Verslas

2019.10.20 07:00

Kaip išsaugoti Lietuvos ekonomiką: reikia gimdyti vaikus, tačiau moterys vaikų Lietuvoje nenori labiau nei vyrai

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.20 07:00

Lietuvos visuomenei senėjant, reikia ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti darbingų žmonių skaičių šalyje. Vienas iš būdų – skatinti gimstamumą. Tačiau tai būtų papildoma finansinė našta valstybei, o ir vyrai nėra linkę prisidėti prie vaikų auginimo tiek, kiek prisideda moterys.

Sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje reikia ieškoti būdų, kaip padidinti jų skaičių, Lietuvos banko (LB) organizuotoje konferencijoje apie darbo rinkos pokyčius kalbėjo LB Ekonomikos departamento vyriausioji specialistė Laura Galdikienė.

Dažnai manoma, kad reikia gimdyti daugiau vaikų ir darbo rinkos problemos išsispręs. Tačiau jau šiandien viena moteris per gyvenimą Lietuvoje susilaukia vidutiniškai 1,6 vaiko, o tai yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis.

„Yra tik kelios šalys, kurios gali džiaugtis didesniu gimstamumo rodikliu. Galbūt šiek tiek išsiskiria Prancūzija (1,9 vaiko) ir Švedija. Tačiau tai šalys, kuriose yra imigrantų, kurių gimstamumas yra didžiulis. Šios šalys taip pat vykdo aktyvią gimstamumą skatinančią politiką“, – skirtumus vardija ekonomistė.

Tačiau didesnis gimstamumas nėra išeitis Lietuvai. Net jei gimstamumas siektų 1,9 vaiko vienai moteriai, anot jos, darbo jėgos skaičius mažėtų ir stabilizuotųsi tik nuo 2060 metų. Tai būtų tas laikotarpis, kada dabar gimę asmenys įeitų į darbo rinką.

Tam, kad darbo jėga ateityje išliktų tokia, kokia yra dabar, jau nuo šiandien moterys turėtų gimdyti vidutiniškai po 2,6 vaiko.

„Tačiau leiskite priminti, kad 2,6 ir didesnis gimstamumo lygis yra vidutinio ir žemo išsivystymo šalyse. Nė viena turtinga ir išsivysčiusi valstybė neturi gimstamumo rodiklio, kuris viršytų 2 vaikus vienai moteriai“, – primena L. Galdikienė.

Gimstamumo skatinimo politika – našta valstybei

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji specialistė L. Galdikienė pažymi, kad yra šalių, kurios taiko gimstamumo skatinimo politiką, tačiau valstybei tai kainuoja labai daug.

„Jau šiandien Lietuva socialinei apsaugai skiria mažesnę dalį BVP nei ES vidurkis. Norint pasiekti tų šalių, kurios turi aukštą gimstamumo lygį, rezultatus, reikėtų kelti joms skiriamas išmokas“, – sako L. Galdikienė.

Deja, tą padaryti būtų finansiškai labai sudėtinga, kadangi Lietuvos visuomenė senėja, su senatve susijusių išlaidų poreikis didės. „Įtampa tarp senėjančios visuomenės ir poreikio skatinti gimstamumą gali būti nemaža“, – įspėja ji.

Tačiau gimstamumą skatinanti politika taip pat gali neduoti norimų rezultatų. Gimstamumas priklauso ir nuo socialinių, kultūrinių aspektų. Mažas gimstamumas yra pastebimas tose valstybėse, kur vyrai atlieka mažą dalį vaiko priežiūros darbų.

Pasak ekonomistės, panašu, kad Lietuvoje moterys dažniau nei vyrai nenori vaikų, o tai yra susiję su maža dalimi vyrams tenkančių vaiko priežiūros darbų. „Tad, nesikeičiant socialinėms normoms, net ir skiriant dideles lėšas šeimai ir vaikams, padidinti gimstamumą gali būti sudėtinga“, – įsitikinusi ji.

Nukraujavo darbo rinka

L. Galdikienė pažymi, kad nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvą paliko apie ketvirtadalis žmonių, o sparčiausiai per 28 nepriklausomybės metus iš Lietuvos bėgo darbingo amžiaus gyventojai. Tačiau įdomus faktas, kad nors nuo 2006 metų darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje sumažėjo 400 tūkst., darbo jėgos skaičius nepasikeitė.

