Verslas

2019.10.18 05:30

JAV didina muitus ES produktams: kai kurie gamintojai Lietuvoje jau spėjo pajusti iš anksto

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.10.18 05:30

Nuo penktadienio didėja muitai produktams, eksportuojamiems iš ES į JAV. Į sąrašą patenka kiauliena, pieno produktai, vaisiai ir kai kurie kiti maisto produktai. Ekonomistas Ž. Mauricas perspėja – nors kol kas poveikis bus nedidelis, ateityje tai gali pasikeisti. Tačiau Lietuvos pieno perdirbėjai poveikį teigia jau spėję pajusti.

LRT.lt primena, kad apie muitų didėjimą buvo paskelbta dar spalio pradžioje. 25 proc. išaugę muitai bus taikomi ne tik Lietuvoje gaminamiems pieno produktams, kiaulienos gaminiams, bet ir vaisiams bei sultims.

Šį sprendimą JAV priėmė po to, kai Pasaulio prekybos organizacija (PPO) leido šaliai įvesti muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės produktams. Žingsnį JAV žengė dėl to, kad ES subsidijuoja Europos orlaivių gamintoją „Airbus“, o tai esą kenkia konkurentei iš JAV – „Boeing“

Paklaustas apie padidėjusius muitus, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Ž. Mauricas neabejoja – sunerimti tikrai reikėtų, bet pirmiausia ne dėl pačių išaugusių muitų. Kaip paaiškina ekonomistas – dėl tokios situacijos padidėja ateities neapibrėžtumas – nežinia, ar ateityje nebus daugiau panašių iniciatyvų, ar Europa nepapuls į prekybos karą.

„Būtent planuojamų muitų įvedimo poveikis kol kas bus nedidelis – tiek ES, tiek Lietuvai. Juolab kad JAV doleris euro atžvilgiu pastaraisiais metais reikšmingai sustiprėjo, tai dolerio stiprumas tikrai kompensuoja su kaupu galimai išaugsiančius tarifus, nes niekada negali žinoti iki paskutinės dienos. Europos Sąjungos eksportas auga labai sparčiai. Pirmą pusmetį, atrodo, septynių mėnesių duomenimis, yra apie 12 proc. metinis augimas“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Kaip nurodo ekonomistas, JAV yra pagrindinė ES prekybos partnerė, sudaranti daugiau nei 20 proc. eksporto iš ES. Ž. Mauricas akcentuoja – savaime suprantama, kad muitų didėjimo aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su Lietuva, tai – „didžiųjų dramblių žaidimas“.

„Mums, kaip valstybei, kažką padaryti galimybės yra labai nedidelės. Be abejo, reikėtų palaikyti kryptį – kiek įmanoma aktyviau, plačiau komunikuoti už laisvą pasaulinę prekybą, už tai, kad būtų kiek galima mažiau suvaržymų. Verslui, be abejo, nereikėtų dėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir turėti omenyje, kad tam tikri trikdžiai gali atsirasti prekyboje su JAV“, – pataria pašnekovas.

Nepaisant trukdžių jis rekomenduoja neieškoti kitų rinkų, nes tai būtų gana rizikingas ir ankstyvas žingsnis. Kaip minėta, JAV rinkos dydis labai įspūdingas, dolerio kursas sustiprėjo, o kitų patrauklių valstybių, į kurias būtų galima nukreipti eksporto srautus, netgi nėra: Jungtinė Karalystė tebėra „Brexito“ įkarštyje, Skandinavijos šalys patiria nemenkus ekonominius sunkumus, Rusija vis dar praktiškai uždaryta didžiajai daliai eksporto iš Lietuvos.

