Verslas

2019.10.25 21:39

Energetinės nepriklausomybės ledlaužiu vadinto „Independence“ penkmetis: ar Lietuva iš terminalo gavo tiek naudos, kiek galėjo

Augustinas Šemelis, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.25 21:39

Suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ Klaipėdos uostą pasiekė beveik lygiai prieš penkerius metus. Lietuvos energetinės nepriklausomybės ledlaužiu vadintas projektas nutraukė Lietuvoje dujų tiekimo monopolį turėjusio „Gazprom“ vienvaldystę. O dujų vartotojai per penkerius metus esą sutaupė daugiau nei šimtą milijonų eurų. Tačiau politikai ir ekspertai taip pat kelia klausimą, ar Lietuva iš terminalo gavo tiek naudos, kiek galėjo gauti.

Nepriklausomybės (Independence) vardą laivas gavo Pietų Korėjoje po krikšto lietuvišku putojančiu vynu. Pagal naujų laivų krikšto tradiciją, jei storo stiklo šampano butelis dūžta iškart, reiškia, laukia sėkmė. Iš Pietų Korėjos į Klaipėdą netrukus išplaukusį laivą tik tokios viltys ir lydėjo.

„Būtent šis laivas yra mūsų tikros, ne tik energetinės, bet ir ekonominės laisvės garantas“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ar po penkerių metų visi lūkesčiai išsipildė, nesutariama. Vieni pabrėžia: vartotojams dujos, kaip ir žadėta, atpigo.

„Konservatyviais skaičiavimais, Lietuvos vartotojai per šituos ketverius, beveik penkerius metus sutaupė virš šimto milijonų eurų“, – teigia „Klaipėdos naftos“ Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų tarnybos direktorius Arūnas Molis.

Vis dėlto Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virginijus Poderys sako, kad kyla klausimų, ar tikrai gauta tiek naudos, kiek buvo galima gauti.

„Independence“ Lietuva kol kas tik nuomojasi iš Norvegijos įmonės. Nuomos kaina – daugiau nei šimtas tūkstančių eurų per dieną, iš viso daugiau nei pusė milijardo per dešimtį metų.

Todėl vartotojams nuo pat pradžių įvestas terminalo išlaikymo mokestis. Iš pradžių įmokos dydį lėmė suvartotas dujų kiekis, o dabar – vartojimo pajėgumai. Įvedus tokią sistemą, kiek sumažėjo našta didžiausiam dujų vartotojui „Achemai“, tačiau padidėjo kitiems.

„Mokestis neatitinka jokių sveiko proto kriterijų, pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ dujų nenaudoja, tačiau turi mokėti“, – tikina buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

„Achema“ terminalo mokestį tebelaiko nepakeliama našta – apie 20 milijonų eurų per metus. Po derybų su Vyriausybe „Achemos“ vadovų komentarai būdavo trumpi.

„Achema“ eina į pilną bankrotą. Štai ir visi komentarai“, – sako „Achemos grupės“ savininkė Lyda Lubienė.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė terminalo išpirkimui, jo išlaikymą tai esą atpigins. Tačiau dalies ekspertų nuomone, visa tai detalės.

„Paprastai mes žiūrime pelno–nuostolių balansą. Tikrai nereikėtų taip skaičiuoti, nes didelė terminalo naudos dedamosios dalis yra mūsų ekonominis ir nacionalinis saugumas“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas.

Terminalo nuopelnas – nutraukta priklausomybė nuo buvusio vienvaldžio dujų tiekėjo „Gazprom“. Vis dėlto rusiškų dujų kroviniai kartais randa kelią į Lietuvą per tą patį terminalą.

„Politiškai galbūt neskamba gerai, bet pirminis tikslas yra dujų kaina mūsų vartotojams“, –sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvai esą atsivėrė kone neribotos dujų importo už geriausią kainą galimybės. Dar neseniai dujų tiekimas laivais buvo gerokai brangesnis nei vamzdynais, bet situacija keičiasi.

„Terminalo ekonominė ateitis kelia ir klausimų. Per penkerius metus Lietuvoje dėl biokuro plėtros dujų suvartojimas sparčiai mažėjo“, – pasakoja energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Panorama. „Independence“ – penkeri: ar Lietuva iš terminalo gavo tiek naudos, kiek galėjo gauti? (su vertimu į gestų k.)