Visi prieš visus – taip turbūt geriausiai tiktų apibūdinti situaciją Seime. Šitoje šiek tiek šizofreniškoje aplinkoje Seimui pateiktas Vyriausybės suplanuotas kitų metų biudžetas ir prezidento siūlomų mokesčių pakeitimų paketas.
Visoms iniciatyvoms girdėti kritika, o sutarimo nėra nė dėl vieno mokesčio. Vieniems kliūva automobilių taršos mokestis, kitiems – gerokai didinama nekilnojamojo turto (NT) mokėtojų dalis.
Valdantieji neslepia, kad su tokiais mokesčiais būtų sunku laimėti rinkimus. Juolab, kad Vyriausybė nepaiso koalicijos sutartyje numatytų susitarimų dėl vaiko pinigų ir pradinukų maitinimo.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis jau pareiškė – toks, koks pateiktas, biudžetas nebus priimtas. Dar daugiau „valstiečiai“ užsimojo prieš savo pačių vyriausybę, nors viešai to komentuoti nedrįsta. Beje, premjeras irgi netyli, esą valdančiųjų sugalvotus mokesčius bankams ir prekybininkams reikia tobulinti, o jis asmeniškai nepalaiko ir NPD augimo lėtinimo tiek, kiek siūlo Seimas.
Tada visi prisimena prezidentą ir reiškia abejones dėl jo pasiūlymų – ypač dėl dyzelino lengvatos mažinimo žemdirbiams.
Vaiko pinigai turėjo didėti daugiau
Svarbiausias metų skaičiavimas – kaip Lietuva kitąmet gyvens, iš ko kiek bus paimta, kam kiek atiduota. Tai trečiasis šios Vyriausybės biudžetas.
„Visose srityse tikrai mes turime pakankamai didelį augimą. Ar visi patenkinti ar ne? Turbūt taip niekada nebus“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Dalis valdančiųjų jau pareiškė esantys prieš, kad pinigų į biudžetą būtų surinkta iš taršių automobilių savininkų. Anot socialdarbiečių, mokesčiui „trūksta socialinio jautrumo dedamosios“.
Frakcija „Lietuvos gerovei“ prieštarauja ir NT mokesčiui, turintiems brangesnį nei 100 tūkst. eurų vertės turtą. Bet didžiausias nepasitenkinimas, kad Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte nėra to, kas yra koalicijos sutartyje. Pavyzdžiui vaiko pinigų didinimo 20 eurų.
„Tai yra esmė. Koalicijos sutartis, ne tik tai vaiko pinigai, ir pradinukų maistas nemokamas ir panašiai. Tai yra koalicijos susitarimo esmė ir jos turės būti laikomasi“, – tikina seimo narys Gediminas Kirkilas.
Tačiau premjeras S. Skvernelis koalicinį susitarimą interpretuoja kitaip.
„Pasiskaitykite sutartį. Tai yra siekti, kad būtų. Tai pasiekta šiek tiek mažiau, bet yra irgi sprendimai, mes to siekio metų eigoje taip pat neatsisakome. Bet nukreipiame savo sprendimus būtent į tą sritį, kur didžiausią proveržį padarėme – šeimos, auginančios vaikus. Ir šeimos, patiriančios didžiausią socialinę atskirtį“, – teigia S. Skvernelis.
Dėl NPD gyventojai neteks po 180 eurų
Patys valdantieji didinti įplaukas į biudžetą ketina įvesdami mokesčius bankams ir prekybos tinklams. Taip pat mažiau nei numatyta per reformą priimtuose įstatymuose didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vyriausybė šias pajamas į biudžetą įtraukė, bet premjeras sako, mokesčius dviem sektoriams siūlys taisyti, kad jie būtų teisingesni, o dėl NPD esą – kompromisas.
„Kaip atrodo šita Vyriausybė ir šita dauguma. Pernai metais patvirtino mokesčių reformą, numatė spartų NPD kilimą, dabar sako lėtiname. Tai patys pripažįsta, kad pernykštė mokesčių reforma buvo nevykusi ir dabar stabdo tos reformos dalį. Apsunkina socialiai vargstančių žmonių padėtį. Per metus atimdami dėl to lėtinimo dėl tos NPD reformos 180 eurų iš kiekvieno tokio žmogaus“ – teigia Liberalų sąjūdžio valdybos narys Eugenijus Gentvilas.
