Verslas

2019.10.21 10:32

Siūlo apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą: į šalies biudžetą būtų surinkti milijonai

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.21 10:32

Vyriausybei pasiūlius labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, Seime įregistruotas siūlymas tokį mokestį įvesti ir valstybės nekilnojamajam turtui. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai sako, kad tuomet iškils pavojus, jog valstybės institucijos tiesiog paprašys daugiau pinigų iš biudžeto ir toks mokestis atsisuks prieš gyventojus – jiems tai taps papildoma mokesčių našta. Tačiau ekspertai priduria, kad valstybinės institucijos ir savivaldybės turi daug perteklinio nekilnojamojo turto, kurį pardavus  biudžetas pasipildytų dešimtimis milijonų eurų.

Telšių rajone veikia 11 savivaldybei priklausančių pirčių. Vienoje iš jų – penktadieniais gali lankytis moterys, ketvirtadieniais, šeštadieniais – vyrai. Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas sako, kad tokios pirtys labai populiarios.

„Visi mes norime būti švarūs, tiek gerai gyvenantys, tiek sunkiau, tiek socialiai remtini žmonės. Tačiau kita pusė yra ir bendravimo forma. Žmonės renkasi ne tik nusiprausti, bet ir pabendrauti“, – teigia K. Gusarovas.

Vieną iš miesto pirčių išlaikyti savivaldybei atsieina apie 40 tūkst. eurų per metus. Meras sako, kad seniūnijų pirtyse kasdien lankosi nuo 20 iki 40 žmonių. Panašiai pirčių turi ir Panevėžio rajonas. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sutinka, kad 10 pirčių išlaikyti brangu – papildomai per metus reikia kompensuoti daugiau nei 100 tūkst. eurų.

„Dešimt rajono pirčių – per daug. Būtų geriausia viena, bet yra Raguva, Krekenava, Velžys, Smilgiai, Vadoklė. Tai yra padaryta žmonių patogumui. Bet jeigu žmonėms tas poreikis nebūtinas, mes turėsime priimti radikalias priemones“, – mano P. Žagunis.

Siūlo apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą

Laisvosios rinkos instituto duomenimis, iš viso savivaldybėse veikia 65 pirtys. Joms taip pat priklauso 7 knygynai, 5 laidojimo namai, 3 vaistinės, 3 kenkėjų naikinimo įmonės bei viešbutis.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė įregistravo siūlymą apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pasak jos, taip savivaldybės ir kitos institucijos būtų paskatintos parduoti perteklinius pastatus.

„Valstybė turi įvairių dalykų. Čia galima pradėti ir nuo ministerijų pačiame miesto centre, ar tikrai joms būtina centre būti. Galbūt kaip tik patogiau miesto kai kuriuose rajonuose. Žinome ir tokių komiškų situacijų miestų savivaldybėse, kai kuriuose ir tos pirtys ir kiti dalykai. Ne visi privatizavę ir tai kelia daug klausimų, kam to reikia“, – svarsto A. Armonaitė.

Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė sako, kad tokios įstaigos – sovietmečio reliktas. Tačiau siūlymą valstybinį turtą apmokestinti ekonomistė vertina atsargiai.

„Įsivaizduokite, kokia nors valstybinė institucija staiga supranta, kad turės nuo kitų metų sumokėti 10 tūkst. eurų siekiantį nekilnojamojo turto mokestį. Tai ką ji darys? Ji tiesiog kreipsis, kad gautų papildomus asignavimus šitoms papildomai atsiradusioms išlaidoms. Jeigu tam bus pritarta, tai biudžetas viešojo sektoriaus tik pūsis ir taip dirbtinai bus didinamas perskirstymas, o mokesčių mokėtojai turės daugiau sunešti pinigų šitoms sąskaitoms apmokėti“, – tvirtina LLRI ekspertė I. Valeškaitė.

Papildytų šalies biudžetą

Vyriausybė su nauju biudžetu siūlo labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad pardavus ar išnuomojus dalį valstybės turto, biudžetas papilnėtų dešimtimis milijonų eurų.

„Rinkos sąlygomis galima parduoti arba išnuomoti ir iš to gauti didžiules pajamas. Tos pajamos tikrai viršytų tas sumas, kurias ketinama surinkti iš NT mokesčio“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Praėjusiais metais valstybė pardavė daugiau nei 400 nereikalingų nekilnojamojo turto objektų. Už juos gauta daugiau nei 8 mln. eurų, o sutaupyta suma siekė 500 tūkst. eurų.