Verslas

2019.10.14 13:06

Virtualų buhalterį prilygina „auksinių šaukštų“ istorijai: kainavo 200 tūkst. eurų, tačiau yra nenaudojama

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.14 13:06

Pasinaudojęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pristatyta elektroninio buhalterio sistema informacinių technologijų ekspertas Linas Valiukas sako, kad ši nuolat stringa, neturi užtektinai funkcijų ir yra nenaudojama. Bemaž 200 tūkst. eurų mokesčių mokėtojams kainavusią sistemą jis prilygina „auksinių šaukštų“ istorijai, esą valstybė permokėjo.

Pajamų deklaracijos, kuriose matomi šimtai skaičių, aibė laukelių ir kalnas sutarčių, gali sukelti galvos skausmą, tačiau VMI nusprendė šią naštą palengvinti – pristatė vadinamąjį virtualų buhalterį. Naujai sukurtoje sistemoje galima išrašyti sąskaitas, matyti skolininkus, o, atėjus mokestinių metų pabaigai, žadama, painias pajamų deklaracijas sistema užpildys pati.

Tačiau informacinių technologijų ekspertas Linas Valiukas šią sistemą vadina nenaudojama. Idėja graži, sako pašnekovas, tačiau vien užsiregistruoti – iššūkis.

„Ja neįmanoma naudotis. Naudodamasis sistema bandžiau sugalvoti, kaip ją išaiškinčiau mamai. Vien registracija, kuri susideda iš šešių ar aštuonių žingsnių, jai būtų sunkiai įkandama ir ji užstrigtų ties trečiu punktu. Bandant įvesti naują sąskaitą užstringa visa naršyklė ir niekas neišeina. Šioje vietoje laimi net paprastas popierius ir tušinukas“, – sako L. Valiukas.

Pašnekovo teigimu, klaidų yra ir daugiau: kartais sistema užstringa, neveikia mygtukai, o sąskaitas galima išrašyti tik lietuvių kalba, todėl ši užsieniečiams netinka.

Virtualus buhalteris mokesčių mokėtojams kainavo daugiau nei 200 tūkst. eurų arba panašiai, kiek didelis butas sostinės senamiestyje. Nors suma nėra milžiniška, L. Valiukas tikina, jog tokią sistemą galima sukurti ir už keliasdešimt tūkstančių.

„Paprastam žmogui, kuris nesidomi kompiuteriais, yra daug labiau suprantama, kad jei valstybė už 50 eurų nusipirko šaukštą, o aš galiu tą patį šaukštą nusipirkti už du ar tris eurus, tai turbūt kažkas kažką apgavo. Kai kompiuterinei sistemai, kurios vertė yra keliasdešimt tūkstančių, išleidžiami 200 tūkst. eurų ir niekas neveikia, tipinis lietuvis galvoja, kad viskas, kas yra susiję su kompiuteriais, painu, todėl nekyla toks ažiotažas. Mane stebina, kad visuomenė nesibaisi tuo, kiek daug pinigų joms išleidžiama“, – pabrėžia L. Valiukas.

Virtualų buhalterį šių metų pradžioje pristačiusi VMI teigia, kad šiais metais sistema pasinaudojo jau septyni tūkstančiai, Lietuvoje dirbančių pagal individualią veiklą, gyventojų. Inspekcijos atstovė Milda Stasiūnienė sako, kad panašaus vartotojų kiekio ir tikėjosi.

„Manome, kad susidomėjimas auga ir tikimės, kad ateityje jis didės. Kai kūrėme šią sistemą, tikėjomės, kad gyventojai ja naudosis, o dabar matome, kad tie lūkesčiai pasiteisina“, – sako M. Stasiūnienė.

Inspekcija sako, kad sistemą nuolat dailina. Pavyzdžiui, rugpjūtį patobulino sąskaitų išrašymo funkciją. Nors pranešimų apie klaidas yra nedaug, teigia, kad pasiūlymų laukia visada.

„Mes visada atsižvelgiame į mokesčių mokėtojų pasiūlymus ir visada ieškome geriausio varianto. [...] Visada viską galima tobulinti“, – kalba M. Stasiūnienė.

Panašius pirkimus stebinti Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad perkant virtualaus buhalterio sistemą vertinimas nebuvo atliktas. Taigi, pasakyti, ar konkursas buvo atliktas skaidriai – negali.

Anot Tarnybos vadovės Dianos Vilytės, vertinti, ar septyni tūkstančiai vartotojų yra daug ar mažai, taip pat turėtų VMI. Pašnekovė pastebi, kad pasiūlymų šiam pirkimui sulaukta nedaug.

„Susidomėję buvo septyni, o pateikė tik du. Šioje vietoje matomas tam tikras signalas, kad konkurencija yra per maža“, – atkreipia dėmesį D. Vilytė.

Nors šio pirkimo Tarnyba nevertino, D. Vilytės aiškinimu, perkant įvairias interneto sistemas problemų kyla nuolat. Pasak jos, savo specialistų neturinčios valstybės įmonės neretai samdo konsultantus, kurie ne visada dirba skaidriai.

„Kartais už mažą kainą nusamdyti konsultantai dirbdavo ne tik perkančioje organizacijoje, bet ir kokiam nors versle. Objektyvumo, dirbant tik viešajame sektoriuje, nebūdavo“, – sako D. Vilytė.

Kol Mokesčių inspekcija teigia tobulinanti virtualaus buhalterio sistemą, savo įmones turintiesiems belieka tik laukti. Jeigu nespės, gali būti, kad ant stalų vėl atsiras kalnai popierių, o deklaracijose šimtai skaičių.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.