Nors emigrantų ir imigrantų skaičiaus skirtumas yra geriausias nuo 1992 metų, tarptautinės institucijos piešia niūrų Lietuvos darbo rinkos ateities scenarijų. 2060 metais šalyje turėsime apie 1 mln. dirbančiųjų, o apie 50 proc. darbo vietų pakeis robotai, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas.
Antradienį, Lietuvos banko (LB) organizuotoje konferencijoje apie darbo rinkos pokyčius, LB vadovas V. Vasiliauskas teigė, kad apie darbo rinką reikia kalbėti keliais aspektais. Visų pirma nereikia pamiršti demografinės situacijos, industrinės revoliucijos bei regioninės politikos, kadangi darbo rinkos pasiskirstymas šalyje yra netolygus.
V. Vasiliauskas pažymi, kad paskutinių metų statistika rodo, kad migracijos balansas pirmą kartą nuo 1992 metų yra teigiamas, o tai teikia vilčių.
„Prie to labiausiai prisidėjo migracija iš trečiųjų šalių. Tačiau lietuvių migracijos balansas vis dar yra neigiamas. Skaičiai mažėja, bet vis dar yra neigiami.
Kalbant apie tolimesnę perspektyvą, reikia žiūrėti, ko mes siekiame. Reikia pažymėti, kad ateitis yra susijus su pramonės revoliucija ir aukštesnės kokybės darbo vietų kūrimu. Mūsų prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos pritraukimas“, – sako V. Vasiliauskas
Jis pastebi, kad kalbėti apie darbo jėgą yra svarbu, bes tai daro tiesioginę įtaką ekonomikos augimui. Tai yra faktorius, kuris kuria BVP. „Darbo jėga – tai taip pat yra ir duonos valgytojai, ir pirkėjai, kurie kuria vidaus rinką“, – pažymi LB vadovas.
Pigios darbo jėgos nereikia
Vis dėlto jis pastebi, kad, kalbant apie darbo rinką, Europos Komisija ir EBPO yra pateikusi tamsias prognozes Lietuvai.
„Nuo nepriklausomybės iki šios dienos mes praradome maždaug ketvirtadalį darbo jėgos. Tolimesnė tendencija yra, kad 2060 metais jei tokie tempai išsilaikys, mes galėtume kalbėti tik apie šiek tiek daugiau nei 1 mln. darbuotojų. Scenarijai nėra saulėti. Tačiau šių metų duomenys nuteikia optimistiškiau ir yra galimybė perlaužti tą tenednciją. (...). Mūsų gyvenimo kokybės standartų kėlimas į šalį gali paskatinti reeimigraciją. Neturėtume vengti ir imigracijos iš trečiųjų šalių. Tačiau pagrindinis klausimas yra atvažiuojančių žmonių kvalifikacija. Turėtume čia kalbėti apie didesnės kvalifikacijos darbo jėgą“, – kokių imigrantų reikia Lietuvai pasakoja V. Vasiliauskas.
LB vadovas taip pat pažymi, kad turime apsispręsti, ko mes norime, ar gaivinti regionus, ar daugiau investuoti į didžiųjų miestų plėtrą.
„Reikia pagalvoti, ar bandymas atgaivinti regionus nėra Sizifo darbas“, – trumpai pastebėjimu pasidalino V. Vasiliauskas.
Jeigu norima gaivinti regionus, tada galima kalbėti ir apie apie nekvalifikuotą darbo jėgą, tačiau, jei šalyje norima kurti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, tuomet Lietuviai reikia kvalifikuotos darbo jėgos iš kitų šalių.
Neliks 50 proc. darbo vietų
V. Vasiliauskas pažymi, kad robotizacija nėra neigiamas dalykas, tačiau atsižvelgiant į dabartinę darbo rinkos struktūrą, yra pavojus, kad dabartinius darbuotojų darbus ateityje dirbs robotai.
„EBPO tyrimas rodo, kad robotizacija gali paveikti apie 50 proc. dabartinių darbo vietų. Tai nėra siurprizas. Darbo jėgos tendencijos nėra pozityvios. Kalbant apie našumą, akivaizdu, kad automatizacija yra realybė“, – įspėja V. Vasiliauskas.
Tačiau nereikia manyti, kad „robotizacija nužudys darbo rinką“. Įvyks transformacija ir vyks ekonomikos perskirstymas iš gamybos į kitas veiklos sritis, kur juda darbo jėga. „Nematyčiau to kaip pasaulio pabaigos“, – sako V. Vasiliauskas.
Viena iš išeičių, kuri padėtų kovoti su robotizacija, galėtų būti bazinės pajamos. Tai yra pajamos, kurios būtų suteikiamos visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jei dirba, ar ne. Tačiau LB vadovas nemano, kad tai galėtų būti sprendimas Lietuvai.
„Yra eksperimentų, tačiau informacija yra prieštaringa. Nesu tikras ar tai būtų receptas nuo negandų. Esu šiek tiek skeptiškas šiuo klausimu ir nemanau, kad bazinės pajamos gyventojams galėtų išspręsti senėjančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčių problemas“, – pastebi V. Vasiliauskas.