Pavyzdžiui, 2006 metais Lietuvoje buvo 2,2 mln. 15–64 metų žmonių, o darbo jėgos skaičius siekė 1,5 mln. 2018 metais šalyje buvo jau 1,8 mln. 15–64 metų asmenų, tačiau darbo jėgos skaičius nepasikeitė ir siekė 1,5 mln.

„Tai reiškia, kad per tą laikotarpį darbo rinka nepajautė didelio poveikio. Tačiau tai ilgai nesitęs. Kas slypi po šiuo skaičiumi? Tai, kad didėjo gyventojų aktyvumas. Tie žmonės, kurie anksčiau nieko neveikė, grįžo į darbo rinką. Tai buvo pagrindinis veiksnys, kuris leido darbo jėgai nemažėti“, – pastebi L. Galdikienė, tačiau priduria, kad taip ilgai nesitęs.

Jei tendencijos išliks panašios, tai 2080 metais 15–64 metų gyventojų skaičius Lietuvoje sieks 1,1 mln., o darbingų gyventojų bus sumažėję iki 1 mln. Anot L. Galdikienės, tai nėra prasčiausias scenarijus. Tai yra Europos Komisijos subalansuotos migracijos scenarijus, kuris yra optimistinis.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad iki 2035 metų darbo jėga Lietuvoje sumažės 180 tūkst. „Gal ir neatrodo labai daug, bet kai pagalvojame, kad tokia darbo pasiūla yra visame Klaipėdos rajone, tai pradedame galvoti, kad tai nėra tiek jau ir mažai. Iki 2080 metų neteksime net iki 500 tūkst. darbo jėgos ir ji bus mažesnė, lyginant su 2019 metais, net 35 proc.“, – prognozuoja ekonomistė.

Tai reiškia, kad didės įtampa darbo rinkoje, trūks darbuotojų. Vyraus netvarus atlyginimų augimas. Bus ribotos verslo plėtros galimybės. Dėl darbo jėgos trūkumo bei mažėjančios vidaus paklausos sumažės galimybė pritraukti užsienio investuotojus.

Nesame pasiruošę imigrantams?

Darbo rinkos problemas galėtų išspręsti ne didesnis gimstamumas, bet didelis teigiamas migracijos balansas, mano L. Galdikienė. Tačiau šis problemos sprendimo būdas taip pat nėra tobulas.

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos migracijos balansas siekia 7,5 tūkst. Tai reiškia, kad į Lietuvą atvažiavo tiek asmenų daugiau, negu išvyko. Šis pokytis įvyko dėl to, kad į šalį grįžo daug lietuvių, tačiau ir toliau jų migracijos balansas yra neigiamas, pastebi LB ekonomistė. Pagrindinė teigiamos migracijos priežastis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau, net ir esant tokioms migracijos tendencijoms, darbo jėgos skaičius šalyje mažėtų. Siekiant to išvengti, reikėtų, kad neto migracija siektų apie 15 tūkst. asmenų per metus.

„Tačiau pagrindinis klausimas, į kurį mums reikėtų atsakyti, ko mes norime. Ar norime imigrantų lietuvių, ar užsieniečių, aukštos ar žemos kvalifikacijos?“ – retoriškai klausia ekonomistė.

Ji taip pat įspėja, kad jei norime į šalį pritraukti žemos kvalifikacijos darbuotojus, jie gali neigiamai paveikti valstybės viešuosius finansus. Įprastai žemos kvalifikacijos darbuotojams reikia daugiau viešųjų paslaugų. Taip pat spartesnei migracijai gali sutrukdyti lietuvių mentalitetas.

„Reikia sau atsakyti, ar, būdami konservatyvūs, esame pasiruošę tokiems dideliems pokyčiams. Skaičiai rodo, kad migrantų priėmimo indeksas Lietuvoje yra vienas žemiausių pasaulyje“, – pastebi L. Galdikienė ir priduria, kad pasinaudojus dabartiniu neapibrėžtumu pasaulyje būtų galima į šalį pritraukti daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių.

Dirbsime ilgiau

Dar vienas būdas, kuris galėtų išspręsti darbo jėgos trūkumą šalyje, – dirbti ilgiau.

Šiuo metu bendras visos Lietuvos gyventojų aktyvumas siekia 62 proc. Dirba 61 proc. 20–24 metų amžiaus kategorijos asmenų. 25–52 metų amžiaus grupėje dirba apie 90 proc. užimtųjų. 55–64 m. amžiaus – 70 proc., o 65–74 m. – tik 16 proc.

