Verslas

2019.10.14 19:58

Šimonytė negaili kritikos siūlomam NT mokesčiui: jis diskriminuotų vienišus asmenis

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.14 19:58

Seimo narė Ingrida Šimonytė žeria kritiką Vyriausybės siūlomam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui. Anot jos, nuo to labiausiai nukentėtų vieniši asmenys. I. Šimonytės teigimu, klysta ir finansų ministras Vilius Šapoka teigdamas, kad NT mokesčio negalima taikyti objektui.

I. Šimonytė mano, kad dabartinis Vyriausybės siūlymas taikyti žemesnę NT mokesčio ribą yra visiškai nelogiškas, nes diskriminuoja vienišus asmenis, neatlieka jokios funkcijos bei taikomas ne NT objektui, o jų visumai.

Ji pažymi, jog V. Šapoka teigė, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, NT mokestis negali būti taikomas objektui. Tačiau anot I. Šimonytės, tai netiesa. Pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, neapmokestinamas turto rinkinio (būstai, sandėliai, sodybos) minimumas negali būti nustatytas bendras visos šeimos turtui. O tai nėra tas pats, kas neleisti nustatyti neapmokestinamojo dydžio objektui.

Kitas aspektas, kurį išskiria I. Šimonytė, kad žemės mokestis, NT mokestis įmonėms ir komerciniam gyventojų turtui, yra taikomas būtent objektui, o ne kelių objektų sumestinei vertei.

„Tuomet kodėl nekilnojamam turtui fizinio asmens tai turėtų negalioti? Visai kita buvo Konstitucinio Teismo logika. Ten buvo klausimas apie vertę ir kad buvo nustatyta viena vertė bendram šeimos turtui. Tai tada Konstitucinis teismas pasakė, kad taip neteisinga ir reikia dalinti per pusę. Manau, kad V. Šapoka viską supranta, tačiau jis nenori daryti to, ką iš tikrųjų reikėtų daryti“, – Konstitucinio Teismo nutarimą komentuoja I. Šimonytė.

Jos teigimu, dabartinis NT mokestis nėra panašus į NT mokestį. Jį reikėtų keisti taip, kad gyvenamosios paskirties turtas būtų apmokestinamas taip pat, kaip ir komercinis NT turtas, kada mokestis taikomas turto vienetui.

„Tai galėtų būti savivaldybės nustatytas turto mokestis. Jis galėtų priklausyti nuo gyvenamosios vietos, šeimos narių skaičiaus, kiek tame būste gyvena. Atsižvelgiant į tai būtų taikomos neapmokestinamos ribos“, – svarsto I. Šimonytė.

Ji teigia, kad siūlomo mokesčio paskirtis taip pat nėra aiški. Į biudžetą surinkta pinigų suma net nepasijaustų, NT rinkos nuo perkaitimų tai taip pat nepaveiktų, neprisidėtų ir prie infrastruktūros kūrimo, nors tokia ir yra pagrindinė mokesčio paskirtis.

Diskriminuos vienišus asmenis

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigia, kad Vyriausybė, siūlydama NT mokestį, eilinį kartą neatsižvelgia į lyčių lygybę, o dėl naujų mokesčio labiausiai galėtų nukentėti vienišos moterys.

„Po skyrybų moterys dažniausiai vienos augina vaikus. Jos pasilieka gyventi būste, už kurį dar nėra atiduota paskola. Tokiu atveju jos turėtų mokėti ir paskolą ir NT mokestį“, – pastebi J. Šeduikienė

Ji teigia, kad po skyrybų moterys ir taip susiduria su didesne finansine našta. Joms vienoms tenka išlaikyti būstą, taip pat auginti vaiką. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kada vaiko tėvai nemoka alimentų, todėl moters finansinė našta išauga.

J. Šeduikienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 91 tūkst. vienišų mamų, kurios augina vaikus. Vienišų vyrų yra apie 9 tūkst.

Panašią poziciją turi ir I. Šimonytė, kuri juokauja, kad jei įstatymas bus priimtas, pasitikrins savo NT turto vertę ir jei ji viršys 100 tūkst. eurų – „eis ženytis“.

„Dabar įstatymas yra neteisingas vienišų žmonių atžvilgiu. Pagal šitą siūlymą, kada kartelė nueina iki 100 tūkst., tai aš taip ir įsivaizduoju ponią, kuri turi 2 kambarių butą Senamiestyje ir ką tik palaidojo savo vyrą, nes moterys gyvena ilgiau už vyrus, ir kuri staiga sužino, kad jai reikia mokėti NT mokestį, nes ji pagal mokesčio koncepciją yra turtuolė“, – sako I. Šimonytė.

Vilnius sumokės už Lietuvą

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nesupranta, kodėl vilniečių sąskaita turi būti pildomas visos šalies biudžetas.

„Mokesčio dizainas Lietuvoje yra labai keistas. Bendrinamas visas turtas, kažkokie keisti kriterijai taikomi ir jis niekuo nepanašus į tą, kuris yra taikomas Vakarų valstybėse. Įprastai kitose valstybėse jis yra paties žemiausio savivaldos lygmens mokestis. Tačiau Lietuvoje jis kažkodėl subendrinamas ir yra pervedamas į valstybės biudžetą. Tai, kad planuojama surinkti 8 mln. eurų iš to mokesčio, o trys ketvirtadaliai to mokesčio bus iš Vilniaus ir iškeliaus visur, ar tai teisinga? Labai abejotina“, – sprendimą surinktą mokestį perkelti į valstybės biudžetą kritikuoja R. Šimašius.

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad toks mąstymas nėra solidarus. „Jeigu mes norime turėti Lietuvą tik sostinę, tai galim taip ir elgtis. Tačiau yra Lietuva, tai yra mokesčių dalis, kuris susijusi su valstybės reikmėmis. Todėl jis ir bus naudojamas valstybės reikmėms. Taip pat ir vilniečių reikmėms“, – minėjo S. Skvernelis.

R. Šimašius teigia, kad jam tokie pasakymai šiek tiek primena šantažo elementus, o iš Vyriausybės vadovo lūpų jie skamba – „nelabai etiškai ir teisingai“.

„Jeigu kalbame apie savivaldybių savarankiškumą tai ir turime apie jį kalbėti realiai ir praktiškai, o ne vieną dieną kalbėti apie savarankiškumą, o kitą dieną svaidytis arti šantažo esančiai teiginiais. Manau, kad premjeras pasikarščiavo toje vietoje ar jam tiesiog išsprūdo. Labai tikiuosi, kad jis negalvoja, taip, kaip galvoja. Nes jei taip galvotų, tai būtų tikrai negerai“, – LRT.lt teigė R. Šimašius.

Jo pasiteiravus, ar jis pritartų NT mokesčiui, jeigu jis būtų pervedamas ne į šalies, o savivaldybės biudžetą, Vilniaus meras teigė, kad sutiktų tik tuo atveju, jeigu mokesčiai būtų mažinami kitose srityse. Tačiau anot jo, nepanašu, kad dabartinė valdžia pasiryžusi mažinti mokesčius.

R. Šimašiui pritaria ir I. Šimonytė, kuri pastebi, kad įprastai NT mokestis prisideda prie infrastruktūros savivaldybėse kūrimo, kuris vėliau ir didina NT vertę. Tačiau dabartinis mokestis tokių tikslų neįgyvendintų.