Verslas

2019.10.17 05:30

Kada atsipirks saulės jėgainė: susiviliojusieji nesupranta, kiek teks mokėti už elektrinės išlaikymą

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.17 05:30

Suteikus galimybę gyventojams gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose, žmonės lyg pasiutę puolė pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis“ internetinėje platformoje rezervuoti saulės jėgaines. Jų nebeliko mažiau nei per 2 dienas. Kol vieni skaičiavo būsimą pelną, kiti suabejojo elektrinių atsiperkamumu.

Spalio 1 dieną startavo pirmoji pasaulyje visiems šalies namų ūkiams prieinama nutolusių saulės jėgainių platforma „Ignitis saulės parkai“. Tuo metu bendrovės „Ignitis“ atstovai teigė, kad tai suteiks galimybę elektros energiją iš saulės gaminti ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojams.

Žinia tarsi sniego gniūžtė riedėdama nuo stataus kalno pritraukė žmones, norinčius investuoti į naują projektą. Vos per mažiau nei dvi dienas buvo rezervuotos visos įmonės siūlomų elektrinių dalys, o spalio 11 dieną užsukus į „Igničio“ internetinę svetainę buvo pasiūlyta registruotis į eilę ir gauti pirmenybę dalyvauti kituose projektuose. Užsiregistravau ir tapau 1396 klientu eilėje.

Vis dėlto, nepaisydami tokio didelio populiarumo, kai kurie abejoja, ar saulės jėgainės tikrai atsipirks per 7 metus. Klausimų kyla ir dėl jėgainių kokybės bei aptarnavimo mokesčio, kurį kiekvieną mėnesį turės mokėti klientai.

LRT pabandė suskaičiuoti, ar elektrinės tikrai atsipirks per 7 metus, ir išsiaiškinti, kokias papildomas sąlygas būtina žinoti, prieš pasirašant sutartį.

Suabejojo atsiperkamumu

Andrius (vardas pakeistas) LRT.lt teigė daugelį metų domėjęsis, ar verta pačiam įsirengti saulės jėgainę. Kadangi gyvena bute, tai padaryti būtų buvę labai sunku.

Tačiau, kaip pats teigia, viltis turėti nuosavą saulės jėgainę atsirado tada, kai tokią paslaugą pasiūlė „Saulės parkai“ – „Ignitis“ internetinė platforma, suteikianti galimybę įsigyti arba išsinuomoti dalį nutolusios saulės elektrinės. Tačiau Andrius suabejojo, ar ji atsipirks taip greitai.

Vilnietis skaičiuoja, kad mėnesio elektros suvartojimo sąskaita siekia 63 eurus. Todėl norint patenkinti savo poreikius, jam reikės įsigyti 5,8 kW jėgainę. Pagal „Saulės parkų“ pateiktą skaičiuoklę, tokios jėgainės kaina sieks 5,3 tūkst. eurų (be ES paramos). Remiantis pateikta prielaida, kad 1 kW per metus pagamins 1 tūkst. kWh, iš viso per 25 metus (būtent toks nurodomas saulės elektrinės gyvavimo laikotarpis) 5,8 kW jėgainė turėtų pagaminti 145 tūkst. kWh elektros energijos.

Jis įvertino, kad elektros perdavimo mokestis sieks 25,99 eurus už 1 kW, o 5,8 kW per metus atsieis 150 eurų. Per 25 metus susidarys 3,75 tūkst. eurų siekianti suma (neskaičiuojant galimo brangimo). Per metus, jo skaičiavimais, taip pat teks papildomai skirti 133 eurus (neskaičiuojant galimo brangimo) už elektrinės priežiūrą, o per 25 metus – 3,33 tūkst. eurų. Visa elektrinės suma su aptarnavimo ir perdavimo mokesčiu per 25 metus turėtų siekti 12,4 tūkst. eurų. Vadinasi, vienos kilovatvalandės kaina per 25 metus vidutiniškai atsieitų apie 0,08 euro.

Šiuo metu 1 kWh kaina siekia 0,13 euro. Jei tokią kainą laikytume konstanta, elektrinė atsipirktų per 16,5 metų be Europos Sąjungos (ES) paramos. Jeigu skaičiuotume, kad už elektrinę būtų suteikta 323 eurų ES parama 1 kW, jėgainės bendra pirkimo kaina sumažėtų iki 3,9 tūkst. eurų (bendros investicijos iki 10,9 tūkst. eurų), o atsipirkimas sumažėtų iki 14,5 metų. Tokius skaičiavimus pateikia Andrius, tačiau jis elektros kainą laiko konstanta, o ji per 25 metus tikrai brangs. Taip pat skaičiuojant daroma prielaida, kad visos išlaidos patiriamos iš karto.

„Saulės parkų“ pateikiamoje svetainėje skaičiuojama, kad su ES parama minėta elektrinė atsipirks grečiau, per 7 metus, o be ES paramos – per 10 metų. Tačiau svetainėje pateikiama skaičiuoklė daro prielaidą, kad kasmet įskaičiuojant ir infliaciją elektros kaina brangs 2,3 proc. Laikantis šios prielaidos, per 25 tarnavimo metus elektrinė vartotojui atneš 7,9 tūkst. eurų naudos.

Elektros kaina tikrai didės

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad 2,3 proc. elektros energijos kainos augimas yra tikėtinas.

„Tikrai realu. Aš netgi manau, kad tas 2,3 proc. augimas kasmet yra gana atsargi prognozė. Yra daug priežasčių, kodėl ta kaina turėtų kilti netgi daugiau nei 2,3 proc. kasmet galutiniam vartotojui“, – sako M. Nagevičius.

