirmąjį terminalui skirtą bandomąjį dujų krovinį.

Lapkritį „Klaipėdos nafta“ pradėjo tiekti dujas iš SGD terminalo į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

Gruodžio 3 d. oficialiai pradėjo veikti SGD terminalas.

2018 metų lapkričio 21 d. Vyriausybė pritarė SGD terminalo išpirkimui.