Finansinė atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių didėja. Tokią išvadą daro „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, pateikusi praėjusių metų pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų – analizę.
Finansinė atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių didėja. Tokią išvadą daro „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, pateikusi praėjusių metų pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų – analizę.
Geriausiai gyvena didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, blogiausia situacija tose savivaldybėse, kur daugiausia kaimiškų vietovių, gyvena vyriausi žmonės. „Kai kurie skirtumai didėja pernelyg sparčiai ir galėtų tai būti kitaip. Tačiau kai kurie rodikliai, tokie kaip emigrantų grįžimas į Lietuvą, nuteikia optimistiškai“, – teigė O. Bložienė.
Ekonominis atsigavimas pirmiausia pasiekia didžiąsias savivaldybes. Todėl ir darbo užmokestis visų pirma auga didžiuosiuose miestuose.
Vidutinis darbo užmokestis, palyginus 2012 m. ir 2011 m. II ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2,4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6,6 proc.), Kauno r. (5,2 proc.) ir Kretingos r. (5,1 proc.). Tačiau net 15 savivaldybių vidutinis darbo užmokestis smuko, o 45 savivaldybėse – augo.
Daugiausia uždirba vilniečiai
Didžiausią vidutinį užmokestį – 1931 Lt į rankas – gavo vilniečiai. Mažiausiai – 1200 Lt – gauna visiškai šalia sostinės esančio Šalčininkų rajono gyventojai. Šie skaičiai per metus nepasikeitė.
Anot O. Bložienės, didžiausi vidutiniai užmokesčiai mokami miestuose, kur gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų – Vilniuje, Klaipėdoje. Taip pat ten, kur įsikūrusios visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Mažeikiuose, Jonavoje, Elektrėnuose.
Nedarbas pernai šiek tiek didėjo. Darbo biržoje užsiregistravusiųjų buvo daugiau, anot O.Bložienės, dėl to, kad grįžę emigrantai neieško darbo, bet dėl socialinių garantijų registruojasi Darbo biržoje. Taip pat dėl pasikeitusių verslo liudijimų išdavimo sąlygų.
Verslo liudijimų 2012 m. 7 proc. išduota mažiau. Labiausiai šis skaičius mažėjo Vilniuje ir Kaune, o daugėjo – Neringoje, Rietave. Versliausia išlieka Palanga ir Neringa. Mažiausiai verslo liudijimų išduodama tose savivaldybėse, kur daugiausia yra kaimiškos vietovės – Pakruojo, Kaišiadorių, Radviliškio, Pagėgių rajonų savivaldybėse.
Gyventojų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo beveik 2 proc. Didžiausias pokytis per 12 metų yra net 15 proc. Visagine gyventojų sumažėjo net trečdaliu, tam įtakos turėjo atominės elektrinės uždarymas.
Gyventojų amžius parodo šalies konkurencingumą, gebėjimą pritraukti daugiau investicijų į vieną ar kitą regioną. Per metus Lietuva paseno apie pusmetį ir vidutinis amžius yra apie 41 m. Atjaunėjo tik Neringos savivaldybė – net šešeriais metais. Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, jauniausia – Žemaitijoje ir didžiuosiuose miestuose.
Daugėja grįžtančių lietuvių
2012 metais emigracijos tempai mažėjo. Tai pastebėta jau 2011 metais, kai palyginti su 2010 metais emigravo trečdaliu mažiau žmonių.
Imigracijos tempai sparčiai didėja – atvykstančių padaugėjo dvigubai. Šie rodikliai gerėja ir greičiausiai, anot O. Bložienės, grįžta lietuviai, nes vargu, ar užsieniečiai skuba apsigyventi nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse
„Nėra galimybės atskirti kitų šalių piliečių ir grįžtančių tėvynainių, tačiau faktas, kad sutampa savivaldybės, iš kurių daugiausia išvykstama ir į kurias daugiausia „imigruojama“, leidžia daryti prielaidą, jog daugiausiai tai grįžtantys lietuviai. Be to, svetimšaliai, ko gero, rinktųsi pirmiausia šalies didmiesčius ar bent mažiau kaimiškas vietoves nei Akmenės, Šilutės ar Mažeikių rajonų savivaldybės. Tai savivaldybės, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia imigrantų“, – sakė O. Bložienė.
Paramos daugiau reikia dėl šilumos kainų
Būsto išlaidų kompensacijoms skirta suma per metus augo, tačiau 2012 m. pirmą kartą nuo 2005 m. suma, tenkanti vienam paramos gavėjui, sumažėjo beveik 7 proc.
Didesnės būsto šildymo sąskaitos lėmė išaugusias skiriamos paramos sumas. Be to pradėta kitaip skaičiuoti kompensacijas už būsto išlaidas. Bet per metus Lietuvoje sumažėjo šeimų, kurių vaikams reikia nemokamo maitinimo.
Daugiausia pašalpų reikia išmokėti Joniškio, Kėdainių ir Akmenės rajonų gyventojams.
Šilumos tarifai sumažėjo 22 savivaldybėse, labiausiai – Šiaulių regione, Marijampolėje, Plungėje, Alytuje, o labiausiai augo Anykščiuose, Neringoje, Trakuose. Pigiausiai už šilumos energiją moka molėtiškiai ir širvintiškiai.
Už karštą ir šaltą vandenį tenka mokėti taip pat Neringos gyventojams, prie jų prisideda ir Pakruojo bei Prienų rajonai, Šiaulių rajonas.
Pradelsti mokėjimai visoje Lietuvoje yra didesni negu vidutinis darbo užmokestis. Mažiausi įsiskolinimai yra Birštone, Visagine, Jurbarke ir Mažeikiuose. Didžiausios sumos susikaupė Palangoje, Neringoje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Kretingoje.
Regionai, anot O. Bložienės, atsiduria užburtame atskirties rate – ten, kur mažai ūkio subjektų, yra nedidelis vidutinis darbo užmokestis, ten daugiausia pradelstų mokėjimų,didesnis socialinės paramos poreikis. Todėl šiuose regionuose auga emigracija, darbo jėga darosi dar mažiau konkurencinga, mažėja investicijų srautas.
