Verslas

2019.10.16 10:21

Premjeras: šis biudžetas parodys koalicijos tvirtumą

papildyta Skvernelio ir Šapokos komentarais; atnaujinta 13.00
Jonas Deveikis, Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt, BNS2019.10.16 10:21

Pagaliau paaiškėjo kitų metų valstybės biudžeto kontūrai. Kadangi šių metų valdžios deklaruojamas tikslas – mažinti socialinę atskirtį, valstybės lėšų liūto dalis klius socialinei apsaugai, žadamas pensijų ir vaiko pinigų augimas.

Vyriausybėje buvo pritarta 2020 metų valstybės biudžetui. Toliau jam pritarti turės Seimas.

Priešpaskutinį šios Vyriausybės biudžetą pristatęs Saulius Skvernelis: turime subalansuotus sprendimus ir socialiai orientuotą biudžetą

Premjeras: nesiekiame populistinių sprendimų

Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad tai yra priešpaskutinis šios Vyriausybės biudžetas ir pažymėjo, kad tai yra socialiai orientuotas biudžetas.

„Didžiausia išlaidų dalis tenka socialinei apsaugai. Augimas numatytas daugiau nei 761 mln. eurų. Tai yra susiję ir su pensijų indeksavimu, ir su pensijų dydžio kilimu sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Lygiai taip pat yra pritarta ir vaiko pinigų ir universaliosios išmokos didėjimui. (...). Taip pat yra svarbu, kad bus skirta papildomų lėšų suma atsižvelgiant į daugiavaikių ir skurdą patiriančių šeimų pajamas“, – sako S. Skvernelis.

Jis taip pat mini, kad esminis dalykas kalbant apie šių metų biudžetą – atsakinga Vyriausybė, kuri laikosi fiskalinės drausmės bei nesiekia populistinių sprendimų. Premjeras taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės patvirtintas biudžetas lems lėšų augimą visose srityse – tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, kultūros, gynybos ir, svarbiausia, socialinės apsaugos.

„Ar visi patenkinti, ar ne, taip niekada nebus. Bet manau, kad turime subalansuotus sprendimus ir socialiai orientuotą biudžetą“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Jis tikisi, kad Seimas biudžetą įvertins palankiai. „Tai yra sutarimai, sudaryti ir koalicinėje sutartyje, ir valdančiojoje daugumoje, jie labai aiškiai numatyti, ir jeigu mes nesugebėsime subalansuoti, pirmiausia, išlaidų, tai tam, kad turėtume pajamas, sprendimai yra priimti. Ir tai parodys valdančiosios daugumos ir koalicijos tvirtumą, priimant šitą sprendimą. Vyriausybė yra pasiruošusi argumentuotai apginti ne tik valdančiosios daugumos Seimo nariams, bet ir racionaliosios opozicijos atstovams, kad šitas biudžetas yra subalansuotas ir tinkamas, kalbant apie šalies artimiausią raidą“, – sako premjeras S. Skvernelis.

Pagal esamą planą, NPD kitąmet didės mažiau, brangs degalai, alkoholis. Premjeras tokius sprendimus giria, tačiau ne visus: „Dėl lėtesnio NPD augimo, tai vis tiek augimas sieks 50 proc., aš asmeniškai tikrai būčiau ir esu šalininkas, kad tas augimas būtų didesnis, nes tai skatina žmones dirbti ir užsidirbti, tačiau reikia vertinti realybę ir prisiminti rudens batalijas, kokios buvo dėl NPD augimo. Kalbant apie akcizus, mes kalbame apie ne pirmo būtinumo prekes, tokias kaip alkoholis, tabakas, tai yra priemonės, susijusios su kitoms sunkiomis pasekmėmis, kurias reikia finansuoti iš PSD fondo.“

