Mažėjant arklių, mėsos supirkėjai iš užsienio ėmė dairytis ir į sportinius žirgus. Lietuvoje šių gyvūnų veisimas ir priežiūra – gerokai pigesni nei Vakarų Europos šalyse. Arklius mėsai noriai perka italai, prancūzai, o iš Lietuvos jie išvežami per Lenkiją.
Nuo vaikystės jojimo sportu užsiimantis Kristupas Petraitis sako, kad kiekvienas laimėjimas lenktynėse didina žirgo vertę – taip atrenkami pajėgiausi ir eksportui tinkami žirgai. Europoje tūkstantines minias į hipodromus priviliojanti žirgų lenktynių industrija per metus generuoja 6 milijardus eurų apyvartos.
„Lietuviai pradėjo telkti dėmesį į veislininkystę, tai manyčiau, kad lygis tikrai auga ir, manau, už 10 metų bus vėl kitoks vaizdas. Galėsime puikiai konkuruoti su europiečiais, su Vokietija, su Olandija“, – sako raitelis Kristupas Petraitis.
Lietuvoje žirgų veisimas nėra populiarus, nuo 2015-ųjų šalyje arklių skaičius mažėja. Prieš trejus metus jų būta per 18 tūkstančių, šiemet užregistruota 14 tūkstančių.
Per metus iš Lietuvos išvežama apie 900 arklių. Ne visi ristūnai vežami dėl sporto ar selekcijos. Pastaruoju metu sportiniais žirgais domisi mėsos perdirbėjams dirbantys supirkėjai.
„Supirkėjai pradeda dairytis į tuos arklius, kurie yra veisliniai. Stengiasi jų nupirkti pigiau, jie nori uždirbti, o, kaip žinome, arklio mėsai kaina nėra labai didelė. Jei kažkoks nelabai ypatingas arkliukas – tai jie labai paprastai skaičiuoja: 1 kg – 1 euras“, – teigia „Lietuvos žirgyno“ direktorius Edgaras Jeninas.
Žirginio sporto federacijos prezidentas sako, kad Lietuvoje žirgą galima įsigyti perpus pigiau nei kitose Europos valstybėse. Kainos svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
„Lietuviški žirgai nėra blogi žirgai, bet Lietuvoje jie yra pigesni nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Olandijoje. Čia ir išlaikymas yra daug pigesnis nei Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje“, – tikina Žirginio sporto federacijos prezidentas Gediminas Gutauskas.
Anot Veterinarijos tarnybos, žirgas gali būti parduodamas mėsai, nesvarbu, kokia jo paskirtis buvo iki tol.
„Svarbu atkreipti dėmesį turbūt į tai, kad tam tikrų vaistų panaudojimas uždraudžia arklius skersti net ir visą likusį gyvenimą. Šie įrašai yra daromi arklio pase ir, jeigu tokį arklį norėtų kažkas išvežti, tai sertifikuojantis pareigūnas matytų duomenis, kad jis negali būti tinkamas skerdimui“, – aiškina Gintarė Juozėnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.
Mėsai iš Lietuvos išvežama apie 260 arklių. Tačiau užsieniečius labiau domina veisimui skirti arkliai – labiausiai unikalių lietuviškų veislių: stambieji žemaitukai ir Lietuvos sunkieji. Daugiau kaip pusė eksportuojamų ristūnų išvežama į Lenkiją.
Plačiau žiūrėkite reportaže
