Verslas

2019.10.20 16:57

Savivaldybės džiaugiasi didėjančiu finansavimu, bet ne visos nori dalintis GPM

BNS, Ignas Jačauskas2019.10.20 16:57

Savivaldybės džiaugiasi Vyriausybės planais kitąmet didinti jų pajamas 12 proc., Tačiau dalis jų kritikuoja sprendimą perskirstyti joms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte savivaldybėms 2020-aisiais numatyta skirti 967,391 mln. eurų dotacijų, arba 87,557 mln. eurų daugiau nei pernai. Finansų ministerija tvirtina, kad iš viso, įvertinus ir savarankiškas pajamas, savivaldybių biudžetai kitąmet turėtų augti 350 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad tai padidins savivaldybių savarankiškumą.

„Lankstiname ir savivaldybių galimybes pasiskolinti, aišku, su tam tikrais apribojimais – savivaldybės galės pasiskolinti iki 10 proc. pajamų“, – šią savaitę pristatydamas biudžeto projektą Vyriausybėje sakė V. Šapoka.

„Iš tikrųjų, tas augimas savarankiškų lėšų yra 12 procentų. Ir tai yra gerai. Tai yra bendras skaičius visoms savivaldybėms savarankiškų lėšų, kas yra pats svarbiausias dalykas, kur tarybos gali priimti sprendimą, kaip tuos pinigus naudoti“, – BNS teigė Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė

Anot jos, savivaldybių pajamos augs ir dėl pritaikytos nuostolių kompensavimo metodikos – ši metodika numato, kad dėl centrinės valdžios iniciatyvų, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų didinimo, atsirandančius praradimus savivaldybėms didesne nei iki šiol dalimi kompensuos valstybė.

„Buvo įstatymas, kad 50 proc. netekčių turi dengti savivaldybė, 50 proc. - valstybė. Mes pasiekėme, kad dabar tos netektys dalinamos taip: 70 proc. valstybė, 30 proc. savivaldybė“, – aiškino R. Žakaitienė.

Anot jos, tai numatantys teisės aktų pakeitimai Seimui turėtų būti teikiami kartu su Biudžeto projektu.

Pajamomis dalinsis daugiau savivaldybių

Kitąmet taip pat daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės.

Donorėmis savivaldybės tampa, kai jų prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui viršija vidutines GPM pajamas vienam šalies gyventojui, tačiau joms mainais už praradimus skiriamos lėšos išlaidų struktūros skirtumams išlyginti.

Šį žingsnį savivaldybės vertinga nevienareikšmiškai.

R. Žakaitienė sako, kad asociacija teigiamai vertina naujai taikomą metodiką, gimusią po 2015-ųjų Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad GPM dalies ribojimas Vilniaus savivaldybei be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai.

„Jos turi pasidalinti su tomis, kurios gauna mažiau. Anksčiau būdavo pagal meilę–nemeilę, dabar yra aiški nuostata“, – tvirtino R. Žakaitienė.

Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybei Vyriausybė kitąmet numato skirti 82 proc. GPM, tačiau, anot mero Valerijaus Makūno, augant gyventojų skaičiui ir surenkamam GPM, rajono pajamos augs.

„Kitų metų projektas mums palankesnis nei 2019-ųjų, nes 2019-aisiais jis sudarė 47,565 mln. eurų, 2020-aisiais sudarys 58,49 mln. eurų, arba beveik 11 mln. daugiau. Taip atsitinka, nes esame savivaldybė, kurioje auga gyventojų skaičius ir didėja darbo užmokestis, auga net 20 proc.“, – aiškino V. Makūnas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovas Valerijus Bogdanovas sako, kad nors savivaldybėje gyventojų skaičius didėja, priešingai nei kitoms, šiai savivaldybei tenka spręsti vaikų darželių, mokyklų trūkumo, infrastruktūros problemas.

„Todėl tai yra tikrai labai liūdna naujiena ir turiu viltį, kad tą sprendimą mes vienaip ar kitaip atidėsime ar pakeisime“, – sakė jis.