Apie automobilių taršos mokestį premjeras kalbėjo, kad jis yra būtinas, tačiau dar gali būti ir korekcijų: „Vyriausybė neformaliai yra įvertinusi šitą Seimo iniciatyvą, ir jei bus reikalinga mūsų išvada, neformaliai sutarėme, kad jai pritarsime. Projektas yra registruotas, ir mes turime jam pastabų, bet iš principo pritariame, o Vyriausybė paskui galės jį patobulinti. Jeigu nežengsime šio pirmo žingsnio, kitos vyriausybės tą mokestį turės užkrauti ant mūsų visų pečių.“

S. Skvernelis teigia, kad šalis laikosi stabiliai, o tai leis finansuoti didesnes išlaidas. „Mes nematome tendencijų, dėl kurių turėtume kalbėti apie diržų veržimąsi ar force majeure. Mes matome rizikas dėl Kinijos, to paties „Brexito“, bet esame pakankamai aiškiai apsibrėžę pajamas ir pagal pajamų struktūrą vertiname, kad tokias išlaidas galėsime turėti“, – sako jis.

Šapoka: dėl perskirstymo pensijos augs sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis

Finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad ateinančių metų biudžetas yra realistinis, skatinantis biudžeto lėšas naudoti efektyviai ir mažinantis skurdą.

„Kodėl sakau realistinis? Matome, kas vyksta pasaulyje. Neapibrėžtumas auga, todėl turime būti budrūs ir atsargūs. Daugelis organizacijų prastina ekonomikos augimo prognozes. Tam yra daug priežasčių. Situacija tarptautinėje prekyboje, „Brexitas“. Šios rizikos ir jų pasireiškimas yra neapibrėžtas, todėl turime elgtis atsargiai“, – sako V. Šapoka.

Anot jo, šiuo metu turime laikytis atsakingos fiskalinės politikos strategijos, todėl viešųjų finansų perteklius bus 0,2 proc. nuo BVP. „Nuosekliai siekiame didinti valstybės rezervą, kad jeigu pasireikštų nenumatytos aplinkybės, tam būtume pasiruošę. Matome, kad metų pabaigoje turėsime apie 1,7 mlrd. eurų prikaupę rezervų“, – pastebi V. Šapoka.

Vardindamas, kurios sritys gaus daugiausiai, finansų ministras mini, jog pagrindinės išlaidos teks socialinei apsaugai, ekonomikai, švietimui, gynybai.

„Vaiko pinigai augs iki 60 eurų. Papildoma dalis – neįgaliesiems ir nepasiturinčių šeimų vaikams iki 100 eurų. NPD didės iki 350 eurų. MMA didės iki 607 eurų, o MMA, įvertinus NPD didėjimą, į rankas didės daugiau nei 40 eurų. Senatvės pensijos augs sparčiau nei vidutinis atlyginimas, kiek daugiau nei 8 proc.“, – sako V. Šapoka.

V. Šapoka taip pat pažymi, kad 2020 metais perskirstymas per biudžetą augs ir pasieks 32 proc. šalies BVP.

Didesnis biudžetas

Premjeras S. Skvernelis prieš spaudos konferenciją vykusiame Vyriausybės posėdyje teigė, kad džiaugiasi, jog pasiūlytas subalansuotas bei socialiai atsakingas biudžetas.

„Biudžetas keliasi į Seimą. Iš Seimo grįš atgal – tobulinti. Tada turėsime dar vieną iššūkį – jį subalansuoti. Tada atsiras vieni pokyčiai dėl lūkesčių, kurie nėra patenkinti dabar. Tada bus kitas etapas“, – Vyriausybėje kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį svarstė Finansų ministerijos parengtą 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 9 proc. (955,686 mln. eurų) – iki 11,545 mlrd. eurų, o išlaidos augs 8 proc. (940,388 mln. eurų) – iki 12,646 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,101 mlrd. eurų – 1,4 proc. (12,298 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (1,116 mlrd. eurų).

Vis dėlto numatomas viso valstybės sektoriaus biudžeto, t. y. šalies bendrųjų pajamų, perteklius. LRT.lt primena, kad valdžios sektoriaus pajamas sudaro valstybės biudžetas, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžetas, „Sodros“ biudžetas ir savivaldybių biudžetai.

