Savivaldybių asociacija nesutinka su Konkurencijos tarybos nuomone, kad baseinų ir arenų valdytojų būtų ieškoma konkursuose. Merai sako nesuprantantys, kodėl už biudžeto lėšas pastatytus objektus turi valdyti ir iš jų uždirbti verslas, o ne savivaldybių įmonės, nesiekiančios pelno.
Konkurencijos tarybos atstovai teigia, kad savivaldybių įmonės lygiai taip pat gali dalyvauti tuose konkursuose ir juos laimėti. Tačiau miestai esą nori išimtinių teisių.
Palangos savivaldybė baseiną pasistatė pati
Penkiolika metų Palangos savivaldybė verslui siūlė kurorte pastatyti baseiną. Meras sako, norinčiųjų neatsirado ir savivaldybė baseiną pastatė pati. Daugiau kaip 6 milijonai eurų skirti iš valstybės investicijų programos ir kurorto biudžeto.
Meras sako nesuprantantis, kodėl dabar baseiną turėtų atiduoti valdyti verslui, nors šis ir domisi tokia galimybe. Pasak mero, baseinas išsilaiko pats.
„Jei atiduotume privatininkams, kainos iš karto pakiltų, jei ne dvigubai ir daugiau. Garantuotai taip būtų. Mes turime pavyzdžius, kai valdo tas vadinamas koncesininkas, kokia yra kaina, ir kai valdo savivaldybė, kuri nesiekia pelno, kokia yra kaina“, – tikina Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Prieš dvejus metus atidarytą sporto areną Jonavos rajono savivaldybė taip pat valdo pati – tai kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų kasmet.
Rajono meras ir savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad verslininkų net nedomina galimybė perimti arenas ar pramogų kompleksus nedideliuose miestuose.
„Nesuprantam, kodėl valstybė arba atskiros valstybės institucijos, sako, žinote, pastatėme už mokesčių mokėtojų pinigus, bet duokime iš to, ką pastatėme visų pinigais, uždirbti verslui. Čia konkurencijos tikrai neatsiranda, nes įsivaizduokime paprastą dalyką, – jei Jonava pasistato baseiną, baseinų daugiau nėra Jonavoje, tai kur ta konkurencija?“ – klausia M. Sinkevičius.
Konkurencijos taryba: savivaldybės turi rengti konkursus
Konkurencijos tarybos nuomone, savivaldybės turi rengti konkursus. Ir tik neatsiradus norinčių, imtis valdyti pačios.
„Savivaldybės įmonės lygiai taip pat gali dalyvauti tuose konkursuose ir, jeigu jų pasiūlymai geriausi, laimėti. Tačiau praktika tokia, kad jos dažnai atsisako dalyvauti tokiuose konkursuose ir kyla klausimas, kodėl. Jos nori gauti išimtinę teisę, privilegiją valdyti tas infrastruktūras tiesiogiai. Galbūt jos jaučia, kad nėra pajėgios varžytis su kitais konkurentais ir pasiūlyti tinkamiausių sprendimų“, – sako Konkurencijos tarybos specialistė Justina Paulauskaitė.
Kauno savivaldybė dalį objektų – „Žalgirio“ areną, „Girstučio“ baseiną yra atidavusi koncesininkams, verslas greičiausiai valdys ir planuojamą statyti Ledo areną, tačiau ar verslui siūlys valdyti kitus būsimus objektus – svarstoma. Vicemeras Andrius Palionis sako, tik pačios savivaldybės turėtų nuspręsti, ar perduoti verslui tokius objektus.
„Funkcija ir paskirtis kiekvieno objekto yra labai skirtinga, turime tų pavyzdžių. Pavyzdžiui, plaukimo mokykla Kauno miesto, jeigu ji nevaldytų baseinų savo turte, tai ta kaina vaikams mokytis plaukti, būtų žymiai didesnė ir nukentėtų tie patys miestiečiai, kurie turėtų dar kartą sumokėti tuos pinigus“, – teigia A. Palionis.
Savivaldybių asociacijos teigimu, problemų kyla, nes konkurencijos ir Vietos savivaldos įstatymai nesuderinti, todėl juos interpretuoti galima skirtingai. Planuojama, kad per mėnesį Ekonomikos ir investicijų bei vidaus reikalų ministerijos turėtų parengti įstatymų pakeitimų projektus.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 20.39 min.
