Verslas

2019.10.23 17:10

Prekybos tinklus pamokyti norėję „valstiečiai“ mokesčiais apkraus ne tik didžiausius: susimokėti gali daugiau kaip 150 įmonių

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.10.23 17:10

Stambios prekybos mokestis neturėtų būti taikomas net ir labai stambiam vidutiniam verslui, LRT.lt sako vienas iš šio pasiūlymo autorių, „valstietis“ Tomas Tomilinas. Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė skaičiuoja, kad tokių įmonių vis dėlto galėtų būti daugiau kaip 150, o gruodžio mėnesį, kai pardavimai itin padidėja, ir dar daugiau.

T. Tomilinas: formuluotės yra antraeilis klausimas

Kaip LRT.lt teigia vienas iš pasiūlymo autorių, Seimo narys, „valstietis“ Tomas Tomilinas, siūlomas tarifas galiotų tik mažmeninės prekybos tinklams ir, priešingai nei buvo kritikuojama, negaliotų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojams.

„Nemokėtų nekilnojamojo turto vystytojai, bet mokėtų, pavyzdžiui, koks nors didžiulis degalinių tinklas, jeigu jų pajamos ne iš degalų. T. y. jeigu jų pajamos yra iš kavos ir viso kito, kas ten yra ne iš degalų, ir viršija 2 mln. eurų, tada teoriškai [mokėtų], bet gal vienas tinklas ar du. Čia nėra jokios kalbos net apie vidutinį verslą“, – tvirtina T. Tomilinas.

Siūlomą mokestį jis apibūdina kaip mažmeninės prekybos mokestį ir patikslina, kad jį mokės ne visi pardavėjai. Anot parlamentaro, netikslumų, vartojant sąvokas, gali būti, bet jie gali būti pakoreguoti, kad neatsirastų dviprasmybių.

„Kadangi Finansų ministerija neturi to termino Mažmeninės prekybos įstatyme, tai pasiūlė tokią formuluotę. Man čia yra antraeilis klausimas. Formuluočių klausimas yra sprendžiamas Seime, komitetuose, svarstant įstatymą. Vyriausybė dar svarstys įstatymą, prisiims visą atsakomybę už visas formuluotes“, – nurodo T. Tomilinas.

Anot jo, siūlomas apmokestinimas neturėtų būti taikomas net ir labai stambiam vidutiniam verslui. Jį galiausiai turėtų mokėti tik itin stambūs prekybos tinklai.

Sprendimą paskatino Lenkijos patirtis

Paklaustas, kaip vertina oponentų kritiką, kad galiausiai šis mokestis gali būti perkeltas ant vartotojų pečių, pabranginant prekes, T. Tomilinas teigia, kad Lietuvoje egzistuoja laisva rinka, todėl dėl konkurencijos prekybininkai nedrįs to daryti.

„Jeigu tas politikas taip teigia, vadinasi, jis neigia laisvos rinkos egzistavimą ir mano, kad visi verslininkai sutartinai kelia kainas ir kenkia vartotojui. Laisva rinka veikia ir stambus verslas vartotojams tikrai nerizikuos perkelti naštos, nes rizikuos prarasti klientus. Tikrai rinka veiks taip, kad, jeigu kas nors kels, tai kitas perims klientus su mažesnėmis kainomis. Jau nekalbant apie smulkųjį verslą, vidutinį, kuris tik ir laukia, kad didieji kur nors sukluptų“, – komentuoja T. Tomilinas.

Jo teigimu, kita šiuo atveju taikytina priemonė – rinkos priežiūra. Kaip sako politikas, už kartelinius susitarimus ir konkurencijos pažeidimus prekybininkams taikomos itin didelės baudos.

„Jeigu yra nors regimybė kartelinio susitarimo, baudos yra tokios žiaurios, kad mažai nepasirodys. Tai nėra taip paprasta. Mes gyvename išsivysčiusio kapitalizmo sąlygomis, kur karteliniai susitarimai arba konkurencijos pažeidimai yra baudžiami žiauriomis baudomis“, – atkreipia dėmesį T. Tomilinas.

Savo socialinio tinklo paskyroje Seimo narys dalinosi, kad sprendimą teikti siūlymą paskatino šių metų gegužę Europos Teisingumo Teismo (ETT) pripažinimas, kad Lenkijos Vyriausybė, pritaikiusi mokestį prekybininkams, siekė didesnio biudžeto surinkimo.