„Kitos besivystančios valstybės turi tikrai sunkią ekonominę situaciją, pradedant nuo Argentinos, kuri patiria didelę krizę, pereinant prie Brazilijos, Turkijos. Dėl Kinijos atsiranda daug klaustukų. Situacija nėra iš lengvųjų. Belieka tikėtis, kad vis dėlto tas apsikumščiavimas tarp ES ir JAV netaps karu ir tai bus trumpalaikės priemonės, bet, žinoma, pasiruošti individualiai kiekvienai įmonei reikėtų“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Siūlo sekti Skandinavijos pavyzdžiu

Paklaustas, ar derėtų sunerimti, ekonomistas juokiasi – mes jau dabar esame sunerimę: daugelio žaliavų supirkimo kainos Lietuvoje mažiausios ir vienos mažiausių ES, vis dar neatsigavome po Rusijos embargo ir maisto prekių eksporto į šią šalį, o kitos valstybės, pavyzdžiui, Kinija, iš dalies nuvylė, nes buvo tikėtasi geresnių rezultatų.

„Situacija lieka gana sudėtinga. Ko galbūt nereikėtų daryti, tai nereikėtų įsivelti į tą žaidimą ir patiems ieškoti įvairių pretekstų ginti savo rinką. T. y. protekcionizmo žaidimo Lietuvai nereikėtų žaisti“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Jis primena, kad protekcionizmą itin aktyviai daugelis šalių ėmė taikyti tarpukariu. Tuomet ir Skandinavijos šalys Europoje pasirinko likti atviros. Dėl šios priežasties, sako ekonomistas, kitos šalys arba patyrė stagnaciją, arba netgi susidūrė su recesija, politinėmis pasekmėmis, kai kai kur į valdžią atėjo naciai, fašistai ar kitų kraštutinių pažiūrų politikai.

„Skandinavija viso to išvengė ir faktiškai tarpukaris buvo tas metas, kai Skandinavija iškilo iš visos ES ir tapo gana pasiturinčiu ir stabiliu regionu. Linkėčiau Lietuvai nesivelti į tokius dalykus ir komunikuoti kiek įmanoma už laisvą prekybą ir, žinoma, už vieną ar kitą susitarimą – taip pat ir kalbantis, derantis su JAV“, – sako Ž. Mauricas.

Kiaulių augintojai nesijaudina – poveikio tikisi nė nepajusti

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas abejoja, ar muitų didėjimas kiaulių augintojams ir mėsos perdirbėjams Lietuvoje padarys didesnę žalą. Kaip sako pašnekovas, Lietuva į JAV eksportuoja nedaug kiaulienos, todėl padidėję muitai neturės didelės įtakos.

Jo nuomone, kiaulių augintojai iš viso neturėtų susidurti su kokiomis nors pasekmėmis, kurias būtų galima sieti su padidėjusiais muitais.

„Turbūt mėsos perdirbėjai išveža kažkiek gaminių, kiekiai tikrai nedideli. Žinoma, tą rinką daug metų stengėsi atidaryti, buvo daug visokių važinėjimų, bet kol kas, kadangi turime dar ir afrikinį kiaulių marą, su ta rinka kažkokių didelių lūkesčių sieti nereikėtų“, – sako A. Baravykas.

Jo teigimu, daug labiau Lietuvai rūpi kaimyninės valstybės – Latvija ir Lenkija, – kur eksporto rodikliai gerokai didesni.

„Rusijos rinkos praradimas mums buvo ypač skaudus, o JAV... Jie pigios kiaulienos ir patys turi. Mes galime tik aukštos kokybės gaminiais ten konkuruoti. Bet kažin ar tiek pasieksime“, – abejoja A. Baravykas.

Perdirbėjai poveikį pajuto jau anksčiau: kyla dvi problemos

Su visai kitokia situacija susiduria Lietuvos pieno perdirbėjai. Kaip LRT.lt teigia tris didžiausius pieno perdirbėjus vienijančio „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis, vien dėl muitų didėjimo perdirbėjams iš karto kyla dvi problemos.

