Modernias sistemas, padidintas baudas ir mokestines lengvatas pasitelkusi Vyriausybė džiaugiasi gerėjančiais kovos su šešėliu rodikliais – tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį šalyje šešėlis susitraukė beveik 10 proc. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad šešėlio sumažėjimas veikiau susijęs su gerėjančia ekonomine situacija šalyje, o Vyriausybės inicijuotas priemones galima būtų pavadinti simbolinėmis, kurių nauda buvo gerokai mažesnė negu į jas investuoti pinigai.
Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika – sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia, kaip kiekvieną iš šešių reformų sekasi įgyvendinti.
Taip pat skaitykite
Kovoti su šešėliu ir iš jo ištraukti kuo didesnę pinigų sumą siekė ne viena Lietuvos Vyriausybė. Išimtimi netapo ir dabartinis ministrų kabinetas su premjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje.
Ši Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – pasiekti, kad 2019 m. iš šešėlio 2019 m. būtų ištraukti 200 mln. Eur. Kaip nurodoma Vyriausybės kovos su šešėliu reformos dokumentuose, sėkminga reforma leis užtikrinti konkurencinę aplinką, pritraukti daugiau investicijų, padidinti išteklius struktūrinėms reformoms finansuoti.
„Šiuo metu Lietuvoje šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES (Europos Sąjungos – LRT.lt) vidurkį. Šešėlinės ekonomikos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų finansavimą, šešėlyje dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, o vartotojai – kokybės garantijų“, – perspėjama Vyriausybės reformų plane.
Kovos su šešėliu reformos metu Vyriausybė siekia sukurti naujas paskatas šešėliui sumažinti ir užtikrinti mokesčių sumokėjimo ir atsakomybės užtikrinimo priemones.
Pati reforma, kaip numatyta Vyriausybės dokumentuose, suskirstyta į 6 kryptis: galimybės susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių (6 mėnesių laikotarpis) sukūrimas, „baltųjų finansų“ nauda verslui, paskatų gyventojams sukūrimas (nuo 2019 m. gyventojai patirtomis išlaidomis už įsigytas automobilių, pastatų remonto ir vaikų priežiūros paslaugas galės susimažinti apmokestinamąsias pajamas, tai yra dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio), paskatų neslėpti pajamų sukūrimas, supaprastintas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas, platesnis PVM (pridėtinės vertės mokesčio – LRT.lt) atvirkštinio apmokestinimo taikymas.
Pasitelkė ir baudų didinimus
LRT.lt susisiekus su Finansų ministerija (FM), ši informavo, kad vien šiemet įsigaliojo keturios kovos su šešėliu priemonės: vienkartinė galimybė iki liepos 1 d. susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių, naujos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, leidžiančios gyventojams susimažinti išlaidas būsto remontui, automobilių remontui ar auklių paslaugoms, galimybė ilgesnį laikotarpį gauti socialines išmokas įsidarbinus, elektroninės paslaugos (formuojamos preliminarios PVM ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos, gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą, VMI įdiegta supaprastintos buhalterinės apskaitos programa „i.APS“).
FM akcentuoja ir atgrasančias priemones kovoje su šešėliu, pavyzdžiui, minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų įteisinimą. Anot ministerijos, minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkantiems mokesčių mokėtojams apribojama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neleidžiama būti paramos ir labdaros gavėjais, apsunkinama galimybė gauti bankinį finansavimą, numatomi ilgesni mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai (vietoje bendro 3 metų termino bus taikoma 5 metų senatis (nuo 2020 metų)).
Be to, FM primena, kad kovoje su šešėliu pasitelktas ir baudų už Administracinių nusižengimų kodekse numatytus pažeidimus mokesčių srityje padidinimas 30 proc.
