Išleisti šimtai milijonų eurų, kad būtų sukurtos sistemos atskirose institucijose, tačiau vieningos sistemos nėra, LRT RADIJUI sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. „Verslininkas galėtų kurti pridėtinę vertę [...], tačiau pildo ataskaitas“, – sako ji, atkreipdama dėmesį į verslininkus smaugiančius biurokratijos procesus.
Tarptautinis biurokratijos indeksas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, rodo, kad daugiau nei trisdešimt darbo dienų smulkioms įmonėms pernai teko skirti laiko administraciniams formalumams, pavyzdžiui, deklaracijų, statistinių ataskaitų ir kitų dokumentų pildymui.
Lyginant su situacija prieš metus, administracinė našta Lietuvoje sumažėjo viena darbo diena. Nors per metus šis laikas sutrumpėjo aštuoniomis valandomis, reikalavimų gausa nemažėja.
Kuriantieji verslą ir galvojantieji, kad tam galės skirti visą savo laiką, klysta – net ir smulkiausia įmonė pirmiausia duoklę turi atiduoti biurokratinėms prievolėms.
Individualios įmonės Jurbarke savininko Gintario Stoškaus teigimu, prie biurokratijos valdymo neretai užtrunkama ir dar ilgiau.
„Mes prie to užtrunkame ilgiau kaip mėnesį. Viešai skelbiamos 244 valandos, mano galva, visko neatspindi. Į viešai skelbiamą informaciją nėra įtrauktos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos, kas užima nemažai laiko, įmonės savikontrolės dokumentų tvarkymas, apimantis dokumentų parengimą ir periodišką darbuotojų mokymą. Neįtrauktas apskaitos tvarkymas, darbo saugos mokymai, kuriuose reikia kasmet dalyvauti, privalomos bankinės operacijos ir pan.“, – komentuoja G. Stoškus.
Kadangi įmonėje darbuotojų nedaug, G. Stoškus minėtus darbus sako neretai atliekantis pats. Jo manymu, įmonių administravimo sistemą vertėtų peržiūrėti iš esmės.
„Netgi reikalaujama, kad į darbą atėjusi pardavėja pasirašytų, kad tą dieną neserga“, – stebisi pašnekovas.
D. Matukienės manymu, per 30 nepriklausomybės metų taip ir nebuvo sukurta tinkama sistema.
„Išleidome šimtus milijonų eurų, kad būtų sukurtos įvairios sistemos atskirose institucijose, tokiose kaip Mokesčių inspekcija, Statistikos departamentas ir pan. [...], tačiau vieningos sistemos nėra. Jei pateikei į kurią nors sistemą duomenis, neturėtų būti vėl prašoma tų pačių duomenų, tačiau kiekviena institucija įsivaizduoja esanti svarbiausia. Tuo metu verslininkas galėtų kurti pridėtinę vertę [...], tačiau pildo ataskaitas“, – piktinasi D. Matukienė.
G. Stoškus pritaria, kad per minėtą laiką būtų galima rūpintis svarbesniais įmonei klausimais, tokiais kaip reklama, tiekėjų paieška ir pan.
„Per 30 dienų galima labai daug ką nuveikti“, – tikina vyras.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
