Dažniausiai įvairūs indeksai skaičiuoja valstybių laimę, turtą, išsivystymą, inovacijų kiekį, protingumą bei begalę kitų socialinių ir ekonominių dalykų. Taip pat yra skurdo indeksas, kurio tikslas – išmatuoti skurdą valstybėse. Dargi yra vargo indeksas, angliškai vadinamas „misery index“. „Lietuva su Latvija šiame indekse rikiuojasi gerokai aukščiau nei Estija. Tai atrodo labai keistai“, – LRT RADIJUI sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Mažiausiai vargsta Tailando gyventojai
Vargo indeksą kuria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) libertarų (politinių pažiūrų kryptis, individo laisvę iškelianti aukščiau bet kokios valdžios ar autoritetų: vyriausybių, visuomenėje priimtų normų ar tradicijų, korporacijų ir t. t. – LRT.lt) idėjų kalvė „Cato institutas“, o paties indekso autorius – ekonomikos profesorius Steve`as Hanke, dirbantis Džono Hopkinso universitete.
Indeksas iš esmės skaičiuoja ne skurdą, bet vargą valstybėse plačiąja žodžio prasme. O skaičiuojamas jis taip: sudedamas infliacijos pokytis, bankų palūkanos, nedarbo lygis ir iš tos sumos atimamas bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis.
Kaip aiškina indekso sudarytojas profesorius S. Hanke, žmonių vargą dažniausiai nulemia aukšta infliacija, tai yra kainų kilimas, brangios bankų paskolos, tai yra palūkanų dydis, ir nedarbas – lengva ar sunku susirasti darbą ir kokia padėtis yra darbo rinkoje. Tad natūralu, kad laimė yra tuomet, kai darbo daug, skolintis pigu, o kainos greitai nekyla ir visi gyvena prabangiai. Todėl ir to vargo tokioje valstybėje gali būti mažiau. Ką rodo naujausias vargo indeksas, kaip jis apibūdina 2018-ųjų padėtį? Tyrime dalyvavo 97 pasaulio valstybės.
Mažiausiai vargstanti arba ekonomiškai laimingiausia šalis, pagal vargo indeksą, yra 68 milijonus gyventojų turintis egzotiškasis Tailandas. Lietuvių pamėgtoje šalyje, kur itin išvystytas turizmo ūkis, nedarbo lygis jau daug metų yra labai mažas. Būtent nedarbo lygis ir lėmė, kad buvusi Siamo karalystė, jei tikėtume vargo indeksu, vargsta mažiausiai.
Vargstame mažiau už skandinavus?
Antroje vietoje nuo galo, po Tailando, atsidūrė beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija. Tai reiškia, ten taip pat, esą, vargo labai mažai. Vengrijos atveju taip pat pasisekimą lėmė nedarbo problemos sprendimas – ministras pirmininkas Viktoras Orbanas inicijavo naują darbo programą, kuri nekvalifikuotą darbą skiria bedarbiams. Dėl to nedarbas nuo daugiau kaip 11-os procentų sumenko iki 4-ių procentų.
Toliau rikiuojasi Vakarų valstybės, su išimtimi – Kinija, Taivanas, Singapūras, Kataras, Izraelis ir Pietų Korėja. Visos šios valstybės patenka į tų mažiausiai vargstančių dvidešimtuką. Į tokį dvidešimtuką patenka ir kaimynė Lenkija. Beje, visai netoli yra ir Lietuva, užimanti 23-čią vietą. Esame aukščiau už tokias šalis kaip Švedija, Norvegija, Islandija, Estija, Prancūzija ir Kanada.
Labai įdomi situacija Šiaurės Amerikos žemyne, o konkrečiai – JAV. 2014-ais metais ji buvo 95-a valstybė, tai reiškia vos ne pirma mažiausiai vargstantyi. O dabar yra vos 68-oje vietoje. Pasistūmimas per 27-ias pozicijas yra gana reikšmingas. JAV ekonomika pastaruosius metus išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Už pomidorų krepšelį – milijonai
Na ir eikime į kitą indekso galą – pačias vargingiausias šalis. Tai karą su kurdais pradėjusi Turkija, prieš Amazonės miškų gaisrus užsimerkianti Brazilija, Saudo Arabijos naftos išgavimo telkinius ir infrastruktūrą dronais ir sparnuotomis raketomis atakavęs Iranas ir dar vieną savo nacionalinės valiutos – peso – krizę išgyvenanti Argentina. Pirmoje, negarbingiausioje, vietoje užtikrintai įsitaisė 32 mln. gyventojų turinti Venesuela.