Ar pasiekė iškeltą tikslą, bus aišku kitąmet
FM atstovai tvirtino, kad kovoje su šešėliu ir toliau bus taikomos tęstinės priemonės, kurios, kaip teigia ministerija, užtikrins ir savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimą ir efektyvesnę kontrolę. Tarp numatytų priemonių ministerija mini kompleksinę mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymo strategiją (pasitikėjimo Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) didinimas, mokestinių procedūrų supaprastinimas, konsultavimas mokestiniais klausimais), VMI viešai skelbiama informacija apie mokesčių mokėtojus, kuri padėtų kitiems ūkio subjektams įvertinti jų patikimumą.
„Individualaus mokesčių mokėtojo rizikingumo vertinimas, išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos, informacijos apie Lietuvoje ir užsienio šalių finansų įstaigose turimas sąskaitas bei pinigines lėšas naudojimas, elektroninių paslaugų plėtra kasos aparatų naudojimo srityje“, – apie kitas priemones kovoje su šešėliu informavo FM.
Ministerija patikslino numačiusi naujus techninius reikalavimus kasos aparatams, kad prekių ir paslaugų pardavėjai VMI duomenis apie prekybą galėtų perduoti elektroniniu būdu.
„Kartu bus sukurta ir VMI pradėta teikti „virtualaus kasos aparato“ paslauga – verslas galės nebenaudoti įprastų kasos aparatų, bet galės per mobiliame įrenginyje ar kompiuteryje įdiegtą aplikaciją tiesiogiai fiksuoti pardavimus VMI serveryje“, – aiškino FM atstovai.
FM taip pat tikina, kad kovoje su šešėliu ketinama imtis sprendimų ir rizikingiausiuose sektoriuose, tai yra statybų, keleivių pavėžėjimo, prekybos automobiliais, viešojo maitinimo paslaugų sektoriuose. Ministerija sieks įvesti privalomas statybininko tapatybės korteles, statybininko tapatybės informacinę sistemą. Planuojama, kad nuo 2020 m. VMI gaus duomenis iš pavėžėjimo paslaugų elektroninių platformų savininkų apie pavežėjų gautas pajamas. Ateityje bus įdiegta centralizuota informacinė sistema, kurioje bus privalomai kaupiama transporto priemonių sandorių informacija.
„Bus vykdomi kontrolės veiksmai VMI identifikuotuose didesnės priežiūros reikalaujančiuose ūkio sektoriuose (pavyzdžiui, viešojo maitinimo paslaugų, naudotų automobilių prekybos, remonto ir autodetalių prekybos sektoriuose)“, – atkreipė dėmesį FM.
Tiesa, FM atstovai, paklausti, ar pavyko pasiekti deklaruotą tikslą kovoje su šešėliu – 2019 m. iš šešėlio paimti 200 mln. Eur, – teigė, kad atsakymą galės pateikti tik kitų metų pradžioje.
„Finansų ministerija savo įvertį dėl to, kaip sekėsi įgyvendinti administravimo gerinimo užduotį 2019 metais, galės pateikti 2020 metų pradžioje, kai bus paskelbti tokiam vertinimui reikalingi metiniai makroekonominių rodiklių įverčiai“, – tvirtino FM atstovai.
Vis dėlto, kaip teigė FM, šešėlis Lietuvoje, tyrimų duomenimis, nuosekliai mažėja.
Remiantis skirtingais vertinimais, 2018 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė nuo 15 iki 23 proc. BVP. Profesoriaus Friedricho Schneiderio „Adjusted“ metodo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo nuo 24,3 proc. iki 14,9 proc. BVP, pažymėjo FM.
Valstybės kontrolė baksnoja pirštu: kai kurios priemonės atnešė mažai naudos
Šių metų rudenį Valstybės kontrolė (VK) atliko valstybinį Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos auditą, kuriame įvertino Vyriausybės inicijuotas ir taikytas kovos su šešėliu priemones. VK pasirinko įvertinti „i.MAS“ projektą – nuo 2016 m. pradėtas taikyti analitikos priemones: VMI įkūrė duomenų analizės ir kompetencijų centrą, kuriami analitiniai modeliai, siekiant identifikuoti galimus šešėlio atvejus, pavyzdžiui, nuomos modelis skirtas identifikuoti fizinius asmenis, kurie gauna pajamas iš šios veiklos, tačiau jų nedeklaruoja.