Pagrindinis šių metų biudžeto tikslas – kad jis būtų realus įgyvendinti, subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Taip pat vienas iš pagrindinių biudžeto aspektų – mažinti skurdą. Būtent dėl šios priežasties planuojama apie 14 proc. didinti išlaidas socialinei apsaugai.

„Ateinančių metų biudžetas tikrai yra realistinis, subalansuotas ir puikiai žinote, kad skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Didžioji papildomų lėšų dalis yra skirta būtent mažinti skurdą“ , – Vyriausybės posėdyje tikino finansų ministras Vilius Šapoka.

Jeigu į biudžetą nepavyks surinkti planuotų pajamų, bus karpomos išlaidos.

Didės vaiko pinigai ir pensijos

Finansų ministerija planuoja, kad 2020 metais vaiko pinigais augs nuo 50 iki 60 eurų. Vaiko pinigai neįgaliesiems – nuo 70 iki 100 eurų.

Vyriausybė taip pat siūlo maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti iki 350 eurų (dabar – 300 eurų), taigi kiek lėčiau, nei buvo prognozuota priėmus mokesčių reformą. Tačiau NPD neįgaliesiems augs kone dvigubai – nuo 308 iki 600 eurų.

Minimali mėnesinė alga didės iki 607 eurų popieriuje (437 eurų į rankas) vietoje buvusių 555 eurų.

Vidutinė senatvės pensija didės 29 eurais – iki 374 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 30,7 euro – iki 395,2 euro.

Didžiausia pyrago dalis – socialinei apsaugai

Atsižvelgiant į praėjusių metų biudžetą, labiausiai augs savivaldybių biudžeto pajamos – 11,9 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos augs – 11,7 proc., valstybės biudžeto – 9 proc., „Sodros“ – 9,1 proc.

Planuojama, kad didžiausia pyrago dalis iš šalies biudžeto turėtų atitekti socialinei apsaugai. Jai planuojama skirti net 6,17 mlrd. eurų. Lyginant su 2019 metais, socialinei apsaugai skiriamos išlaidos didės 761 mln. eurų (14 proc.). Didžiausia dalis iš papildomų pajamų bus skirta „Sodrai“ (327 mln. eurų) bei vaiko pinigų išmokoms didinti – 149 mln. eurų.

Švietimui bus skirta 1,56 mlrd. eurų (92 mln. eurų augimas). Sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų (147 mln. eurų daugiau). Bendroms valstybės paslaugoms – 1,47 mlrd. eurų (30 mln. eurų daugiau).

76 mln. eurų didės ir biudžeto asignavimai gynybai iki 1,1 mlrd. Tai daroma siekiant laikytis NATO įsipareigojimų bei skirti 2 proc. nuo šalies BVP gynybai.

Biudžeto pajamas didins PVM

Kitąmet valstybės biudžeto pajamos, be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų, turėtų augti 10,3 proc. (894,88 mln. eurų) iki 9,563 mlrd. eurų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos didės 3,2 proc. (60,806 mln. eurų) iki 1,982 mlrd. eurų.

Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 11,2 proc. (900,562 mln. eurų) iki 8,913 mlrd. eurų. Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jos turėtų siekti 4,149 mlrd. eurų, arba 8 proc. (307,363 mln. eurų) daugiau nei šiemet.

Valstybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis kitąmet turėtų augti 13 proc. (226,464 mln. eurų) – iki 1,969 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto asignavimai (išlaidos) bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti – 9,6 proc. (164,615 mln. eurų) – iki 1,887 mlrd. eurų, iš kurių 7,862 mln. eurų bus skirta 2018 metų įsiskolinimui padengti.

Akcizų pajamos 2020 metais turėtų padidėti 8 proc. (121,275 mln. eurų) – iki 1,631 mlrd. eurų, pelno mokesčio – 14,2 proc. (104,584 mln. eurų) – iki 843,582 mln. eurų.

