Verslas

2019.10.22 14:50

Ekspertai įvertino kitų metų šalies biudžetą: kai šoki valsą ant vienos kojos – tai panašiau į strakaliojimą

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2019.10.22 14:50

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis džiaugiasi, kad kitais metais pensijos augs sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tačiau banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad džiaugtis čia nėra kuo, nes gali nutikti taip, kaip atsitiko 2008 metais, – valstybė panirs į didžiules skolas, – LRT laidoje „LRT forumas“ sako N. Mačiulis.

2020 metų biudžete numatyta, kad pensijos augs sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Vidutinė senatvės pensija didėtų iki 374 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 395,2 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, jog tai rodo, kad biudžetas yra socialiai teisingas.

„Didžioji dalis biudžeto yra skiriama socialinei sričiai. Prisiminkime, kad socialinei sričiai, lyginant su Europos Sąjunga (ES), skiriame labai mažai. Todėl tas augimas dabar yra ta kryptis, kuria ir turime eiti. Šalia to, kad augs pensijos, numatytas išmokų augimas vaikams bei neįgaliesiems. Tai paliečia visas tris skurstančiųjų grupes – senjorus, vaikus ir neįgaliuosius. Visiems jiems atnešame pasiūlymą, kaip spręsti skurdą, kadangi šios grupės yra priklausomos nuo valstybės lėšų“, – LRT laidoje „LRT forumas“ teigė L. Kukuraitis.

Jis taip pat pastebi, kad didės ne tik pensijos, bet ir minimalus mėnesinis atlygis (MMA), kuris turėtų pasiekti 607 eurus popieriuje. L. Kukuraitis įsitikinęs, kad MMA turi augti, nes šalyje vis dar yra apie 156 tūkst. asmenų, kurie gauna minimalų atlyginimą.

„Tai bus pirmieji metai, kai pensijos yra indeksuotos, o pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis. Tai reiškia, kad, turint tokį augimą, pensininkų santykis su kitomis visuomenės dalimis pagal pajamas pradės keistis teigiama linkme. Mažas pensijas gaunantys asmenys dar papildomai gaus šiek tiek daugiau. Norime, kad jie gautų pajamas, kurios yra aukščiau skurdo ribos. Jeigu žmogus dirbo ir jis turi stažą, jis turi gauti pensiją, ne mažesnę, negu reikalinga patenkinti būtiniausius jo poreikius“, – sako L. Kukuraitis.

Tačiau ekonomistas bei Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka kritikuoja ministrą ir teigia, kad pensijas imama didinti tik tada, kada ateina „bobų vasara“.

„Tiesiog augo ekonomika, didėjo „Sodros“ pajamos ir pagal įstatymą, kurį priėmė dar ankstesnė valdžia, jos ir auga“, – sako R. Lazutka.

Iš kur paimti pinigų pensijoms?

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad yra beprasmiška kalbėti, kiek didės senatvės pensijos, nes jos yra vis dar per mažos. Tačiau svarbu kalbėti apie tai, iš kur paimsime lėšų pensijoms didinti.

„Didinant senatvės pensijas reikia labai aiškiai pasakyti, koks bus tvarus pajamų šaltinis joms didinti. Esame tokią klaidą padarę 2008 metais, kada pensijos buvo labai daug padidintos. Tačiau neturėjome tvarių pajamų toms pensijoms išmokėti. Pasibaigus vienkartinėms pajamoms, atsivėrė milžiniškas biudžeto deficitas, kuris siekė 10 mlrd. litų arba 10 proc. šalies BVP“, – sako N. Mačiulis.

Tai privedė prie didžiulio šalies deficito bei prie Konstitucijai prieštaraujančio sprendimo – mažinti senatvės pensijas.

„Net ir patvirtinus socialinį modelį ir pensijų indeksavimą, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos labai atsargiai vertino, ar mes tikrai turėsime tiek galimybių taip didinti senatvės pensijas“, – susirūpinimą tvariu pensijos augimu reiškė N. Mačiulis.

Jis priduria, kad viskas gerai, kada auga šalies ekonomika. Tačiau taip amžinai nesitęs. Ateityje darbo jėgos skaičius šalyje mažės, o pensinio amžiaus žmonių skaičius didės. Darbingo amžiaus ir pensininkų dalis pasikeis dvigubai. Jeigu dabar 100 darbingo amžiaus gyventojų tenka 26 pensininkai, tai po 20 metų 100 darbingo amžiaus gyventojų teks 50 pensininkų.