„Mūsų [Seimo] teisės departamentas, komentuodamas ETT bylą, kalba apie mokesčio galimai suteikiamą atrankųjį (selektyvų) pranašumą, tačiau jis kažkodėl necituoja pačios bylos, kur labai labai aiškiai pasakyta, kad ypač stambios ir smulkio įmonės nėra lygiavertėje padėtyje ir stambi prekyba gali naudotis masto ekonomijos privalumais ir ženkliai sumažinti kaštus“, – savo paskyrojė rašė T. Tomilinas.

Pasiūlymui neprieštarautų, jei didėtų pensijos

„Rimi Lietuva“ vadovas Giedrius Bandzevičius LRT.lt teigia, kad nuo pat svarstymų apie galimą stambios prekybos mokesčio įstatymą Lietuvoje pradžios, šio pasiūlymo motyvai kelia abejonių.

„Pirmiausia, dėl jo teisėtumo ir atitikimo Europos Sąjungos teisei. Dar įstatymo projektui nepasiekus Seimo, buvo žinoma, jog analogiškas įstatymas, kuris buvo priimtas Lenkijoje, kėlė daug teisinių klausimų, todėl jo taikymas buvo suspenduotas. Antra, šis įstatymas darytų neigiamą poveikį šalies mažmeninės prekybos rinkai ir visai šalies ekonomikai“, – sako G. Bandzevičius.

Bendrovės „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis LRT.lt nurodo, kad bendrovės vadovai laikosi pozicijos, jog tokiam mokesčiui neprieštarautų, jeigu surinkti pinigai bus panaudoti 100 eurų padidinti pensijas.

„Mes manome, kad biudžeto lėšos turėtų būti naudojamos efektyviai, skaidriai. Tai reiškia, jeigu ne tik iš prekybos centrų, bet ir iš kitų surenkami mokesčiai, jie turi pasiekti žmones, o ne kažkur išgaruoti. Tai tokia ir būtų pozicija – mes ne prieš, jeigu pensininkams pensijas pakeltų 100 eurų“, – sako D. Ryliškis.

LRT.lt dėl komentaro kreipėsi ir į kitus mažmeninius prekybos tinklus, tačiau jų atstovai informavo pritariantys Lietuvos prekybos įmonių asociacijos pozicijai ir rekomendavo kreiptis į asociaciją.

Primena: visi panašūs atvejai atsidūrė teisme

Asociacijos vykdomoji direktorė R. Vainienė LRT.lt tvirtina parlamentarų pasiūlymą vertinanti net labai neigiamai. Pasak jos, šis įstatymo projektas neatitinka ne tik Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų bei Teisėkūros pagrindų įstatymo, bet ir galimai neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės aktų.

„Dėl Lietuvos teisėkūros įstatymo galiu pasakyti, kad jis neleidžia įvesti naujo mokesčio su biudžetu. Galima keisti esamus mokesčius, koreguoti ir teikti juos su biudžetu, bet negalima naujo mokesčio įvesti su biudžetu. Į šitą neatitikimą Lietuvos teisės aktams dėmesį atkreipia ir Seimo teisės departamentas. Tai yra tokia faktinė aplinkybė, kurios nepaisoma – šio mokesčio potencialios sumos jau įtrauktos į biudžeto projektą. Tai visiškai nelegali veikla, neteisėta veikla, neteisėta teisėkūra“, – sako R. Vainienė.

Jos tvirtinimu, panašių atvejų jau būta ES mastu ir visi jie atsidūrė teisme. R. Vainienė primena, kad ES egzistuoja apribojimai tam tikriems mokesčiams, kurie galimai atkartoja pridėtinės vertės mokestį (PVM). Taip pat reguliuojamas galimas valstybės pagalbos teikimas, kai mokestis taikomas selektyviai – tik tam tikroms prekėms ar tam tikrą apyvartą turinčios bendrovėms.

„Vengrijoje tai baigėsi tuo, kad valstybė turi grąžinti sumokėtas sumas ir atlyginti nuostolius, Slovakija pati panaikino įstatymą, kol dar nebuvo sumokėtas nė vienas euras, o Lenkija iki šiol yra teisme. Europos Teisingumo Teismo sprendimas dar nėra priimtas. Čia buvo netikslumas antradienį pristatant šį įstatymo projektą. Įstatymo rengėjas suklaidino savo kolegas. Ką daugiau galima pasakyti apie nelegalų įstatymą? Tai nelegali teisėkūra, tai šešėlinė teisėkūra“, – tvirtina R. Vainienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Europos Bendrųjų Reikalų Teismas iš tiesų priėmė sprendimą, palankų Lenkijai, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas aukštesnės instancijos teisme – Europos Teisingumo Teisme.

