Verslas

2019.10.13 21:44

Iš Žemės ūkio rizikos valdymo fondo – pagalba ūkininkams

abejoja dėl būsimo administravimo ir numatomos paramos
Salomėja Pranaitienė, Aina Mizgirdė, Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.13 21:44

Žemdirbiai per pastaruosius trejus metus patyrė didelių nuostolių dėl liūčių, sausros ir šalnų. Dėl stichijų ar nukritusių produkcijos supirkimo kainų patirtą žalą ūkininkams būtų galima kompensuoti iš numatomų steigti Žemės ūkio rizikos valdymo fondų.

Seimas yra pritaręs įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią savanoriškiems ūkininkų tarpusavio pagalbos fondams. Įmokos būtų kaupiamos, ir jei metai būtų derlingi, kitaip nei draudimo atveju, įnašai persikeltų į kitus metus. Daugelis žemdirbių sutinka, kad tokie fondai reikalingi, tačiau abejoja dėl būsimo jų administravimo ir numatomos paramos.

Atlygins valstybė, bet gaus tik kitąmet

Šį pavasarį itin stiprioms šalnoms nušaldžius žiedus, verslinių sodų šeimininkai renka vos dešimtadalį ar kiek daugiau vidutinio obuolių derliaus. Nuo šalnų kol kas jie negali apsidrausti, nes Vokietijos bendrovė nelaiko to draudiminiu įvykiu.

Dalį patirtų nuostolių jiems atlygins valstybė, tačiau dėl įvairių procedūrų pinigus gaus tik kitais metais.

Pasak žemės ūkio ministro, jeigu veiktų Žemės ūkio rizikos valdymo fondai, ūkininkai atlygį gautų daug anksčiau.

„Noras yra pereiti iš valstybės kompensavimo prie savarankiško ūkininkų tvarkymosi. Fondas, palyginti su draudimu, tai ne taip, kaip draudimo įmoka, po metų reikia naują įmoką mokėti. O čia, jei rizikos neįvyko, tai tie pinigai lieka ateinantiems metams“, – aiškina žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Pasėlius draudžia nedaug ūkininkų

Lietuvoje pasėlius draudžia nedaug ūkininkų, esą, jei metai normalūs – pinigai į balą. Šiaulių rajone rapsus ir javus auginantis ūkis draudžiasi jau kelerius metus. Šiemet atlyginta rapsams krušos padaryta žala.

Pasak žemdirbių, savanoriški ūkininkų tarpusavio pagalbos arba Žemės ūkio rizikos valdymo fondai iš esmės būtų reikalingi, tačiau kyla abejonių dėl jų administravimo.

„Manau, kad gali atsirasti ir šešėlis čia. Kas visa tai sukontroliuos ir pagal regionus, kur geriau, kur blogiau. Žodžiu, kaip tą pyragą išsidalins“, – sako Andrius Krikščiūnas,„Klauso ūkio“ direktoriaus pavaduotojas.

„Fondas galėtų būti kaip tam tikra amortizacija. Bet, kita vertus, priklauso nuo to, kas administruos ir kaip tai bus administruojama, ir priklauso nuo to, kiek valstybė parems – ar lėšomis, ar kita parama“, – teigia „Klauso ūkio“ direktorius Kastytis Patiejūnas.

„Jei mes draustume pajamų netektis, tai ir nuo sausros, ir nuo liūčių, ir nuo ligų – viskas įeitų į tą mūsų draudimą. Turėtų galėti dalyvauti ne tik grupės – asociacijos, kooperatyvai, bet galėtų dalyvauti ir juridinis asmuo, – bendrovė ar ūkininkas ir pats sau kaupti lėšas“, – tikina Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Rizikos valdymo fondus įteisinančiose pataisose numatoma, kad fondui kurti iki 70 procentų lėšų būtų galima skirti iš Kaimo plėtros programos, likusią dalį savanoriškai turėtų sumokėti patys žemdirbiai.

„Kitas dalykas, – tai papildyti iš Europos bankų siūlomų paslaug, kur išanalizavus, tos lėšos galėtų būti panaudotos apyvartinėms lėšoms, kai jų labiausiai reikia. Tai būtent rizikos valdymo fondas ir šitoje vietoje tarnautų, kaip papildymas apyvartinių lėšų prie tam tikros situacijos“, – aiškina Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Žemės ūkio ministras tikisi, kad įstatymo pataisos atversiančios kelią steigti rizikos fondus Seime galėtų būti priimtos dar šiemet, pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko, tai greičiausiai bus per pavasario sesiją.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 7 min.

Panorama. Japoniją nusiaubė taifūnas Hagibis: padarinius likviduoja 27 tūkst. karių ir gelbėtojų (su vertimu į gestų k.)