Verslas

2019.10.20 19:58

Pasaulio aviacijoje lyderiaujantiems lietuviškiems sklandytuvams koją kiša tik darbuotojų trūkumas

Jolanta Jurkūnienė, LRT RADIJO laida „Skalsu kalbos", LRT.lt2019.10.20 19:58

Bankrutavusią sklandytuvų gamyklą ant kojų per dešimt metų pastatęs verslininkas Vytautas Mačiulis dabar yra sėkmingai veikiančių įmonių „Sportinė aviacija ir ko“ bei „Termikas“ vadovas. Prienų rajone, Pociūnų kaime, įkurta „Sportinė aviacija ir Ko“ gamina sklandytuvus „miniLAK“, laikomus vienais geriausių ir inovatyviausių pasaulyje.

Į už kilometro nutolusį „Termiką“ lėktuvus taisyti gabena lakūnai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Argentinos ir kitų tolimiausių šalių. „Po gerų pasirodymų varžybose, atsirado daug lietuviškų sklandytuvų užsakymų. Galima drąsiai sakyti, kad lietuviškus sklandytuvus perka visas pasaulis“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos vardą aviacijos pasaulyje garsinantis Vytautas Mačiulis.

Vieni pirmųjų pasaulyje

Lietuviškų sklandytuvų istorija yra šimtametė. Pirmasis sklandytuvas Lietuvoje buvo pagamintas 1911 metais Kaune. Jį pagamino karininkas Aleksandras Kulvinskis ir muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius. Pirmasis sklandytuvą projektavo, o antrasis jį gamino savose dirbtuvėse.

Nuo pat praėjusio šimtmečio pradžios Lietuva buvo antroji šalis pasaulyje, kur buvo vystomas sklandymas. Pradininkais laikomi vokiečiai, o štai Nidos kopose skrydžiai sklandytuvais prasidėjo vos metais vėliau nei Vokietijoje. Pasak Vytauto Mačiulio, sklandytuvų gamyba vystėsi ir Lietuvai praradus nepriklausomybę.

„Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (ATM) gamino sklandytuvus. Dėstytojai buvo dideli entuziastai: patys skraidė, ne tik mokė. Iš tų laikų yra labai daug aviacijoje nuveikusių konstruktorių, tokių kaip Bronius Oškinis ir Balys Karvelis, kurie abu grįžo iš tremties. Beje B. Karvelis iš stiklaplasčio 1972 metais pagamino pirmąjį šiuolaikinį sklandytuvą“, – pasakojimą pradeda panevėžietis.

LRT.lt primena, kad 1913 m. Barzduose (Šakių rajone – LRT.lt) gimęs B. Oškinis yra net 22 sklandytuvų modelių bei dviejų sportinių lėktuvų kūrėjas, vienas iš Kauno ATM aviacijos būrelio steigėjų bei Nidos sklandymo mokyklos kūrėjų. 1975 m. jis sukonstravo mažiausią pasaulyje sklandytuvą BrO-18 „Boružė“. Jo vardu pavadinta Lietuvos vaikų aviacijos mokykla šalia Kėdainių. O Anykščių rajone, Žaliosios kaime gimęs B. Karvelis 1959 m. sukonstravo standartinės klasės sklandytuvą BK-6 Neringa. Nuo 1960 m. šis sklandytuvas buvo gaminamas serijiniu būdu Simferopolyje (Ukrainoje – LRT.lt), juo aprūpindavo visus buvusios Sovietų Sąjungos bei Kubos sklandymo klubus.

Pociūnai – sklandymo Meka

Vytautas Mačiulis aviacijoje yra nuo vaikystės – dar būdamas 5-oje klasėje Panevėžyje pradėjo lankyti aviamodeliavimo būrelį. Sulaukęs penkiolikos iškart nuėjo į vietos aeroklubą ir išmoko skraidyti sportiniais lėktuvais bei sklandytuvais. Vėliau studijavo taikomąją matematiką, kas, pasak Vytauto, šiuo metu yra programavimas, tuometiniame Kauno politechnikos institute (KPI) (dabartinis Kauno technologijos universitetas (KTU) – LRT.lt). O netoli Kauno esantis Pociūnų aerodromas ir šalia jo veikianti sklandytuvų gamykla buvo puiki vieta studijų praktikai. Pasak V. Mačiulio, Pociūnai yra Lietuvos sklandymo Meka.

