Verslas

2019.10.27 07:00

Japonijos paradoksai: pavakarieniauti kavinėje galite ir už 7 eurus, bet už vynuogių kekę teks atseikėti 16 eurų

Pradėję artimiesiems ir pažįstamiems pasakoti, kad ketiname keliauti į Japoniją, dažniausiai sulaukdavome vieno iš dviejų arba netgi abiejų reakcijų – „toli“ ir „brangu“. Pirmasis teiginys teisingas – vien skrydis iki Japonijos trunka daugiau kaip 10 valandų. Dėl antrojo galima ir pasiginčyti.

Apsilankius Japonijoje ir išgirdus teiginį „brangu“, visada norisi klausti „kas?“ Kainos šioje šalyje tikrai gerokai skiriasi nuo lietuviškų ir netgi nuo europietiškų, tačiau ne viskas taip brangu, kaip iš pradžių gali atrodyti.

Bene didžiausius skirtumus galima pamatyti tada, kai ima gurgėti pilvas. Japonijoje nesunku surasti vietą, kur patiekalas paprastai kainuoja kiek daugiau kaip 800 jenų. Jenos kursas euro atžvilgiu nuolat svyruoja, tačiau ši suma siektų apie 7 eurus.

Jeigu porcija didesnė, kavinė įsikūrusi lankytinoje vietoje ar į patiekalą įeina brangesni ingredientai, kaina, savaime suprantama, kyla, tačiau vidutiniškai ji neviršija 10 eurų ribos.

Už tokią sumą nesunkiai rasite nedidelę kavinukę, kur galėsite suvalgyti didelį dubenį rameno (kai kurios vietos netgi nemokamai du kartus papildo jūsų dubenį makaronais), tradicinį kario troškinį, tonkatsu (karbonadą primenantį patiekalą) su ryžiais ir daržovėmis ar iš esmės bet kurį kitą tradicinį japonų patiekalą.

Reikėtų paminėti, kad Japonijoje gėrimai kavinėse ir restoranuose yra nemokami – kavinės nemokamai siūlo vandens ar žalios arbatos. Be to, šioje šalyje nėra arbatpinigių kultūros, jų palikti paprasčiausiai nereikia.

Kita tokio aptarnavimo pusė – jeigu valgoma mažoje kavinukėje, o ne restorane, vietų skaičius dažniausiai būna nedidelis, todėl pageidaujama, kad vos pavalgę klientai išeitų.

Už sušių rinkinį – 3 eurai, už kriaušę – beveik tiek pat

Dar pigiau pavalgyti galima tiesiog prekybos centre įsigijus jau paruošto maisto. Sušių rinkinys čia paprastai kainuoja apie 300–400 jenų, taigi apie 2,5–3,3 euro. Už kiek didesnę kainą čia galima rasti įvairių kitų patiekalų, o užpilamų rameno makaronų pasirinkimas – itin didelis.

Jeigu norima užkąsti, o ne pavalgyti, tai padaryti galima per daug nepurtant piniginės. Japonijoje nesunkiai galima rasti ir tiesiog gatvėje įsikūrusių karučių ar kioskų, kurie prekiauja tradiciniais japoniškais užkandžiais.

Valgyti paruošto maisto įsigyti galima ir turguje. Čia nesunkiai rastumėte įvairių tradicinių kepinių, jūros gėrybių: keptų krabo kojų, aštuonkojų ant pagaliuko, jūros ežių, tuno, austrių ar moliuskų. Taip pat šiose vietose paprastai prekiaujama ir valgyti jau paruoštais vaisiais: šaldytais ananaso ar mango gabalėliais, braškėmis ir kt., o norintys užkąsti rimčiau gali pasisotinti ir koldūną primenančiu kepiniu.

Tokių užkandžių kainos paprastai prasideda nuo maždaug 200 jenų arba maždaug 1,7 euro. Tiesa, jūros ežio taip pigiai neparagausite. Net ir Japonijos turguje šio delikateso kaina prasideda nuo maždaug 500 jenų arba maždaug 4eurų ir gali siekti net 1700 jenų, t. y. 14 eurų.

Tačiau tuo stebėtis nederėtų. Maždaug tiek kainuoja ir vynuogių kekė. Savo kainomis apstulbinti gali ir kiti vaisiai bei daržovės. Už vieną didelę kriaušę ne tik turguje, bet ir parduotuvėje sumokėsite apie 250 jenų arba 2 eurus. Už vieną bananą paklosite kiek mažiau – apie 100 jenų, t. y. apie 80 euro centų.

