Verslas

2019.10.24 05:30

Kuodis siūlo rimtai pagalvoti apie „Robino Hudo“ mokestį: nubaustų spekuliantus, o ES biudžetą papildytų milijardais

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.24 05:30

Kol visuomenėje netyla kalbos dėl kitais metais planuojamų įvesti mokesčių, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlo įvesti „Robino Hudo“ mokestį (finansinių operacijų mokestį). Tiesa, šio mokesčio reikėtų ne tik Lietuvoje, o ir visoje Europos Sąjungoje.

Prieš priimant 2020 metų biudžetą, valdantieji bando kamšyti biudžeto skyles ieškodami naujų mokestinių priemonių.

Raimondas Kuodis atkreipia dėmesį, kad nuo dar kitų metų Lietuvoje galėtų atsirasti ir vadinamasis „Robino Hudo“ – arba dar kitaip vadinamas „Tobino“ – mokestis, skirtas apmokestinti finansines operacijas akcijomis arba užsienio valiutomis. Tiesa, mūsų valstybės biudžetui didelės vertės jis neturėtų, tačiau ES biudžetą papildytų milijardais.

Bandymų įvesti „Tobino“ mokestį Europos Komisijoje (EK) būta dar 2015 metais. Tuomet buvo teigiama, kad finansinėms operacijoms nėra taikomas PVM ar kiti mokesčiai, o, pritarus siūlymui, ES biudžetą būtų galima papildyti kone 57 mlrd. eurų.

2019 metais ES buvo pateiktas naujas siūlymas apmokestinti finansines operacijas, kuris įsigalėtų ne anksčiau nei 2021 metais.

Ekonomistas R. Kuodis įsitikinęs, kad tokio mokesčio reikėjo jau labai seniai, o jis padėtų išspręsti kapitalo srautų problemas, užkirstų kelią ekonomikos burbulų pūtimuisi.

„Pavyzdžiui, būtų galima įvesti akcijų bei užsienio valiutų pirkimo–pardavimo sandorių mokesčius. Mintis čia yra ta, kad reikia įmesti šiek tiek smėlio į finansų rinkų ratus, kad kapitalas taptų pastovesnis. Kad nebūtų kaip dabar, kada kompiuteriai perka akcijas ir jas parduoda per kelias sekundės dalis. Tai yra manipuliacija rinka“, – sako R. Kuodis bei priduria, kad mokesčio įvedimas paskatintų žmones ilgiau laikyti įsigytas akcijas, o ne jomis spekuliuoti.

Ekonomistas tvirtina, kad mokesčio tarifo reikia labai nedidelio, kadangi finansų rinkose transakcijos siekia trilijonus eurų per vieną dieną. Todėl net ir nedidelis mokestis galėtų surinkti labai daug pinigų, kurie galėtų būti perskirstyti ES biudžete.

Mokesčio taikymas Lietuvoje

Pagal 2019 metais ES pateiktą pasiūlymą, norima transakcijoms akcijomis taikyti ne žemesnį nei 0,2 proc., bet ne didesnį nei 0,3 proc. tarifą. Taikomas mokestis paliestų įmones, kurių kapitalizacija viršija 1 mlrd. eurų, – skelbia naujienų portalas „Euractiv“.

Tačiau šį kartą planuojamos surinkti lėšos į ES biudžetą jau mažesnės – vos 3,45 mlrd. eurų per metus.

LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio mokesčio taikymas Lietuvoje neturėtų jokių pasekmių. Lietuvos finansų rinka ir taip labai maža, o šalyje nėra milijardo eurų kapitalizaciją siekiančių įmonių.

Pavyzdžiui, Baltijos šalių akcijų biržoje savo akcijas kotiruoja 33 bendrovės. Dienos pabaigoje apyvarta prekiaujant įmonių akcijomis siekia vos 500–700 tūkst. eurų. Vadinasi, taikant dabar siūlomą 0,2 proc. tarifą, per dieną iš finansinių operacijų būtų galima surinkti 1–1,4 tūkst. eurų. Per metus – vos 251–351 tūkst. eurų. Tai sudarytų 0,002 proc. valstybės 2020 metų biudžeto.

Finansų ekspertas Marius Dubnikovas pažymi, kad toks mokestis šalyje neturėtų pasisekimo dėl labai mažo investuotojų skaičiaus.

„Pas mus transakcijų beveik nėra. Jeigu atsidarytume „Nasdaq“ biržą, tai pamatytume, kad joje sandorių yra tiek mažai, jog reikėtų apmokestinti operacijas labai dideliu tarifu, norint surinkti kažkiek pinigų“, – svarsto M. Dubnikovas.

R. Kuodis taip pat sutinka, kad kalbėti apie tokio mokesčio įvedimą tik Lietuvoje – neverta, kadangi apyvartos finansinių transakcijų nėra didelės, o jas perkelti į kitas šalis – labai paprasta.

„Čia reikia globalesnio sprendimo. Verta pastebėti, kad ir Lietuvos finansų rinka nėra taip gerai išvystyta. Tačiau mūsų finansų rinkos neišsivystymas nėra čia tokia jau ir didelė problema. Daugelis šalių dėl to jau yra perskolintos. Žmonės sėdi skolose. Ačiū Dievui, kad lietuviai nėra prasiskolinę“, – teigia R. Kuodis.