G. Kirkilas teigia, kad bet kokiu atveju NPD yra didinimas, tik šiek tiek lėčiau.
„Kada jisai buvo didinamas greičiau, visi puolė kritikuoti. Tai dabar, kada jisai didinamas lėčiau, sprendžiant kai kurias kitas problemas, vėl visi kritikuoja. Bet jisai vis tiek didinamas. Bet kuriuo atveju, 50 eurų jisai yra didinamas“, – tikina G. Kirkilas.
Didėja nusivylimas premjeru
Dalis „valstiečių“ frakcijos ėmė kritikuoti ne tik biudžeto projektą, bet ir jį pateikusią Vyriausybę. Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, frakcijoje auga nusivylimas premjeru.
Tačiau S. Skvernelio atstovas atkerta, kad valdantieji galbūt bando premjerą padaryti atpirkimo ožiu dėl neįgyvendintų rinkiminių pažadų.
„Kai buvo iškeltas klausimas apie nepasitikėjimą Vyriausybe, ar tai nereikštų nepasitikėjimo, nuskambėjo keletos parlamentarų balsai, kad tą Vyriausybę būtų galima ir keisti arba bent jau aiškiai iškelti sąlygas, kad, jei jos nebus įvykdytos, ta Vyriausybė bus pakeista“, – teigia premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Valdantieji nepatenkinti ir dėl prezidento siūlymų, vienas kurių – labiau nei numato Vyriausybė mažinti lengvatą žemdirbių dyzelinui. Prezidentas dar siūlo didinti mokesčius dividendams, kapitalui ir individualiai veiklai, kai pajamos viršija 35 tūkst. eurų per metus.
„Jeigu paimtumėm individualią veiklą ir „UAB“, tai uždirbtą tą patį pelną, kaip jisai yra apmokestinamas, tai tas apmokestinimas dabar individualioje veikloje didesnis. Norint žiūrėti į mokesčius, reikia žiūrėti į bendrą apmokestinimą ir pasakyti, kad tas sprendimas, deja, nėra labai geras“, – prezidento siūlymus kritikuoja V. Ąžuolas.
Socialiai neteisinga
Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė įsitikinus, kad siūlomas kitų metų biudžetas – socialiai neteisingas.
„Šiai dienai, kokią situaciją turime – iš tikrųjų patys turtingiausieji moka mažesnius mokesčius nei paprastas žmogus. Ar tai yra socialiai teisinga? Mes sakome, kad ne. Tą pasakė ir prezidentas. 3Kaip tie siūlymai skinsis kelią, tai jau dabar matome viešojoje erdvėj, kad sunkiai“, – teigia I. Ruginienė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad mokestinių siūlymų šiais metais – daugiau nei kada nors.
„Mes matom labai didelį chaosą visame biudžeto pateikime. Tiesą sakant, tų mokesčių pakeitimų, įvairių didinimų, turbūt daugiausiai šitoj kadencijoj, kiek esam matę. Skaičiavom daugiau negu 10 įvairių pakeitimų“, – sako G. Landsbergis.
Ekspertų teigimu, nėra ginčų tik dėl vieno dalyko – didesnių pensijų. Tačiau kariauti pradėta dėl to, iš kur bus joms paimti pinigai. Su apmokestinimu susiję siūlymai esą pasipylė be didelės analizės, neįvertinus pakeitimų pliusų ir visų minusų.
„Iš vienos pusės paimsim ir į kitą pusę perdėsim, o pinigų nuo to nepadaugės. Tačiau šioje vietoj aš, ko gero, būčiau pensininkų pusėje. Labai daug metų mes diskriminavom šitą socialinę grupę. Šnekam apie 260, 330 ar ten 400 eurų, tiems, kurie laimingesni. Ar labai daug jūs galėtumėt priimti sprendimų, ką pirkti, ko nepirkti su tais pinigais ir tie pridėti ten ar 10, ar 15 proc. jie tikrai pagerins nuotaiką“, – svarsto „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ direktorius Gintas Umbrasas.
Bet nuotaika jau subjuro trims profsąjungoms. Pamačiusios kitų metų biudžete planuojamą finansavimą, ugniagesių ir viena didžiausių šalyje mokytojų profsąjungų pranešė inicijuojančios streikus. Pasipiktinimą dėl numatomo finansavimo jau išsakė pareigūnų profsąjunga.