„Kurdami indeksavimo sistemą turime įsitikinti, kad ne tik dabar užtenka pinigų, bet kaip tai atrodys po 5–10 metų. Kadangi Konstitucinis Teismas pasakė aiškiai – pensijų mažinti negalima. Jeigu kartą padidinai, turi labai aiškiai pasakyti, kad jos nebus mažinamos, o pajamos bus surenkamos“, – teigia N. Mačiulis.

Pramonininkai piktinasi, kad valdžia netesi pažadų

Pramonės konfederacijos prezidentas Robertas Dargis piktinasi, kad dar praėjusiais metais Vyriausybė su Konfederacija pasirašė socialinės partnerystės sutartį, kurioje buvo nurodoma mokesčių reformos metu nedidinti mokestinės naštos verslui, tačiau dabar elgiamasi priešingai.

„Svarbiausias dalykas, kas buvo parašyta toje sutartyje su verslu, tai mažinti darbo jėgos apmokestinimą bei perkelti mokestinę naštą mažiau ekonomikai žalingoms sritims. Taip pat nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami, mažinant kitus“, – pastebi R. Dargis.

V. Šapoka mini, kas susitarimo nepavyko laikytis, nes pasikeitė koalicijos partneriai, kurie turėjo naujus mokestinius pasiūlymus. „Tobulame pasaulyje turėtume dėl kiekvieno reikšmingo mokesčių pakeitimo diskutuoti metus laiko ir tik tada priimti. Bet matome, kad pasaulis šiais laikais sukasi daug greičiau“, – kodėl nebuvo laikomasi pažado nedidinti mokesčių komentuoja V. Šapoka.

R. Dargis taip pat pastebi, kad mažiau nei prieš mėnesį buvo susitikęs su finansų ministru ir klausė, kokie mokestiniai pakeitimai planuojami nuo kitų metų.

„Tuo metu ministras labai gražiai pasakė, kad dar nėra matęs nė vieno projekto. Tai apie kokią įstatymų kokybę, apie kokias implikacijas ir pasekmes šioje valstybėje galime kalbėti, jeigu viskas buvo padaryta labai skubiai. Susidūrėme su labai chaotišku biudžeto sudarymo principu.

Valstybės kontrolė padarė labai gerą reviziją. Ji teigė, kad 208 mln. eurų nuplaukė nežinia kur ir niekas dėl to nesureagavo. Nuėjome pačiu paprasčiausiu keliu. Apmokestinsime vienus, pinigus padalinsime kitiems. Ateina rinkimai, reikia gražiai atrodyti. Tačiau strateginiai dalykai nebuvo daromi“, – šalies biudžetą kritikuoja R. Dargis.

Tačiau su juo nesutinka V. Šapoka, kuris teigia, kad jokio chaoso nėra, o visi skaičiavimai yra atlikti.

„Vyriausybė kartu su biudžetu pateikė nuosaikių mokestinių priemonių paketą. (...) Manau, kad įvyks diskusija Seime. Ir tada dvi paprastos alternatyvos: arba tie mokesčiai, kurie pasiūlyti biudžete, atsiras, arba reikės svarstyti, kurias išlaidų kategorijas auginti lėčiau“, – teigia finansų ministras V. Šapoka.

Mokestinė sistema keičiama per dažnai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė (LLRI) Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad ją labiausiai jaudina tai, kad mokestinė sistema Lietuvoje yra keičiama labai dažnai, o tai atbaido investuotojus.

„Taip staigiai besikeičiant toms aplinkybėms labai sunku prisitaikyti verslui. Tai netgi atgraso investuotojus. Labiausiai kelia nerimą, kad įvedinėjami mokesčiai ne tam, kad mokesčių sistema būtų tobulinama ir padaroma tvaresnė, bet kad prieš rinkimus būtų surinkta papildomai pajamų, o jos panaudotos ne visai efektyviai“, – mano ekspertė.

Ji teigia, kad biudžete per daug dėmesio skiriama pajamų eilutėms ir per mažai išlaidoms.