Gabus sklandytojas greitai buvo pastebėtas: po 5 metų gavo pasiūlymą tapti Sovietų Sąjungos rinktinės nariu, profesionaliu sportininku, už sklandymą gaunančiu atlyginimą. Aviacijos sporto profesionalas Sovietų Sąjungos rinktinei buvo atstovavęs ir Europos, ir pasaulio čempionatuose, tačiau sporto karjera ilgai netruko. Tą pačią dieną, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, pašnekovas pareiškė išeinąs iš rinktinės. Kartu su juo sovietų rinktinę paliko dar trys lietuviai sklandytojai. Visi jie tą pačią dieną tapo bedarbiais, o orlaivių pilotai tuo metu buvo niekam nereikalingi.

„Nuo 1986 metų buvau aktyvus profesionaliame sporte, tačiau kuomet Lietuva paskelbė nepriklausomybę, mes, lietuviai, nesutikom stovėti po raudona vėliava ir buvom priversti baigti sportininkų karjerą. Galima sakyti, kad mes tapome pirmaisiais sportininkais bedarbiais“, – sako aviacijos profesionalas.

Tęsia aviacijos tradiciją

Vyrai nepalūžo – susiėmė ir ėmė galvoti apie verslą. Iš pradžių ėmėsi sklandytuvų ir sportinių lėktuvų remonto, važinėjo dirbti į Vokietiją, Skandinaviją. Taip atsirado „Termikas“ – europinius reikalavimus atitinkanti įmonė, remontuojanti mažus – iki 2 tonų orlaivius. „Darbus pradėjome trise, tačiau vietoje nestovėjome – šiuo metu įmonėje dirba jau 50 darbuotojų“, – sako 28-tus veiklos metus skaičiuojančios bendrovės vadovas.

Sklandytojo patirtis, pasak Vytauto, jam trukdė ramiai gyventi. Kuomet kaimynystėje veikusiai gamyklai buvo iškelta bankroto byla, V. Mačiulis su partneriais išpirko akcijas ir ėmėsi gelbėjimo darbų. Taip atsirado bendrovė „Sportinė aviacija ir Ko“.

Veiklus vyras sakosi negalėjęs leisti, kad sklandymo sportas ir tradicija Lietuvoje žlugtų. Aviacijos sporto aistruolis atkūrė įmonės reputaciją. Bendrovė, veiklą tęsianti jau daugiau kaip 50 metų, šiuo metu kuria naujus produktus – pagamino pirmąjį sklandytuvą su elektriniu varikliu. Savo kūrinį V. Mačiulis vežioja po parodas, rūpinasi sertifikatais. Įmonė siekia sertifikuoti sklandytuvą, kuris įjungus elektrinį variklį, galėtų ne tik leistis, bet ir kilti.

Bendrovės „Sportinė aviacija ir Ko“ pagamintais sklandytuvais yra skraidoma visoje Vakarų Europoje, Pietų Afrikos Respublikoje, JAV, Australijoje, Japonijoje. Sklandymo malonumo iki šiol neatsisako ir pats V. Mačiulis – dalyvauja varžybose visame pasaulyje. „Lenktynės man dabar yra principo reikalas parodyti, kad mes, lietuviai, sklandytuvus gaminame ne blogesnius, o net geresnius, nei kitos šalys“, – sako aviacijos sporto neatsisakantis verslininkas.

V. Mačiulis didžiuojasi savo komanda, mat lietuviai yra pirmieji Europoje, sertifikavę sklandytuvą su elektriniu varikliu. „Tobulinam sklandytuvus: dedam elektrines jėgaines. Tokie sklandytuvai su elektromotorais gali patys pakilti nuo žemės – nebereikia buksiravimui lėktuvų“, – lietuviškų sklandytuvų pranašumą įvardija V. Mačiulis.

Pašnekovas džiaugiasi, kad lietuvišką aviacijos techniką vis labiau renkasi užsienio aviacijos sportininkai. „Šįmet čempionatas (pasaulio 13,5 metrų klasės sklandymo čempionatas – LRT.lt) buvo Italijoje. Dauguma dalyvių skrido mūsų, lietuviškais, sklandytuvais. Kiti gamintojai nuo mūsų jau atsilieka, – tvirtina sklandymo meistras, čempionate Pavulo nel Frijano mieste užėmęs 6-ąją vietą. – Po gerų pasirodymų varžybose, atsirado daug lietuviškų sklandytuvų užsakymų. Galima drąsiai sakyti, kad lietuviškus sklandytuvus perka visas pasaulis“.

