Biudžetas – didžiausių diskusijų objektas, negana to, šiemet jis į Seimą atkeliavo per patį Ramūno Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio karo piką – tą pačią dieną, kai buvo balsuojama dėl Seimo pirmininko. Ir sutiktas biudžetas buvo ganėtinai priešiškai. Iš Vyriausybės pasiūlytų mokesčių, kurie turėjo padengti išlaidų eilutes, ne kažin kas ir liko. Bankų mokestis net nesvarstytas, NT mokestis ir automobilių taršos mokestis grąžinti tobulinti. Tiesa, parlamentarai po pateikimo pritarė prekybos tinklų mokesčiui, kuris, kaip aiškėja, palies ne vien prekybos tinklus, taip pat alkoholio, rūkalų ir degalų akcizų didinimui. Finansų ministras pareiškė, jei nebus pritarta mokesčių didinimui, teks karpyti išlaidas.
Apie tai išsamiau – „Savaitės“ pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka.
– Pone ministre, žiūrėkite, prieš dvejus metus, gal šiek tiek daugiau, premjeras sako, „mokesčiai nebus keičiami“, Vyriausybė pasirašo nacionalinį susitarimą su verslo konfederacija ir profsąjungomis, pagal kurį, jeigu mokesčiai vieni didės, tai kiti mažės, kad bendra mokestinė našta nesikeistų. Tai kas atsitiko, kad jūs atsisakote savo pažadų?
– Yra keletas aspektų. Visų pirma, premjeras nėra diktatorius ir, jeigu kartą pasakė, jog nejudinsime mokesčių... premjeras nėra vienintelis politinis veikėjas Lietuvoje. Mes turime ir prezidentą, naujai išrinktą, mes turime naują koaliciją, ir šioje terpėje, šiame politiniame lauke mes turime sutarti ne šiaip dėl mokesčių, bet dėl svarbiausio metinio visos šalies finansinio dokumento. Dėl to tenka ieškoti kompromisų ir sutarimo tam, kad užtikrintume šalies raidą be protrūkio. Kalbant apie mokestinės naštos pokyčius, tai su darbo santykiais susijusi mokestinė našta – siūloma ją mažinti lėčiau, bet vis dėlto dirbantiesiems mokestinė našta mažės.
– Tai jūs norite pasakyti, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į prezidento ir Seimo narių atskirus prisižadėjimus, į biudžetą turėjo surašyti tokius skaičius, kurie rodo, kad mokesčiai turi kilti? Jūs čia niekuo dėti – pati Vyriausybė?
– Ne, ne. Vertinant ir formuojant šalies biudžetą, būtina įvertinti keletą dalykų. Kokia yra šalies ekonominė padėtis, Lietuvos ekonomikos augimas ateityje lėtės ar smarkiai lėtės. Kokia yra tarptautinė aplinka, nes tai daro poveikį Lietuvai, tarptautinė aplinka labai smarkiai niaukiasi. Taip pat turėjome rinkimų ciklą, lūkesčiai užaukštinti, mes į tą taip pat turime atkreipti dėmesį, taip pat yra iškelti socialinės atskirties mažinimo tikslai. Visus tuos tikslus mes turime atliepti ir surasti balansą tarp poreikių ir galimybių. Manau, kad tą balansą mes tikrai suradome tinkamą ir Seimas, galų gale išdiskutavęs ir išgirdęs vyriausybės argumentus, bus pajėgus šį biudžetą priimti.
– Pone ministre, bet jūsų garsiai išreklamuota mokesčių reforma, kuri turėjo užtikrinti ramybę dėl mokesčių, ir jūsų tas garsusis šūkis „milijardas milijonui“ gali likti tik šūkiu, nes jūs esate priversti keisti, jūs apsiskaičiavote, pripažįstate? Dabar sakote, ekonomika keičiasi, lėtėjimai ir visokie iššūkiai, bet jūs tą turėjote numatyti, kai skelbėte tokią grandiozinę reformą.
– Kuomet buvo paruošti reformos pamatai, buvo aišku ir iki šiol Vyriausybė neatsiima savo žodžių, kad ši reforma yra tikrai sėkminga. Niekas jos neatšaukia, yra lėtinamas NPD didinimo tempas, žinoma, kad turime išgirsti ir Seimą, ir prezidentą, nes atsiranda nauji prioritetai.