„Viena problema – Lietuvos gamintojai, pieno perdirbėjai negalės išvežti sūrių. Tai vienas iš pagrindinių eksporto produktų. Antra problema – kad negalės išvežti kitos ES didžiosios šalys savo pagamintos produkcijos, būtent sūrių. Automatiškai jie liks Europoje ir turės būti parduoti kažkur kitur arba sūrių gamyba privalės mažėti ir diversifikuotis į kitus produktus“, – teigia E. Simonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad ES liks gana didelis kiekis pieno produktų, nes itin daug sūrių į JAV eksportuodavo ir Nyderlandai, Danija, Prancūzija, Italija, Airija. E. Simonio vertinimu, kitos rinkos, pavyzdžiui, Kinijos ar Japonijos, paprasčiausiai nėra pajėgios priimti tokio didelio pieno produktų kiekio.

„Tas kiekis, kuris liks, negalės greitai būti parduotas tose rinkose, nes vartojimas ten tikrai nedidėja, o šiuo metu tokie atgarsiai yra, kad, kiek buvo bandymų išvežti į JAV, Rytinę pakrantę, dar prieš muitų didėjimą visi sandėliai buvo užkimšti sūriais ir nepriėmė daugiau produkcijos“, – sako E. Simonis.

Jo vertinimu, netolimoje ateityje situacija gali paliesti ir pieno tiekėjus, nes dideli Europoje pasiliekantys pieno produkcijos kiekiai paprasčiausiai mažins žaliavos kainą.

„Šiuo metu kiekiai labai dideli ir kitos šalies, kuri galėtų juos nupirkti, tikrai nėra. Kai kuriose šalyse vartojimas didėja, bet didėja ne tokiais tempais. Taigi įmonės turės prisitaikyti: gaminti į sandėlius arba keisti į kitus produktus“, – sako E. Simonis.

Muitus padidino dėl dešimtmečius trunkančios konkurencijos

LRT.lt primena, kad apie muitų didėjimą paskelbė dar spalio pradžioje. 25 proc. išaugę muitai bus taikomi ne tik Lietuvoje gaminamiems pieno produktams, kiaulienos gaminiams, bet ir vaisiams bei sultims.

Šį sprendimą JAV priėmė po to, kai Pasaulio prekybos organizacija (PPO) leido šaliai įvesti muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės produktams. Šį žingsnį JAV žengė dėl to, kad ES subsidijuoja Europos orlaivių gamintoją „Airbus“, o tai esą kenkia konkurentei iš JAV – „Boeing“.

Nauji padidinti muitai bus taikomi lėktuvams, taip pat škotiškam viskiui, kuris sudaro didelę šio regiono eksporto dalį, rūbams, maisto produktams, kitiems gaminiams.

ES nurodė sieksianti atsakyti į JAV pritaikytus muitus.

Vis dėlto ekonomistas Ž. Mauricas abejoja, ar „Boeing“ ir „Airbus“ konfliktas yra pagrindinė muitų didėjimo priežastis. Šis konfliktas prasidėjo praėjus nedaug laiko po bendrovės „Airbus“ įkūrimo – maždaug 1970–1980 m., primena Ž. Mauricas.

„2004 m. JAV oficialiai kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją ir pradėjo oficialią užklausą. Išvados buvo palankios JAV, bet jos neįpareigojo JAV taikyti tarifų. Jos tik davė tokį leidimą, pasirinkimą taikyti arba netaikyti. Dažnu atveju valstybės vienaip ar kitaip išsprendžia tuos klausimus. Kompensacijos tam tikros sumokamos ar kažkokiais kitais būdais. Nebūtinai skubama įvesti tarifus“, – sako Ž. Mauricas.

Jo pastebėjimu, susitarimui tarp JAV ir ES trukdo ir pati ES, kuri gina kai kuriuos sektorius, ypač žemės ūkį, todėl taiko gana didelius tarifus, kvotas bei kitas priemones.

„Tai JAV ilgą laiką jau nepatinka. Manau, kad „Airbus“ ir „Boeing“ yra pretekstas. Tikslas, tikėtina, yra pasiekti susitarimą, o vidutinės trukmės tikslas ar įrankis yra tarifai, naudojami, kad būtų galima paspausti ES, kad ji tą susitarimą pasiektų“, – teigia Ž. Mauricas.