Jis taip pat pažymi, kad po finansų krizės ES žadėjo labai daug pokyčių. „Suskaidyti didžiuosius bankus, įvesti „Tobino“ mokestį. Tačiau kažkaip tos idėjos, ar lobistų, ar politikų, jos buvo užgesintos. Tas entuziazmas kažkur dingo, todėl mes vis dar sėdime su tomis pamatinėmis problemomis. Tai yra milžiniški kapitalo srautai ir per dideli žlugti bankai. Europa turėtų prisiminti savo pažadus“, – ragina R. Kuodis.

Nauda abejotina

M. Dubnikovas įsitikinęs, kad „Tobino“ mokestis sumažintų algoritminę prekybą ir mažintų akcijų likvidumą.

„Svarstant transakcijų akcijomis apmokestinimą, sunku teigti, kad kažkas iš to gautų labai daug naudos“, – teigia M. Dubnikovas.

Jam pritaria ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, trumpuoju laikotarpiu galima tikėtis finansinės naudos. Tačiau yra grėsmė, kad tai sumažintų finansinių rinkų aktyvumą.

„Kuo mažiau transakcijų, tuo seklesnė rinka. Kuo seklesnė rinka, tuo didesni kainų šuoliai, o rinkos efektyvumas mažesnis“, – sako Ž. Mauricas ir priduria, kad vadinamieji spekuliantai akcijomis taip pat yra rinkos dalyviai. Kuo jų daugiau, tuo rinka efektyvesnė ir likvidesnė.

„Spekuliantai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant rinkos likvidumą. Galime pažiūrėti į nekilnojamojo turto (NT) rinką, kuri yra labai nelikvidi. Tačiau NT rinkoje burbulai susiformuoja daug dažniau negu akcijų rinkoje“, – palyginimą pateikia Ž. Mauricas.

Vartotojai nepajustų

Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad „Tobino“ mokestis žalos vartotojams nepadarytų, o bankų paslaugos dėl to neturėtų brangti. Galbūt mokestis padėtų užkamšyti ES biudžeto skyles, bet didelės naudos tai neatneštų.

ES ir taip pagal inovacijas atsilieka nuo Azijos ir JAV, todėl bandymas kaišioti pagalius į ratus finansų rinkoje – ne sprendimas.

„ES yra per daug priklausoma nuo komercinių bankų. Alternatyva komerciniams bankams yra finansų rinka. Tai aš net nelabai suprantu strategiškai tokio sprendimo, jeigu mes kišame pagalius į ratus. Aš, kaip bankų atstovas, galbūt kaip tik turėčiau sakyti, kad to mokesčio reikia. Tačiau tai yra pūtimas prieš vėją ir desperatiškas bandymas ieškoti, iš kur paimti pinigų. Ilguoju laikotarpiu tokie mokesčiai padarys tik daugiau žalos“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Jis pastebi, kad ES kaip tik reikėtų sunerimti dėl finansų rinkos ateities. Jau dabar dalis įmonių keliasi į kitus regionus – Pietryčių Aziją ir JAV, o po „Brexito“ ES praras Londono akcijų biržą.

„Londonas buvo vienas iš didžiųjų finansinių centrų. Dabar jis silpsta. Klausimas, ar tikrai turėsime jo pakaitalą. Kyla klausimas, kokia bus ES ateitis ir ar pažangios įmonės kelsis į JAV, kur bus palankesnės finansavimo sąlygos. Ar nebus taip, kad, bandydami išrasti dviratį, prisivirsime sau košės“, – svarsto Ž. Mauricas.

JAV toks mokestis jau egzistuoja

Prekiautojas akcijomis Mindaugas Navickas pažymi, kad „Tobino“ mokestis nėra jokia naujiena JAV akcijų rinkose.

„JAV yra taikomas SEC (angl. – Securities and Exchange Commission) mokestis. Priežiūros tarnyba nuo parduotų akcijų taiko 0,0025 proc. Europa čia turbūt nieko naujo nesugalvojo, o ima pavyzdį iš JAV“, – teigia M. Navickas.

Jis pateikia pavyzdį, kad jei parduotų akcijų vertė siekia apie 1 mln. JAV dolerių, tai „Tobino“ mokestis yra apie 25 JAV dolerių, o jį moka visi, kurie prekiauja JAV akcijų biržose. Jeigu per dieną visiems komisiniams mokesčiams prekiautojas akcijomis palieka apie 100–200 JAV dolerių, tai „Tobino“ mokestis iš jų sudaro apie 5–10 JAV dolerių.

M. Navickas pažymi, kad yra bandęs akcijomis prekiauti ir Europos rinkose, tačiau tą nustojo daryti dėl labai mažo akcijų likvidumo. Europos akcijų rinkoje ir taip yra taikomų reguliacijų, kurių nėra JAV, todėl, M. Navicko įsitikinimu, naujas mokestis tik dar labiau sumažintų Europoje esančių įmonių akcijų likvidumą.