Įvedus naujus akcizo tarifus į šalies biudžetą planuojama papildomai surinkti 74,8 mln. eurų. Pagal dabartinį siūlymą padidinus akcizų tarifus benzinui ir gazoliams į biudžetą papildomai bus surinkta 31 mln. eurų, o benzino kaina išaugtų 0,04 euro.

Siekiama didinti ir akcizus gazoliams bei mažinti lengvatą gazoliui, naudojamam žemės ūkyje. Tai šalies biudžetą turėtų papildyti dar 13 mln. eurų.

Pateiktas siūlymas taip pat didinti ir akcizą etilo alkoholiui. Dėl to 0,5 litro stipraus alkoholio kaina išaugtų 0,45 euro, o valstybės biudžetas būtų papildytas 10 mln. eurų.

Pritarė didesniems dienpinigiams

Vyriausybėje taip pat buvo pritarta ir siūlymui didinti dienpinigių koeficientą nuo dabartinio galiojančio 1,3 koeficiento nuo MMA iki 1,65 koeficiento.

„Siūloma galiojantį 1,3 koeficientą didinti iki 1,65 ir panaikinti galimybę įmonių vadovams dienpinigių normą didinti dvigubai. (...) Dėl to valstybės pajamos padidėtų 31,7 mln. eurų“, – pažymėjo V. Šapoka.

Jam pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, jis teigė, kad anksčiau buvo siūlyta dienpinigius didinti iki koeficiento 2 nuo MMA, todėl dabartinis siūlymas yra tarpinis variantas ir visiškai subalansuotas.

Formuojant kitų metų biudžetą buvo įtrauktos ir planuojamos gauti pajamos (8 mln. eurų) iš Vyriausybės pasiūlyto nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.

Finansų ministras V. Šapoka taip pat pažymėjo, kad dabartinis NT mokestis yra progresinis, kadangi mokesčio tarifas yra skaičiuojamas nuo viso žmogaus turimo turto. Kuo daugiau asmuo turi turto, tuo daugiau jam teks mokėti.

Nors dabartinis apmokestinimo tarifas nėra didelis, o mokestis palies tik apie 37 tūkst. asmenų, V. Šapoka pažymi, kad tai yra žingsnelis link visuotinio NT mokesčio.

Įtraukti ir Seimo siūlymai

Finansų ministerija į 2020 metų biudžetą yra įtraukusi ir Seimo įregistruotus mokestinius siūlymus. Planuojama, kad šalies biudžetas kitais metais gaus papildomas pajamas iš bankų aktyvų, stambaus mažmeninio prekybos sektoriaus apmokestinimo bei dar lėtesnio NPD didinimo – iki 330 eurų. Skaičiuojama, kad bankų aktyvų mokestis šalies biudžetą papildytų 52,2 mln. eurų, mažmeninės prekybos sektoriaus apmokestinimas – 31,9 mln. eurų. NPD lėtesnis didinimas – 70 mln. eurų.

Taip pat įtrauktas automobilių taršos mokestis, iš kurio į biudžetą tikimasi surinkti apie 29 mln. eurų per metus.

Sieks didinti finansų rezervą

Finansų ministerija pažymi, kad planuojamas 2020 metų biudžetas atitiks fiskalinio stabilumo ir drausmės normas. Siekiama, kad nominalus valdžios sektoriaus perteklius bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

V. Šapoka pažymi, kad esant ekonomikos pakilimui biudžetas turi būti perteklinis. Pavyzdžiui, 2007 metais, kada ekonomika augo labai sparčiai, valstybės biudžetas buvo neigiamas ir siekė –0,8 proc. BVP, todėl nebuvo tinkamai pasiruošta krizei.

Finansų ministerija taip pat pažymi, kad sieks didinti ir šalies rezervą. 2020 metais jis turėtų siekti 3,3 proc. BVP ir iš viso sudaryti apie 1,69 mlrd. eurų. Planuojama ateityje nuosekliai didinti valstybės rezervą ir 2022 metais pasiekti 4,8 proc. nuo BVP ribą.

Rekomenduojama finansinių rezervų dalis nuo BVP euro zonos valstybėse siekia 8 proc.