Verslas

2019.10.17 21:30

Patekęs į apsimetėlio statybininko pinkles prarado daugiau nei 7 tūkst. eurų: perspėja pasirūpinti sutartimi

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.17 21:30

Ekspertai perspėja, kad šešėlis statybų sektoriuje išlieka vienas didžiausių šalyje. Valdžia bando su tuo kovoti, o nuo apgavikų nukentėję žmonės perspėja remontuotis būstą tik su sutartimi, antraip gresia dideli nuostoliai.

Už septynis tūkstančius eurų galima nusipirkti neblogą naudotą automobilį, kelionę į tolimą šalį ar virtuvės baldų komplektą. LRT RADIJO kalbintas marijampolietis Marius šią sumą atidavė apsimetėliui statybininkui.

„Parašiau feisbuke skelbimą, jog reikalingas būsto remontas. Statybininkas, kurį nusamdėme ir kuris mums labai daug pridirbo, pasakė, kad per pusantro mėnesio viskas bus padaryta. Pasirašėme kažkokią sutartį ir jis pradėjo dirbti. Dirbdamas vis prašinėjo pinigų, o aš vis duodavau, kol ši suma pasiekė beveik 7400 eurų.

Buvo atlikti griovimo darbai. Kai jis pabandė atlikti santechnikos ir elektros darbus, aš supratau, kad jis visai ne statybininkas, nes jis nieko nemokėjo. Kai jis atliko darbus, aš pasikviečiau elektrikus, kurie man pasakė, jog čia viskas labai blogai, kad aš susvilsiu“, – pasakoja Marius.

Paaiškėjo, kad pasirašyta sutartis yra netikra, o policija, Mariaus tvirtinimu, padėti negali. Pašnekovas sako, kad suremontuoti butą reikėjo greitai, todėl griebė pirmą sutiktą statybininką ir apsigavo.

„Griebiau patį pirmą, nes mes norėjome greičiau išsikelti, kad nežiemotume nuomojamame bute ir nemokėtume mokesčių, tačiau pasidarėme labai didelių nuostolių. Sutartis buvo pasirašyta tam, kad viskas atrodytų legaliai. Jis netgi davė ne savo, o savo draugės sąskaitos numerį“, – sako Marius.

Renkasi šešėlį

Sukčiavimo, neatliktų darbų ir neapskaitytų mokesčių statybų sektoriuje gausu. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LRRI) tyrimas atskleidė, kad beveik kas penktas žmogus pripažįsta pirkęs nelegalias santechnikų, apdailos meistrų ar statybininkų paslaugas. Negana to, kas antras apklaustasis sako, kad pažįsta bent vieną nelegaliai besiverčiantį statybininką.

Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, esame lyderiai blogąja prasme, taigi valstybė praranda šimtus milijonų eurų.

„Taip yra todėl, nes dažnai atliekant remontą vienu ypu tenka išleisti didžiulę pinigų sumą ir žmonės bando sutaupyti. Jeigu namuose reikia priklijuoti grindjuostę ar pakeisti lemputę, žinoma, kad žmonės neieškos kokių nors nelegalių tiekėjų ar prekių, bet jei jiems reikia pasistatyti priestatą ar susiremontuoti visą būstą, kas siekia keliasdešimt tūkstančių eurų, jie vertina taupymą, kurį gali gauti rinkdamiesi nelegalias prekes ar paslaugas“, – paaiškina LLRI analitikė Ieva Valeškaitė.

Pašnekovė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug statybininkų renkasi šešėlį, yra dideli dirbančiųjų mokami mokesčiai, esą daug pigiau likti šešėlyje, nei dirbti su sutartimi. Tačiau šešėlį kuria ir gyventojai, norintys sutaupyti valstybei mokamo pridėtinės vertės mokesčio sąskaita.

Nepadeda ir valdžios iniciatyvos

Anot I. Valeškaitės, prie šešėlio mažinimo neprisideda ir kai kurios valdžios iniciatyvos.

„Mes matome tokius valdžios žingsnius kaip verslo liudijimų naikinimas statybų sektoriui ar Statybininkų kortelės. Tai yra šios veiklos apsunkinimas, nes, norėdamas vykdyti statybų darbus, darbuotojas nebegalės tiesiog nusipirkti verslo liudijimo, kas yra pigiausia, paprasčiausia ir labiausiai padedanti legalizuoti savo veiklą forma. Jeigu jūs norite po darbo dar ir legaliai padirbėti santechniku, galite įsigyti verslo liudijimą ir tai daryti legaliai. Kyla klausimas, ar tie žmonės tikrai legalizuos savo veiklą, ar kaip tik rinksis šešėlį“, – teigia I. Valeškaitė.

Gali būti, kad Statybininko kortelė, kurią mini I. Valeškaitė, išvys dienos šviesą, – tai Vyriausybės plano kovoti su šešėliu statybose dalis. Kitas, jau veikiantis, siūlymas – galimybė kasmet deklaruojant mokesčius susigrąžinti dalį meistrų sumokėtų mokesčių.

Planuojama, kad naująją kortelę privalės nešiotis ir dirbantieji įmonėje, ir po darbų papildomai prisiduriantys meistrai. Neturi kortelės, vadinasi, negali dirbti. Tačiau šis planas pykdo pačius statybininkus, esą idėja gera, bet panašią kortelę jau ne vienerius metus išduoda Statybininkų asociacija, todėl kurti dar vieną nėra tikslo.

„Prieš penkerius metus į Lietuvą atvyko Skandinavijos valstybių asociacijų vadovai ir manęs paklausė, ar jūs Jungiatės ir kuriate bendrą kompetencijų registrą. Prieš penkerius metus mes pradėjome kurti šią sistemą ir jau šiandieną tą kortelę platiname.

Kai spaudoje matome, kad reikia didinti mokesčius, tada klausiame, ar valstybė elgiasi apgalvotai ir adekvačiai. Mes manome, kad sistema yra sukurta ir paprasčiausiai reikia nemokamai paimti tuos duomenis ir juos naudoti“, – akcentuoja Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Anot D. Gedvilo, jų išduodama kortelė yra tarptautinė ir ją pripažįsta nemažai Europos šalių. Be to, yra nebrangi – kainuoja 10 eurų. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis atkerta, jog Statybininko kortelė turi priklausyti ne asociacijai, o valstybei, antraip mokėsime daugiau.

„Jeigu mes kalbame apie visą sektorių, Statybininkų kortelės išdavimas negali būti monopolizuotas privačiose rankose. Kaip rodo praktika, kada viešąsias funkcijas administruoja privatininkai, labai dažnai mokame kelis kartus brangiau“, – tikina S. Skvernelis.

Ar dešimtys tūkstančių statybose dirbančių žmonių turės nešiotis kortelę, spręs Seimas, o kol jos nėra, statybininko apgautas Marius rekomenduoja prisiminti jo atvejį kiekvieną kartą, kai ieškote statybininkų.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.