Grįžtant prie mokestinės pertvarkos, tai šalia mokestinės pertvarkos buvo pensijų pertvarka, buvo užsibrėžti tikslai dėl švietimo, sveikatos inovacijų reformos. Švietimo ir sveikatos reformos, jeigu jos būtų įgyvendintos taip, kaip numatė Vyriausybė, žinoma, kad dabar nebūtų taip striuka dėl pinigų, nes puikiai žinome, kad šie du sektoriai, na, jau visos tarptautinės organizacijos, kokios tik įmanoma, yra pripažinusios, kad šie sektoriai Lietuvoje yra patys neefektyviausi, bet vėlgi mes turime atsigręžti į realybę. Ateinančiais metais rinkimai, ar būtų tikrai logiška tikėtis, kad Seime būtų grįžtama prie šitų reformų su dideliu džiaugsmu? Tikrai ne.
– Bet šita Vyriausybė žadėjo padaryti pertvarkas, reorganizacijas, optimizacijas. Nepavyko, turite pripažinti.
– Daugelyje vietų tas tikrai puikiai pavyko, šituose dviejuose sektoriuose tas tempas yra prarastas ir aš manau, kad galimybių langas taip pat yra prarastas, bet šitas reformas būtina padaryti, jeigu nepadarys proveržio dabartinė dauguma...
– O jūs dar turite vilčių, kad padarys?
– Aš visuomet raginu, kad būtent tos dvi sritys, į kurias mes turėtume susikoncentruoti tam, kad gautume kuo didesnį rezultatą, kuo didesnę naudą Lietuvos žmonėms, nes yra tiesiog akivaizdu.
– Bet panašu, kad jums to nepavyks padaryti ir jūsų Vyriausybė dėl to taip pat turi prisiimti atsakomybę. Ministre, PVM nesurinkta apie milijardas, šešėlis virš 30 procentų, tai virš milijardo. Ir tai galėtų būti pajamų šaltiniai, o jūs didinant mokesčius.
– Na, kalbant apie šešėlio traukimąsi, tai čia reikėtų, iš tiesų, labai didžiuotis Lietuvos žmonėmis ir verslu. Tikrai mokesčių surinkimas auga gerokai sparčiau, negu galima būtų tikėtis, ir čia tikrai sąmoningumas auga. Žinoma, VMI, FNTT deda labai daug pastangų, kad šitas šešėlio traukimosi procesas ir toliau spartėtų. Aš manau, ilgainiui vis dėlto tas kultūrinis virsmas įvyks. Ir, taip, tai yra dar vienas šaltinis ir šiuo atveju, jeigu pasižiūrėtume, per trejus metus tai tas šešėlio traukimasis yra faktiškai rekordinis.
– Bet jo neužtenka tam, kad būtų padengtos išlaidos biudžeto.
– Kadangi mes turėjome rinkimus, turime labai didžiulius iššūkius, natūralu, kad Seimo dauguma į tai atsižvelgia ir nori tas išlaidas auginti greičiau, nei tam leidžia ekonomika. Jeigu yra išlaidos auginamos greičiau, vienintelis šaltinis yra mokestiniai pakeitimai, nes struktūrinėms reformoms reikia labai daug valios ir pasiryžimo. Matome, kad Seime šiuo metu to nėra, ypač prieš rinkimus, ir struktūrinės reformos duoda rezultatą vėliau, negu po vienerių metų.
– Bet, jeigu Seimas darys savo intervencijas į biudžetą, o, pavyzdžiui, dėl vaiko pinigų, kurie yra suderėti koalicijos sutartyje, bet jūs nedidinat tų pinigų tiek, kiek suderėta, taip pat nevykdote įstatymo dėl NPD didinimo, ir, jeigu dar prezidentas reikalaus įdėti ir jo visus siūlymus, jūs nuolankiai nuleiskite galvą ar svarstysite apie pasitraukimą, nes tada atrodys, kad jūs jau nekontroliuojate biudžeto – ne jūs, o jums primeta jį?
– Na, kalbant apie pasitraukimą, tai aš daug kartų esu sakęs, kad aš atėjau dirbti taip, lyg būčiau atėjęs dirbti amžinai, bet esu pasiruošęs pasitraukti bet kurią dieną, jeigu to reikėtų. Tai aš to principo ir laikysiuos. Nemanau, kad Seimas, prezidentas, Vyriausybė bandytų naudoti biudžetą kažkokiems konfliktams išspręsti.
– Na, konfliktai yra naudojami išspręsti tam tikrus klausimus. Tą mes su jumis puikiai matome. Ar naudos prezidentas, Vyriausybė ir Seimas, svarstydami biudžetą, nežinia, bet pagyvensim, pamatysim.
– Na, aš visuomet tikiu, kad po diskusijų atsiranda tiesa, ir mūsų politikams, tikiuosi, užteks išminties tą svarbiausią metinį finansinį dokumentą priimti.
– Jūs optimistas, ačiū jums.
Pokalbis – įraše:
