Verslas

2019.10.24 13:30

Galutinės garsiojo krizės tyrimo išvados: rekomendacijų prezidentui Nausėdai nebėra, kaltųjų pavardės – dingo

Jakeliūnas galimybės kreiptis į Nausėdą neatmeta; atnaujinta 14.20
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.10.24 13:30

Ketvirtadienį Seimo biudžeto ir finansų komitetas pristatė galutines ekonominės krizės tyrimo išvadas. Tiesa, jose nebeliko nei kaltųjų pavardžių, nei rekomendacijų prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybę.

Kaip spaudos konferencijoje teigė Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas Valius Ąžuolas, komisija užtruko ilgai, tačiau tokiu būdu buvo siekiama išvengti kaltinimų, kad tyrimas vykdomas dėl rinkimų.

„Komisija užtruko labai ilgai, praktiškai 1,5 metų. Mes nuolat buvome kaltinami, kad tai darome dėl rinkimų. Kad išvengtume galimo manipuliavimo ir kaltinimų, šios komisijos darbas buvo nukeltas iki šio mėnesio galo. (...) Ketvirtadienį, spalio 24 d., buvo papildytos tyrimo išvados, papildytos valstybės kontrolės išvadomis“, – sakė V. Ąžuolas.

Anot jo, išvadose nurodoma, kad Vyriausybė daugiausia skolinosi neviešu būdu ir vidaus rinkoje. Be to, kaip nurodo Valstybės kontrolė, skolinimasis vyko nesilaikant Vyriausybės skolinimosi politikos ir metinės 2009 m. skolinimosi programos.

„Jis apskritai nebuvo reglamentuotas, nebuvo jokių išleidimo taisyklių ir procedūrų. Valstybės kontrolė nustatė ydingą vertybinių popierių išleidimą neviešu būdu vidaus rinkoje praktiką. Tai patvirtina ir mūsų komisijos darbas, ir liudytojai, kad, deja, buvo tokių veiksmų imtasi tuo metu“, – nurodo V. Ąžuolas.

Jis priduria, kad minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, kad beveik visų neviešu būdu vidaus rinkoje išleistų vertybinių popierių BVP pajamingumas Vyriausybės skolinimosi kaina buvo didesnis už viešu būdu išleistą pajamingumą.

„Taip pat konstatuoja faktą, kad savo paaiškinimus valstybės kontrolei finansų ministerija nurodė, kad vertinant bankų skolinimosi pasiūlymus tuo metu buvo atsižvelgiama į Lietuvos kredito įsipareigojimo nevykdymo apsikeitimo sandorius ir buvo atsižvelgiama į EURIBOR ir VILIBOR reikšmes. Tai patvirtina, kad VILIBOR galimi reikšmių keitimai ir visi kiti dalykai taip pat davė didelę reikšmę ir skolinantis valstybei. Nuo šių VILIBOR reikšmių, ne visada tinkamo jo nustatymo, nukentėjo ne tik besiskolinants Lietuvos gyventojai, bet ir Lietuvos Vyriausybė“, – tvirtino V. Ąžuolas.

S. Jakėliūnas: svarbu institucijos, o ne asmenys

Tiesa, V. Ąžuolas nurodo, kad, kaip buvo paskelbta anksčiau ketvirtadienį, nei kreipimosi, nei rekomendacijų prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko vadovybę nebėra.

„Labai gaila, kad vienas iš komisijos narių, kuris praktiškai nedalyvavo tyrime ir atėjo į priešpaskutinį posėdį pradėjo viešinti įvairius darbinius pamąstymus ar vieno iš narių pamąstymus. Tai sukėlė tokius klausimus, apie kuriuos, deja, komisijoje net nebuvo svarstoma“, – teigė V. Ąžuolas.

Jis patikino, kad į prezidentą kreipimosi ar jam pateiktų pasiūlymų nėra.

Savo ruožtu Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas pridūrė neatmetantis galimybės kreiptis į prezidentą dėl LB vadovybės kaip europarlamentarui.

„Tai nereiškia, kad aš, kaip Europos Parlamento narys, įvertinęs tai, kas įvyko, nesikreipsiu į Respublikos prezidentą su tam tikromis mintimis ir prašymais. Tokios galimybės neatmetu“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

Išvadose taip pat nebeliko ir kaltųjų pavardžių. Pasak V. Ąžuolo, Vyriausybė tuo metu atliko savo darbą ir apkaltinti vieną ar kelis asmenis būtų sudėtinga.

„Vyriausybė tuo metu dirbo. (...) Negali būti kaltas vienas Vyriausybės asmuo. Vyriausybė yra ministerijos, premjeras – plačiau ir daugiau. Apkaltinti vieną asmenį būtų sudėtinga šiuo metu, nes tai nebuvo sprendimas daugelio Vyriausybės narių“, – tvirtino V. Ąžuolas.

Taip pat skaitykite

„Manau, kad svarbu institucijos, ne asmenys, ką pirmininkos irgi pabrėžė – pavardių bent jau rekomendacijose tikrai nėra, – pridūrė S. Jakeliūnas. – LB mes irgi vertiname kaip instituciją. Čia galima įvairiai interpretuoti. LB sako „pamokas išmokome“, bet bandė vengti to, ką LB, kaip institucija, darė ne visai tinkamai. Tai kaip ir prieštaravimas sau.“

Konstitucijos pataisų siūlymų rekomendacijose bei išvadose taip pat nėra.

S. Jakeliūnas įsitikinęs – tyrimas gana objektyvus

S. Jakeliūnas spaudos konferencijoje priminė, kad dar tyrimo metu buvo minima, jog panašius tyrimus atliko bent 10 Europos Sąjungos valstybių. Dalyje šių valstybių tai darė parlamentas.

„Maža to, daugelyje jų, net ir kitose valstybėse, ne tik ES (Islandijoje, JAV), tos išvados labai susišaukė su tuo, ką mes nustatėme ir kas suformuluota. Vertinimai, kad tai yra kažkokie asmeniškumai, selektyvumai, neturi jokio pagrindo“, – tikino S. Jakeliūnas,

Jis pridūrfė manantis, kad tyrimas, nepaisant viešojoje erdvėje pasirodžiusių įvcairių vertinimu, yra gana objektyvus: „Mano įsitikininimu, tyrimas yra gana objektyvus, nepaisant išorinio vertinimo. (...) Iš šiandieninės diskusijos taip pat matėsi, kad tam tikros formuluotės buvo gludinamos, tikslinamos, kad nebūtų politinių interpretacijų. Jau dabar noriu pabrėžti faktą, kad vienas iš liudininkų, Tomas Ramanauskas (buvęs Lietuvos banko darbuotojas, S. Jakeliūno komandos narys EP – LRT.lt), turi oficialų pranešėjo statusą.“

Jo tvirtinimu, tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai toks liudininko statusas suteikiamas tokio pobūdžio byloje. S. Jakeliūnas pridūrė, kad T. Ramanauskas kreipėsi į prokuratūrą dėl kai kurių parlamentarų daryto spaudimų. Kaip vieną jų S. Jakeliūnas išskyrė konservatorių Mykolą Majauską.

„Taip pat T. Ramanauskas kreipėsi į vyriausiąją tarnybinės etikos komsiiją dėl bene dešimties epizodų, susijusių su jo, kaip pranešėjo, statuso pažeidimu“, – nurodė S. Jakeliūnas.

Siūlo apsvarstyti valstybinio banko, veikiančio komerciniais pagrindais, galimybę

Tarp kitų rekomendacijų nurodoma, kad Vyriausybei rekomenduojama, įvertinant nepakankamą sisteminę finansų paslaugų vartotojų apsaugą, svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą ne centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, galbūt pasiremiant kitų šalių praktika.

Taip pat – visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną rinkos koncentracijos lygį, šalies finansų sistemos priklausomybę nuo labai riboto skaičiaus patronuojančių bankų sprendimo, ypač, jeigu jie yra iš vienos šalies.

Siūloma įvertinti nepakankamai socialiai atsakingą užsienio kapitalo bankų veikimą iki krizės, jos metu ir atlikti galimybių studiją dėl komercijos pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazionių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo bei kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Rekomenduojama įvertinti parlamentinio tyrimo metu nustatytą būsto paskolų draudimo veiklą. Anot V. Ąžuolo, pati veikla„ sudarė galimybę didėti nekilnojamojo turto burbulams. (...) Nustatyta, kad Estija tuo metu kaip tik ribojo skolinimąsi, ribojo burbulo pūtimąsi.“

Patariama įvertinti, kad tuo metu nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimą, skolinimosi poreikį, prasidėjus krizei. Peržiūrėti rezervinio stabilizavimo fondų sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų finansinį stabilumą.

„Ir šiuo metu tiek Estija, tiek Latvija jau planuoja ir galvoja apie fondo kūrimą, kuris būtų kaip pagalvė tiek „Brexito“ atveju, tiek kitų ekonominių nuosmukių atveju“, – nurodė V. Ąžuolas.

Lietuvos banką siūloma įpareigoti reguliuoti bankų finansavimosi iš užsienio ir likvidumo valdymo grupės mastu apimti įsipareigojimų suderinamumą ir kitus būdus, taip pat nustatant finansavimo atitraukimo sąlygą.

Remiantis gerąja tarptautine patirtimi, rekomenduojama griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis ir atsižvelgti į kitas priemones, kad krizės situacija, kai palūkanos kai kuriems gyventojams padidėjo net kelis kartus, nepasikartotų.

Kreipiasi į generalinė prokuratūrą: ant stalo – ir „Sodros“ reputacijos klausimas

Komisija taip pat kreipiasi į generalinę prokuratūrą. Įvertinant Vyriausybės 2009–2012 metų sprendimus skolintis finansų rinkose bei iš komercinių bankų ir su tuo susijusių tyrimo metu nustatyti daugiau kaip 2 mlrd. eurų žalą valstybei, įvertinti sistemingą ir sąmoningą Socialinio draudimo įstatymo pažeidimą, teikiant paskolas valstybinio socialinio draudimo fondui, taip diskredituojant šią svarbią viešojo sektoriaus sistemą ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią. Atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo.

„Situacija buvo labai sudėtinga. „Sodra“ buvo apkrauta labai didelėmis paskolomis. Palūkanas turėjo mokėti tie patys pensininkai, iš kurių lėšų būtų galima mokėti didesnes pensijas. Įvertinti, ar tai buvo atlikta nepažeidžiant įstatymų, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų ir nebūtų diskredituojamas „Sodros“ vardas. Kaip patys gerai atsimename, buvo sakoma, kad „Sodra“ tuoj bankrutuos, kad jos greitai neliks. Buvo siūloma rinktis kažkokias kitas alternatyvas. Taip buvo menkinamas valstybės institucijos vardas ir jos stabilumas“, – sakė V. Ąžuolas.

Taip pat generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti esminį stambių komercinių bankų vaidmenį, sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje. V. Ąžuolo tvirtinimu, prašoma, kad „prokuratūra tai įvertintų, atliktų savo vertinimą ir įvertintų, ar Lietuvos bankas tinkamai neprižiūrėjo komercinių bankų praktikos ir procedūrų, susijusių su VILIBOR palūkanų normų nustatymu, atsižvelgiant į tai, kad galėjo būti pažeisti atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai. Atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.“

Be to, vertinant tai, kad atliekant parlamentinį tyrimą pasitaikė vengimo bendradarbiauti atvejų, duomenų nuslėpimo ar pateikimo vėliau, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos laikinųjų tyrimų komisijos įstatymo nuostatas, nustatančias atsakomybę už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Tarp kaltųjų įvardyta ir Švedijos finansų inspekcija

Kiek anksčiau ketvirtadienį BNS skelbė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti LB vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.

LRT.lt primena, kad rengti pirmąsias išvadas komisija pradėjo dar pavasarį. Jau anksčiau skelbtos išvados nurodė, jog krizę sukėlė bankai, o LB neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau galutinai dėl jų komitete nebalsuota, neparengus rekomendacijų.

Anksčiau jau buvo siūlyta griežčiau reguliuoti bankų grynąjį skolinimąsi iš užsienio, stiprinti finansinių paslaugų vartotojų teisių priežiūrą, pareikšti nepasitikėjimąLB vadovybe ir didinti informacinį skaidrumą.

Be to, finansinių paslaugų priežiūrą siūlyta patikėti kitai institucijai, o ne LB, priimti įstatymą, įteisinantį vieną centrinę kredito uniją, inicijuoti naują parlamentinį tyrimą dėl Ūkio banko turto perdavimo Šiaulių bankui aplinkybių.

Taip pat siūlyta dėl nepagrįsto VILIBOR kėlimo kompensuoti išlaidas įvairiems rinkos dalyviams, pradedant nuo būsto paskolų gavėjų.

Tarp kaltųjų be komercinių bankų ir LB įvardijama ir Švedijos finansų inspekcija.

Komiteto vertinimu, finansinės disciplinos pakako 2005–2006 m., tačiau jau 2007 m. ji ėmė blogėti, o 2008 m. biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Esą tai pakenkė viešųjų finansų būklei: nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikis skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009–2010 metais.

Tyrimo išvadose teigiama, kad dar 2005–2008 metais tam tikri sprendimai neleido sušvelninti krizės pasekmių ir sukaupti finansinio rezervo. Kaltinama, kad tuometinė valdžia vykdė prociklinę politiką, kai reikėjo anticiklinės politikos priemonių.

Išvadose taip pat pažymima, kad krizei buvo pasiruošta netinkamai dėl Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo, dėl to, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, o 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei dėl „finansinio populizmo“ apraiškų.

Nurodoma, kad prie krizės gylio taip pat prisidėjo ir nesugebėjimas 2007 metais įsivesti euro, dėl to išaugo lito devalvacijos rizika, o tai lėmė padidėjusias palūkanas.

V. Vasiliauskas teigė trauktis neketinantis

Komitetas taip pat tvirtino, kad tuometė Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, tačiau tokiomis galimybės nepasinaudojo, todėl dabar valstybės skola yra didesnė, nei galėtų būti.

Kaip nurodė komitetas, jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola siektų ne 40 proc. BVP, o 35 proc.

Dėl sprendimo nesikreipti paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009–2018 metais siekia apie 2,1 mlrd. eurų, iš kurių apie 0,2 mlrd. eurų – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo, tvirtinta išvadose.

Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009–2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.

S. Jakeliūnas įsitikinęs, kad finansinės paramos į tarptautines institucijas nebuvo kreiptasi dėl šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės neigiamos nuomonės į tokias paramas, kadangi ji buvo pasakiusi, kad „paramos kreipiasi tik impotentai“.

„Sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (t. y. vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 m., kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija“, – aiškinama ataskaitoje.

LB vadovas Vitas Vasiliauskas kaltinimus atmeta. Jo teigimu, šie kaltinimai pagrįsti asmeniškumais – 2013 m. S. Jakeliūnas siekė įsidarbinti LB.

V. Vasiliauskas LB vadovauja nuo 2011 metų balandžio. Dabartinė kadencija – jau antroji.

LB valdybos pirmininką Seimas penkeriems metams skiria prezidento teikimu. Šalies vadovas gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą juo.

Taip pat skaitykite