Ir taip, visos daržovės bei vaisiai čia skaičiuojami ne kilogramais, o vienetais: vienas žiedinis kopūstas, dvi kriaušės, kekė vynuogių, trys obuoliai, du bananai.

Reikalavimai keliami ne tik vaisių išvaizdai, bet ir jų skoniui

Tokias kainas Japonijoje lemia kelios aplinkybės. Pirmiausia – didelė dalis Japonijos padengta kalnais, todėl ūkininkavimui tinkamos žemės nėra daug.

Antra, japonai vaisius vertina ne tik kaip užkandį ar desertą, bet ir kaip dovaną – vaisiai neretai dovanojami kaip dovana gerbiamam žmogui ar keli griežinėliai vieno ar kito vaisiaus patiekiami vakarienės pabaigoje, norint parodyti pagarbą svečiams.

Be to, Japonijoje galioja itin griežtos daržovių ir vaisių pardavimo taisyklės. Perparduoti galima tik Japonijos institucijų patvirtintas daržoves ir vaisius, kuriems keliami ne tik išvaizdos, bet ir skonio reikalavimai.

Dėl šios priežasties visi Japonijos prekybos vietose matomi vaisiai atrodo tarsi ištraukti iš paveikslo: kriaušės didelės ir apvalios, obuoliai – dideli, blizgantys ir raudoni, o persimonai – primenantys nedidelį kubą.

Beje, garsiųjų kubo formos arbūzų galima įsigyti ir kai kuriose parduotuvėse, bet išvydus jų kainą įsigyti visą arbūzą gali praeiti noras – įsigijus vieną tokį arbūzą piniginė palengvėtų maždaug 200 eurų.

Benzino kainos badyti akių neturėtų

Ir vis dėlto, nors išgirdus apie tokias vaisių kainas gali atrodyti „tai kas toje Japonijoje pigu?“, transportas čia nėra toks brangus, kaip būtų galima įsivaizduoti.

Pavyzdžiui, vienos dienos metro bilietas turistui kainuoja 800 jenų arba maždaug 6,5 euro, trijų dienų – 1500 jenų, t. y. 12,5 euro. Palyginimui – gerokai mažesnio Vilniaus viešojo transporto vienos dienos bilietas kainuoja 5 eurus, o trijų – 8 eurus.

Automobilio, kuriame lengvai telpa keturi suaugę žmonės, nuoma trims dienoms su visišku automobilio draudimu atsieina apie 150 eurų.

Nors, degalinę rasti nėra taip lengva, benzino kainos Japonijoje tikrai nebado akių – vieno benzino litro kaina Japonijoje spalio mėnesį svyruoja ties 140 jenų riba, taigi už litrą benzino šiuo metų sumokėtumėte apie 1,16 euro.

Norint įsigyti nekilnojamojo turto teks mokėti milijonus

Jeigu nudžiugote dėl pigių kavinių bei degalų ir jau svarstote apie kraustymąsi į šią tolimą šalį bei rečiau perkamus vaisius, nekilnojamojo turto kainos, deja, nepradžiugins.

Daug gyventojų turinčioje ir kalnuotoje šalyje gyventojų tankis siekia net 336 žmonės kvadratiniam kilometrui. Palyginimui, Lietuvoje šis rodiklis siekia 48 žmones kvadratiniam kilometrui. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, Japonija yra 35-ta tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje. Lietuva – 139-ta.

Dėl šių priežasčių paklausa nekilnojamojo turto rinkoje gana didelė, o žemė – brangi. Dauguma čia statomų daugiabučių yra aukšti, bet nedidelio ploto, o vienas kvadratinis tokio buto metras kainuoja išties nemažai.

Remiantis skirtingų nekilnojamojo turto bendrovių Japonijoje duomenimis, už kvadratinį metrą Japonijoje vidutiniškai sumokėsite nuo 450 tūkst. iki 860 tūkst. jenų. Japonijos sostinėje Tokijuje kainos dar didesnės – vieno kvadratinio metro kaina svyruoja apie 590 tūkst. iki daugiau kaip 1 mln. jenų.

Taigi gana nemažas, maždaug 50 kvadratinių metrų butas Tokijo centre kainuoja apie 58 mln. jenų arba apie 0,5 mln. eurų.

Nuoma Japonijoje ne ką pigesnė. Neretai nuomojamas vienas kambarys bute ir net už tai tektų susimokėti nuo 15 tūkst. iki 50 tūkst. jenų, t. y. nuo 120 iki 415 eurų.