Tai neturėtų stebinti, nes jau kelerius metus iš eilės ši valstybė patiria politinį chaosą ir visišką ekonominę griūtį. Dauguma ekonomistų situaciją Venesueloje, kurią valdo Nicolas Maduro, vadina superinfliacija.
LRT.lt primena, kad Venesuelos nacionalinė valiuta – bolivaras – yra praktiškai bevertė. Norėdami nusipirkti paprasčiausių kasdienių maisto produktų, vietos gyventojai ne tik priversti atstovėti milžiniškas eiles, bet ir maišais neštis pinigų banknotus, mat kainos čia matuojamos milijonais: kilogramas pomidorų – 5 mln. bolivarų, kilogramas mėsos – apie 10 mln. bolivarų, tualetinio popieriaus ritinėlis – apie 3 mln. bolivarų, o 2 kilogramus sveriantis viščiukas broileris atsieina 15 mln. bolivarų. Tiesa, išvertus į mūsų valiutą, toks viščiukas kainuotų vos 2 eurus, tačiau Venesuelos gyventojams tenka maišais pinigų atsiskaityti net už brangiai nekainuojančius produktus.
Indeksą vertina nevienareikšmiškai
Laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad vargo indeksas, kurtas S. Henke, būtų interpretuotinas, jeigu autorius vertintų situaciją pagal austrų ekonomistų taisykles. „Jis (S. Henke – LRT.lt) eliminuoja labai svarbų ekonomikos dalyvį – viešąjį sektorių, valdžią, jos iniciatyvas. Tokio svarbaus ekonomikos dalyvio ignoruoti negalima, tad tie rezultatai yra vienareikšmiškai neinterpretuojami“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, vargo indekse matome greta besirikiuojančias Kiniją ir Šveicariją, kur ekonomikos yra visiškai skirtingos tiek savo ekonominės brandos prasme, tiek ir asmens laisvės, verslo aplinkos ir galimybių prasme. „Tokių šalių ekonominė gerovė yra tikrai nevienoda, tad jos neturėtų eiti koja kojon greta. Jeigu pažiūrėtume į euro zonos brandžiąsias šalis, tai pamatysime, kad rezultatai yra neaukšti, nes yra pakankamai ryškios struktūrinės problemos, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje. Gyvenimo kokybė ir pajamų lygis šiose Pietų Europos šalyse yra pakankamai aukštas, tačiau didelis nedarbo lygis, kurį lemia pakankamai rimtas reguliavimas, taipogi struktūrinės darbo rinkos problemos, tempia šias šalis žemyn ir verčia lygiuotis su nestabiliomis ir nebrandžiomis, besivystančiomis ekonomikomis“, – komentuoja Laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Jei lygintume tris mūsų Baltijos valstybes, Lietuva su Latvija rikiuojasi gerokai aukščiau nei Estija. „Tai atrodo labai keistai. Estija tiek pajamų lygio prasme, tiek šešėlinės ekonomikos mastu yra gerokai geresnėse pozicijose negu Lietuva ir kaimyninė Latvija“, – stebisi I. Genytė-Pikčienė.
Vargo indekso kūrėjas S. Henke yra libertaras. Pašnekovė sako, kad jeigu pasaulis suktųsi pagal libertarines idėjas, tai tokioje aplinkoje būtų daug efektyviau matuoti tokius dydžius kaip infliacija, nedarbas, BVP. „Tokioje aplinkoje, kur valdžios sektoriaus įtaka būtų gerokai mažesnė, tą ekonominę sėkmę ar laimę būtų galima gan objektyviai pamatuoti“, – teigia Laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Parengė Vismantas Žuklevičius