„Matome, kad išlaidos universitetams kyla dviženkliais tempais. Taip pat, jeigu sudėtume Seimo ir Vyriausybės kanceliariją, tai šioms sritims tenkančios išlaidos bus didesnės, negu planuojama surinkti iš NT mokesčio“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė

Šokam valsą ant vienos kojos

Profesinių sąjungų ekspertas ir ekonomistas Vaidas Navickas kritikuoja, kad NPD neketinama didinti tiek, kiek buvo žadėta, – iki 400 eurų. O dėl to nukenčia paprasti žmonės.

„Aš tai pavadinčiau bandymu šokti valsą ant vienos kojos – išeina toks strakaliojimas. Pas mus darbo jėgos apmokestinimas yra labai didelis. Pasaulio ekonomikos forumas pagal darbo jėgos apmokestinimą mus pastatė į 131 vietą iš 141 vienos valstybės“, – sako V. Navickas ir teigia, kad NPD didinimas galėtų mažinti mokestinę naštą darbo jėgai.

Ekspertas taip pat pastebi paradoksą – nors darbo jėga Lietuvoje yra labai daug apmokestinta, šalies biudžetas yra vienas mažiausių iš ES šalių.

„Taip yra todėl, kad Lietuvoje turime Rusijos mokesčių sistemą. Užuot apmokestinę žmones, kurie uždirba daug, apmokestiname vidurinę klasę. Kalbame, kokius mokesčius ir kur pastumdyti, tačiau esmės tai nekeičia – pinigų visada trūks, kol nepereisime prie vakarietiškos mokesčių sistemos“, – įsitikinęs V. Navickas.

Bankų mokestis – nelegalus

Antradienį Seime buvo svarstoma nuo kitų metų įvesti bankų aktyvų bei mažmeninės prekybos mokesčius, kurie į šalies biudžetą turėtų pritraukti apie 83 mln. eurų. LRT.lt pažymi, kad bankų mokestis buvo išbrauktas iš darbotvarkės dėl jo nesuderinamumo su Konstitucija.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis dar vakar laidoje pažymėjo, kad nei bankų, nei mažmeninės prekybos mokestis nėra pasiteisinęs ir atneš daugiau žalos nei naudos.

„Pirmasis aspektas, kodėl bankų mokestis yra netvarus ir netinkamas, – jis yra nelegalus. Tą Europos Komisija yra pasakiusi Lenkijai, Slovėnijai. ES teisė sako, kad negali taikyti įmonei kitokio mokesčio, negu taikai kitai įmonei konkuruojančiame sektoriuje. Štai prekybos tinklams taikomas mokestis pagal apyvartas, jis jau yra nelegalus, o Europos Komisija tą yra pasakiusi. Tuomet ES Bendrasis Teismas pasakė, kad ne, Europos Komisija klysta. Dabar tą klausimą svarsto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, Lenkija mažmeninės prekybos mokestį yra suspendavusi, o Lietuva nori jį priimti. „Kitais metais mums Europos Komisija pasakys, kad toks mokestis diskriminuoja kai kurias įmones“, – primena N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie bankų aktyvų mokestį jis pažymi, kad Vengrija 2012 metais priėmė panašų mokestį, kokį nori įsivesti Lietuva. Tačiau pamačiusi, kokią tai įtaką padarė palūkanoms bei paskoloms, Vengrija mokesčio atsisakė.

„Taikykime tuos mokesčius, kurie yra pasiteisinę visose valstybėse. Pavyzdžiui, finansinių transakcijų mokestį. Taikykime tuos mokesčius, kurie yra pasiteisinę, o ne kurkime eksperimentinius mokesčius, kurie, tikėtina, bus prieštaraujantys ES sutartims ir baigsis tuo, kad neturėsime jokių pajamų“, – svarsto N. Mačiulis.

V. Šapoka pastebi, kad tai, ką sako N. Mačiulis, turi būti diskutuojama Seime ir tik tada turi būti priimtas sprendimas. „Tiek dėl bankų, tiek dėl prekybos svarbiausia man, kaip finansų ministrui, kad visos pusės būtų išklausytos ir visi argumentai padėti ant stalo. Tik tada bus galima priimti sprendimą“, – teigia V. Šapoka.

LRT forumas. Finansų ministras įsitikinęs: balsavimas dėl Pranckiečio neužgoš biudžeto projekto pateikimo Seimui