VK ataskaitoje akcentuoja, kad toli gražu ne visos „i.MAS“ projekto priemonės pateisino. Pavyzdžiui, „i.MAS“ posistemių „i.SAF“ ir „i.VAZ“ (skirtų ūkinių operacijų informacijai rinkti ir savanoriškoms el. paslaugoms teikti) nauda, kaip pastebima audito ataskaitoje, buvo gerokai mažesnė, negu tikėtasi.
„838 tūkst. Eur – tokia buvo mokesčių mokėtojų kasmetinė nauda, naudojantis „i.SAF“ ir „i.VAZ“ paslaugomis. VMI planuota nauda – 44 mln. Eur“, – teigiama VK audito ataskaitoje.
Kaip LRT.lt teigė VK Valdymo audito departamento direktorė Jurgita Grebenkovienė, VK nustatė, kad Vyriausybės kovos su šešėliu priemonių, šiuo atveju – projekto „i.MAS“, taikytos priemonės poveikis nėra pakankamas.
„Taikant jas, į valstybės biudžetą 2017–2018 m. buvo surinkta tik 11,3 mln. PVM, nors, Europos Komisijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nesurenkama virš 1 milijardo Eur PVM“, – tvirtino VK atstovė.
Anot J. Grebenkovienės, Vyriausybės sukurti duomenų analitikos uždaviniai neapėmė šešėlinės ekonomikos rizikų vertinimo šalies mastu.
„Šie uždaviniai siaura apimtimi buvo skirti tik VMI poreikiams tenkinti, modeliai nebuvo kuriami kitoms su šešėline ekonomika kovojančioms institucijoms, tokioms kaip Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas ir kt. Todėl manome, kad duomenų analitikos potencialas nebuvo išnaudotas visa apimtimi kovojant su šešėline ekonomika, šio įrankio indėlis mažinant šešėlinę ekonomiką yra ribotas“, – tvirtino VK atstovė.
Gerėjantys rodikliai – nebūtinai valdžios nuopelnas
LRT.lt kalbinta Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė teigė, kad šiuo metu, stebint preliminarius skaičiavimus, 2019 m. Vyriausybė gali deklaruoti iš šešėlio ištraukusi apie 150 mln. Eur. Pasak pašnekovės, nors tai reiškia, kad Vyriausybė veikiausiai ir nepasiekė deklaruoto tikslo, tačiau tai yra neblogas rezultatas.
Vis dėlto, anot pašnekovės, valdžios atstovai neretai besitraukiančią šešėlinę ekonomiką pateikia kaip savo veiksmų padarinį, bet, iš tikrųjų, tai gali būti ir gerėjančios ekonominės situacijos pasekmė.
„Nėra iki galo aišku, kiek kovos su šešėliu rezultatas yra nulemtas ekonomikos augimo ir kiek nulemtas aktyvių priemonių, kurias pasitelkė mokesčių administratorius. Taip išeina, kad, kai ekonomika smunka, pusė gyventojų sako, kad jie rinktųsi dalį pajamų gauti šešėlyje arba rinktųsi prekes ir paslaugas šešėlyje“, – tvirtino I. Valeškaitė.
Panašią nuomonę pateikė ir buvusi finansų ministrė, parlamentarė Ingrida Šimonytė.
„Tai yra amžina diskusija apie pusiau pilną ir pusiau tuščią stiklinę. Vyriausybė, Mokesčių inspekcija teigia, kad gerai sekasi kovoti su šešėliu, nes pajamų planų vykdymai būna geresni, negu kad būna suplanuoti, bet, jei pasigilinsi į tuos skaičius geriau, pasimatys, kad paprastai tų planų geresnis vykdymas iš esmės atitinka geresnius makroekonominius rodiklius, tai yra jei kažkas planavo darbo užmokesčio fondo augimą vienokį, o jis buvo geresnis, tai natūralu, kad ir pajamų surinksi daugiau. Vyriausybė, Mokesčių inspekcija gana dažnai bando tai pateikti kaip kovos su šešėliu pasiekimą“, – dėstė I. Šimonytė.