„Lenkija būtent dėl to, kad yra teisme ir yra galimai teikta valstybės pagalba, yra galimai grąžintinos sumos, pati sustabdė tokio mokesčio taikymą iki 2020 m. Dabar, kai tenka kalbėti su Lenkijos prekybininkų asociacijos vadove, ji sako, kad yra ketinimų pratęsti mokesčio suspendavimą, kol bus teisinis aiškumas. Lenkijoje nebuvo sumokėtas dar nė vienos šio mokesčio zlotas“, – komentuoja R. Vainienė.

R. Vainienė: tai pakeis prekybos ekonomiką

R. Vainienės vertinimu, remiantis dabartine projekto redakcija, šį tarifą turės mokėti ne keliolika prekybos tinklų.

„Ko kas dar renkame, kaupiame tą informaciją, turime 2017 m. statistiką, bet ji jau yra senoka. Tai tikrai ne keliolika įmonių mokės šį tarifą, o gruodžio mėnesį gana nemaža dalis, nes gruodis prekybininkams paprastai būna pardavimų mėnuo. Įmonės, nemokėjusios šio mokesčio visus metus, galbūt jį mokės gruodį“, – sako R. Vainienė.

Anot jos, vien 2017 m. bendrovių, kurių metinė apyvarta viršijo 24 mln. eurų, Lietuvoje buvo 48. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad statistika nurodo visų metų apyvartą, todėl nėra tiksliai žinoma, kaip apyvarta pasiskirsto kiekvieną mėnesį.

„Mano pamąstymas, kad tokių įmonių gali būti daugiau kaip 150, o skaičiuojant su tais, kurie mokės gruodį, tai ir dar daugiau“, – priduria R. Vainienė.

„1 proc. mokestis nuo apyvartos, kai prekybos tinklų pelningumas nuo apyvartos yra 3–4 proc., yra neproporcingas, tai yra faktas. Kokie bus rinkos dalyvių priimti sprendimai konkretūs, nes jei tarpusavyje konkuruoja ir gali priimti skirtingus sprendimus ir dėl skirtingų prekių grupių, tai aš šito negaliu komentuoti“, – priduria pašnekovė.

R. Vainienė taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlomas mokestis nėra pelno mokestis. Tai – apyvartos mokestis: „Jo bazė apima viską, ne tik prekybininkų maržą. Apima ir prekybininkų savikainą. Tai jis tikrai pakeis ekonomiką, tikrai pakeis prekybos ekonomiką.“

Teisės departamentas įžvelgia spragų

LRT.lt primena, kad įstatymo projektą Seime pateikė Seimo nariai T. Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis.

Projekte nurodoma, kad 1 proc. prekybos mokesčio tarifą turėtų mokėti tie prekybininkai, kurių bendra atlygio už parduotas prekes suma viršija 2 mln. eurų per kalendorinį mėnesį.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, nustatant naują mokestį, siekiama perskirstyti apmokestinamąją naštą tarp mokesčių mokėtojų, veikiančių mažmeninės prekybos sektoriuje.

Šio mokesčio nereikėtų mokėti tais atvejais, kai vartotojams būtų parduodami vaistiniai preparatai, energiniai produktai bei komunaliniais inžineriniais tinklais tiekiamos dujos, vanduo ir visų rūšių energija.

Rengiant projektą parlamentarai nurodo besirėmę Lenkijos patirtimi. Tiesa, šis Lenkijos atvejis buvo nagrinėjamas Europos Teisingumo Teisme, kurio sprendimo laukiama 2020–2021 m.

Į tai dėmesį atkreipė ir Seimo kanceliarijos teisės departamentas. Kaip nurodoma departamento išvadoje, dėl Lenkijos Parlamento priimto įstatymo dėl mažmeninės prekybos mokesčio Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas buvo palankus Lenkijai, tačiau Europos Komisija šį sprendimą apskundė ir ginčas dar nėra baigtas.

„Atsižvelgiant į tai, papildomai siūlytina gauti Lietuvos konkurencijos tarybos išvadą dėl projekto nuostatų suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis“, – nurodoma išvadoje.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų kitų metų sausio 1 d.

Antradienį po pateikimo dėl Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto balsavo 79 Seimo nariai. „Už“ pasisakė 46 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 19.