Skatina nenutylėti klaidų

Vos pusšimtį gyventojų turinčiame Pociūnų kaime esančioje aviacijos gamykloje per metus vietos bei atvykstantys specialistai iš Prienų, Birštono bei Kauno pagamina 14–16 sklandytuvų. Įmonės vadovas sako, kad reiktų gaminti bent jau po 20 sklandytuvų per metus, tačiau susiduriama su rimta problema – specialistų trūkumu.

„Dirbam per lėtai, tačiau nieko negalime padaryti, nes nėra kam dirbti. Esame pajėgūs patys pasiruošti specialistus, paprasčiausiai reikia žmonių, norinčių dirbti, – tiesiai šviesiai sako lietuviškų sklandytuvų gamyklos direktorius. – Ypač reikia šaltkalvių formuotojų, surinkėjų – tai tokios specialybės, kurių neruošia Lietuvos mokyklos. Šaltkalvis visų pirma turi mokėti skaityti brėžinius ir dirbti tiksliai bei atsakingai. Gamykloje spartiname gamybą, nes laukiančiųjų eilė nusidriekė pusantrų metų į priekį“.

„Mūsų gamyba yra specifinė, todėl negalime naudoti robotų. Juos naudojame tik tokiems darbams, kaip išpjauti traukio antgalius, geležiukus, kuriuos paskui reikia dėti į specialias formas, jas suvirinti. Patys ir formas gaminame. Į jas klojame stiklo, anglies audinius. Svarbu kokiu kampu tų audinių siūlai turi būti, kiek sluoksnių, kiek juos įmirkyti epoksidine derva, kad gautųsi nei per minkštas, nei per sunkus gaminys. Kiekvienas yra labai atsakingas už savo darbą, o pamatęs ar padaręs klaidą, nebijo prisipažinti, nes už tai geriau pagirti ir tą klaidą ištaisyti, nei vėliau sugadinti visą gaminį. Klysti juk žmogiška. Visada skatiname suklydus prisipažinti, nes aviacijoje paslėpti defektai yra labai žiaurus dalykas – nuo to gali nukentėti žmogus“, – techninę gamybos virtuvę bei darbuotojų atsakomybės svorį pristato gamyklos vadovas.

Vertinami specialistai

V. Mačiulis sako besididžiuojantis savo komanda, ypač aukštųjų technologijų specialistais, kurie sėkmingai savo žinias taiko ne tik Nemuno kilpų regioniniame parke esančioje sklandytuvų gamykloje, bet ir šalies universitetuose ar net garsina Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.

„Inžinieriai yra mūsų gamyklos protai, kurie atsako už aerodinamiką, atsparumus, platerį. Tai tikrai geri savo srities specialistai. Mūsų buvę inžinieriai dirba dėstytojais universitetuose. Jie ne tik patys gali gaminti, bet ir perduoda savo žinių bagažą jaunimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime vieną stipriausių pasaulyje mažų greičių aerodinamikos specialistą Eduardą Lasauską, kuris yra ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) Aeronautikos inžinerijos katedros vedėjas“, – savo srities profesionalais džiaugiasi pašnekovas.

Docentas daktaras E. Lasauskas mažų greičių aerodinamikoje, pasak Vytauto, yra vienas vedančiųjų specialistų visame pasaulyje. „5-etuke jis tikrai yra“, – neabejoja aviacijos entuziastas.

LRT.lt primena, kad Pociūnuose įsikūrusi sklandytuvų gamykla yra vienintelė Baltijos šalyse ir viena iš keleto visame pasaulyje. Prienų rajone esančioje gamykloje gaminamas unikalus skraidymo aparatas LAK (pavadinimas šifruojasi: Lietuviškos Aviacinės Konstrukcijos – LRT.lt). Lietuvių gaminami sklandytuvai yra pelnę gerą vardą visame pasaulyje.

Išsamiau – laidos „Skalsu kalbos“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Skalsu kalbos. Lietuviškų sklandytuvų gamyklos vadovas, sklandytojas Vytautas Mačiulis