Vyriausybės veiksmuose įžvelgia nenuoseklumą
Pasak LLRI ekspertės I. Valeškaitės, atskiros Vyriausybės inicijuotos kovos su šešėliu priemonės ne tik kad nepasiekė savo tikslo, bet dar ir apsunkino verslininkų veiklą. Vienas tokių pavyzdžių, pasak ekspertės, VK jau sukritikuota „i.MAS“ sistema.
„Mokesčių mokėtojai šiai sistemai sukurti išleido apie 70 milijonų eurų, o priemonės rezultatas buvo iš viso labai abejotinas kovos su šešėliu požiūriu. Be to, įvertinta, kad ta sistema iš tikrųjų nesukūrė visiškai jokios naudos pačiam verslui. Taigi, kovoti su šešėliu yra svarbu, bet taip pat svarbu, kad ta kova nebūtų savitikslė. Labai svarbu pasirinkti tinkamiausias priemones, kad kova su šešėliu nepavirstų papildoma didžiule našta“, – pažymėjo I. Valeškaitė.
Anot jos, abejonių kelia ir kitos Vyriausybės išreklamuotos kovos su šešėliu priemonės, pavyzdžiui, kvitų loterija.
„Kvitų loterija buvo labiau kaip žaidimas, kaip informacinė kampanija, primenanti, kodėl svarbu imti kvitą, jo prašyti. Kvito prašymas automatiškai apsunkina tų norinčiųjų nuslėpti dalį pajamų pardavėjų ar paslaugų teikėjų darbą. Žmonės porą pirmų mėnesių noriai įsitraukė į loteriją, bet vėliau tas aktyvumas ženkliai sumažėjo“, – komentavo pašnekovė.
I. Valeškaitė teigė, kad galimybė susigrąžinti sumokėtus mokesčius, pavyzdžiui, už paslaugas auklėms, už automobilių remontą, yra pagirtina priemonė, tačiau Vyriausybės veiksmai šiuo atveju nėra nuoseklūs.
„Negalima vienu metu suteikti kažkokias mokestines lengvatas, pavyzdžiui, auklių, remonto paslaugoms, o kitą dieną, apsisukus ant kulno, naikinti iš viso tos veiklos formas, nes juk dabar būtent ir naikinami verslo liudijimai auklių, statybos, remonto paslaugoms. Čia matau nenuoseklumą. Jeigu manoma, kad tose veiklos srityse yra šešėlis, ir kuriamos tokios priemonės, paskatos, kaip legalizuoti tas veiklas, tai verslo liudijimų naikinimas, manau, yra ėjimas priešinga kryptimi“, – dėstė LLRI ekspertė.
I. Šimonytė, vertindama Vyriausybės taikytas kovos su šešėliu priemones, tvirtino, kad kelių milijonų eurų ištraukimas iš šešėlio iš esmės situacijos nekeičia, o pačios priemonės kovoje su šešėliu, pasak jos, būna gerokai per brangios.
„Jeigu pajamos iš PVM yra 4 milijardai eurų, tai keli milijonai eurų yra ne lašas jūroje, o lašo dalis jūroje. Ir verslui dėl to administraciniai kaštai nesumažėjo, o nauda buvo labai smarkiai pervertinta. Taigi tos priemonės kelia labai didelių klausimų, kaip jos yra planuojamos ir dėl kieno interesų iš viso tokios priemonės atsiranda“, – aiškino pašnekovė.
I. Šimonytė teigė, kad įvertinti naujų priemonių kovoje su šešėliu naudą nėra lengva, mat rezultatų dar reikėtų palaukti.
„Labiausiai apmaudu, kad IT priemonės, kurios yra plačiausio veikimo ir teoriškai turėtų atnešti didžiausią pokytį, nes turėtų palengvinti Mokesčių inspekcijos darbą, turėtų leisti pataikyti ne į smulkmenas, o į didelius neatitikimus, savo darbo nepadaro. Čia yra didžiausia problema“, – akcentavo Seimo narė.