„Tokia statistika rodo, kad mūsų resursai yra beveik išeikvoti. Bendras šalies aktyvumo lygis viršija ES vidurkį. Todėl užtikrinti tolimesnį aktyvumo lygio didėjimą gali būti sudėtinga. Vis dėlto tikėtina, kad, ilgėjant gyvenimo trukmei, tos erdvės atsiras šiek tiek daugiau“, – prognozuoja ekonomistė.

Kitas svarbus veiksnys – technologinė pažanga suteiks galimybę vyresnio amžiaus žmonėms dirbti ilgiau. Jau dabar automobilių pramonėje yra naudojami specialūs kostiumai, kurie sumažina fizinės jėgos trūkumą.

Tačiau nors ir yra prielaidos, kad lietuvių gyvenimo trukmė ilgės, tai nereiškia, kad tokios prognozės išsipildys. Statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad 16–44 metų grupėje 77 proc. lietuvių teigia, kad jų sveikata yra labai gera arba gera (ES – 88 proc.). Tačiau 55–64 metų grupėje savo sveikata yra patenkinti tik 28 proc. šalies gyventojų (ES – 60 proc.). 65–74 amžiaus grupėje sveikata patenkinti tik 12 proc. žmonių (ES – 50 proc.).

„Pamatę tokią statistiką galime sakyti, kad lietuviai yra pesimistai ir tiesiog blogai vertina savo sveikatą, tačiau kiti duomenys rodo, kad mūsų sveikata yra prasta. Pavyzdžiui, lietuviai 5 kartus dažniau miršta nuo infarkto negu ES vidurkis. Tai rodo, kad kažkas yra negerai su sveikatos apsauga arba ligų prevencija“, – pasakoja L. Galdikienė.

Automatizacijos skatinimas

Jei žmonių šalyje ir toliau mažės, padėtį galėtų pakeisti robotai. Lietuvos banko ekonomistė pastebi, kad nuo 1998 metų šalies pramonės apimtys padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau darbuotojų skaičius šioje srityje yra sumažėjęs.

„Tai reiškia, kad automatizacijos srityje Lietuva padarė pažangą. Tačiau erdvės tobulėjimui dar yra. Jeigu pažvelgtume, kokia dalis įmonių naudoja pažangias technologijas, pavyzdžiui, pramoninius paslaugų robotus, tai Lietuvoje šis skaičius siekia tik 8 proc.“ – pastebi L. Galdikienė.

Tačiau Europos Sąjungoje 18 proc. apdirbamosios pramonės įmonių naudoja pramoninius paslaugų robotus. Vokietijoje – 16 proc., o Švedijoje net 30 proc.

Vis dėlto pažymima, kad robotizacija gali turėti neigiamų pasekmių, todėl turime tam ruoštis. Labiausiai dėl technologijų naudos laimėtų aukštos kvalifikacijos žmonės. Tačiau nekvalifikuotų darbuotojų tikimybė susirasti darbą esant didelei robotizacijai – menka, o tai tik dar labiau pagilintų pajamų nelygybę.

Lietuva taip pat turi pasitempti ir kurdama aukštos pridėtinės vertės produktus, o tai galėtų išgelbėti ekonomiką. „Mūsų ekonomika turi būti perorientuota nuo žemos ir vidutinės pridėtinės vertės veiklų link aukštos pridėtinės vertės veiklų. Vis daugiau žmonių dirba aukštųjų technologijų sektoriuje (apie 2,9 proc. užimtumas), tačiau nuo estų vis dar atsiliekame beveik dvigubai (5,5 proc.)“, – sako L. Galdikienė.

Atsiliekame ir pagal eksporto produktų sudėtingumą. Remiantis 2017 metų duomenimis, tik 15 proc. viso Lietuvos eksporto sudarė aukšto sudėtingumo prekės, o Vokietijoje aukšto sudėtingumo pramonės eksporto prekės sudarė net 57 proc.

L. Galdikienė mini, kad nėra vienos piliulės, kuri padėtų išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą ateityje, tačiau turi būti taikomos kompleksinės priemonės – didesnis gimstamumas, imigracija, ekonomikos perorientavimas prie aukštesnės pridėtinės vertės veiklų, technologinės pažangos skatinimas, ilgesnis darbingas amžius ir mokymasis visą gyvenimą tam, kad ateityje gyventume geriau.