Ragino ne bausti, ne moralizuoti, o šviesti
LLRI ekspertė I. Valeškaitė akcentavo, kad kovoje su šešėliu draudimai nėra itin efektyvi priemonė vien dėl to, kad ji veikia ribotai. Pašnekovės manymu, verčiau, visų pirma, aiškintis, kodėl žmonės renkasi šešėlį, ir tada rinktis kitas kovos su šia problema priemones.
„Jeigu šešėlinės ekonomikos paskatos yra didelės, tokiu atveju tos baudos praktiškai neveikia. Pavyzdžiui, kvitų loterija. Gyventojai turėjo galimybę laimėti, bet pirkdami šešėlyje jie iš esmės kiekvieną kartą „laimėdavo“ ir garantuotai sutaupydavo kažkokią pinigų sumą.
Būtina suprasti, kad žmonės labai dažnai sąmoningai renkasi šešėlį, jų niekas neapgauna. Žmonės ieško paslaugų teikėjų, veikiančių šešėlyje, nes jie nori sutaupyti. Tokius žmones išvesti iš šešėlio kvitų loterijomis nepavyks, nes jie patys renkasi šešėlį. Tada reikia aiškintis, kodėl jie renkasi šešėlį. 70 proc. žmonių, dirbančių nelegaliai arba perkančių prekes ir paslaugas iš šešėlio, sako, kad jie tai daro dėl to, kad mokesčiai yra per dideli. Pavyzdžiui, darbo mokesčiai Lietuvoje yra tikrai nemaži ir šioje srityje mes smarkiai atsiliekame nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių“, – tvirtino I. Valeškaitė.
O štai I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad pagrindinės šešėlinės ekonomikos priežastys yra susijusios su žmonių nepasitikėjimu valstybės viešuoju administravimu ir nežinojimu, kur nukeliauja jų sumokėti mokesčiai.
„Pagrindinės šešėlio egzistavimo priežastys yra žmonių nepasitikėjimas valstybės viešuoju administravimu ir nežinojimas apie tai, kad, nemokėdamas mokesčių, tu baudi ne valstybės tarnautojus ar kariuomenę, kaip žmonėms dažnai atrodo, o savo tėvus, vaikus, save patį, nes ir pats paskui piktiniesi, kad reikia stovėti eilėje ir laukti mediko, kad mokyklų kokybė nepakankama“, – aiškino Seimo narė.
Anot jos, kai žmonės nežino, kur išleidžiami jų valstybei sumokami pinigai, kai žmonės pradeda vengti mokėti mokesčius, įsivaizduodami, kad jų pinigai išleidžiami tik valdžios aparatui palaikyti, užsikuria užburtas ratas.
„Viešieji sektoriai nepateikia tokios kokybės viešųjų paslaugų, kokių žmonės tikisi. Tada žmonėms atrodo, kad dar labiau nėra prasmės mokėti mokesčių“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta, kaip išeiti iš šio užburto rato, I. Šimonytė pažymėjo, kad atsakymas yra vienas, – reikia šviesti žmones, bet nereikia moralizuoti. Be to, anot parlamentarės, siekiant efektyvesnės kovos su šešėliu, ir pats mokesčių administratorius privalo ištaisyti savo klaidas.
„Mokesčių inspekcijai, mano nuomone, labai trūksta analitikų, nes kas iš to, kad mes reikalaujame visų raportuoti apie viską, ką darei? Kas ką daro su tais duomenimis? Tu pradedi kaupti duomenis apie sąskaitas faktūras, važtaraščius ir kokią naudą iš to gauni? Matai kažkokį skaičių po kablelio PVM įplaukų? Tai rodo, kad su tais duomenimis nepadarai jokio darbo, tai yra nepataikai į tas sritis, kur iš tikrųjų tas mokestis yra nuslėptas“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