Jis teigia, kad ESO iniciatyva visur įdiegti išmaniuosius skaitiklius turėtų padidinti kainą. Taip pat ESO vykdo ir daugiau projektų, kurie ateityje didins elektros kainą.

„Pavyzdžiui, ESO didins patikimumą, diegs požeminius kabelius. Taip pat kainą kels ir elektros tinklų sinchronizavimas. Elektros energijos importo iš Baltarusijos ribojimas mažins pasiūlą, o tai taip pat didins kainą. Šiuos aspektus galima minėti ir minėti“, – elektros kainos brangimo priežastis ateityje vardija M. Nagevičius.

Elektrinės išlaikymas

Andrius internetinėje skaičiuoklėje pasigedo ir dar vieno dalyko. Prie elektros kainos yra nurodytas jos kasmetinis brangimas, tačiau brangimas nėra nurodytas prie aptarnavimo išlaidų. Tiesiog rašoma, kad elektrinės priežiūros kaina per metus sieks 133 eurus.

Projekte dalyvaujantis Andrius teigia, kad telefonu susisiekė su energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis“ specialistais, kurie jam teigė, kad šis dydis vis dėlto keisis. Ir net po 30 proc. kasmet.

Jei skaičiuotume, kaip šis dydis pasikeistų per 25 metus, pamatytume, kad 25 metais vien tik už elektrinės priežiūrą tektų pakloti 93 tūkst. eurų. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad buvo padaryta klaida. Pasirodo, planuojama, jog elektrinės aptarnavimo mokestis kasmet turėtų brangti apie 5 proc., todėl 25 metais aptarnavimo mokestis turėtų siekti apie 450,4 euro. Beveik 3 kartus daugiau nei pirmaisiais aptarnavimo metais.

Jeigu skaičiuotume, kiek iš viso atsieitų elektrinės aptarnavimas per 25 metus, ši suma įvertinus 5 proc. išlaikymo brangimą siektų jau 6,66 tūkst. eurų. Todėl bendra projekto vertė siektų apie 14,3 tūkst. eurų (darant prielaidą, kad saulės jėgainei bus suteika ES parama). Atsižvelgiant į tai, įdėtos investicijos atsipirktų 8 metais, o elektros kaina per 25 metus atsietų 0,10 euro už kilovatvalandę (be ES paramos – per 11 metų).

Būtent 8 metais į elektrinę investuota suma būtų mažesnė negu sąskaita už elektrą neturint saulės jėgainių. Po 8 metų investicija į elektrinę įvertinus jos pirkimo kainą bei sumokėtas įmokas už elektrinės išlaikymą bei metinį tinklų mokestį siektų 6,4 tūkst. eurų. 8 metų sąskaita už elektrą įvertinus 2,3 proc. brangimą kasmet – 6,5 tūkst.

Žinoma, negalima teigti, kad būtent nuo 8 metų elektra bus nemokama. Kas mėnesį vis dar reikės mokėti elektrinės aptarnavimo ir metinį tinklų mokestį. Tačiau jau nuo 8 metų elektrinė pradėtų nešti pelną.

Neaiškumų kelia aptarnavimo mokestis

„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius teigia, kad interneto svetainėje esanti skaičiuoklė taip pat atsižvelgia į aptarnavimo mokesčio augimą, nors tai ir nėra nurodyta. Jis pažymi, jog, remiantis tarptautine patirtimi, darbų kaina kiekvienais metais neturėtų perkopti 5 proc. augimo ribos.

„Patį jėgainės aptarnavimo mokestį konkrečią saulės elektrinę prižiūrinti bendrovė, pagrindusi būtinybę jį didinti, galės kelti ne daugiau kaip 5 proc. per metus. Tokį susitarimą siekiama sudaryti su visais nutolusių saulės elektrinių vystytojais, kadangi 5 proc. dydžio mokesčio didėjimo rodiklis atitinka pasaulinę praktiką“, – pažymi A. Ketlerius.

Tačiau aptarnavimo mokestį užkrauti vartotojams kai kuriems atrodo įtartina. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius teigia, kad čia slypi nemažas trūkumas. Asmenys, sumokėję 50 eurų rezervacijos mokestį, vis dar negali pamatyti visų sąlygų, kurios leistų daryti tikslesnius skaičiavimus.

„Mano supratimu, taip neturėtų būti. (...) Riziką dėl aptarnavimo kaštų turėtų prisiimti projekto vystytojas, o ne žmogus. Žmogus juk negali daryti įtakos elektrinės pastatymo kokybei. Todėl man tas 5 proc. brangimas atrodo kraupokai“, – stebisi M. Nagevičius.

Taip pat į skaičiavimus nėra įtrauktas ir metinio pasinaudojimo tinklu mokesčio didėjimas. Tačiau jis didėtų visiems vartotojams, tad kaina už pasinaudojimą elektros tinklais, tikėtina, augtų tiek saulės jėgainių elektros gamintojams, tiek ir iš kitų tiekėjų elektrą perkantiems žmonėms.

Vis dėlto M. Nagevičius pažymi, kad nežinojimas, kaip keisis elektros energijos tiekimo kaina, didina neapibrėžtumą.

„Tai yra ESO išlaidos elektros laidams tvarkyti. (...) Tai šiek tiek didina neapibrėžtumą. Kainų komisija kiekvienais metais perskaičiuoja aptarnavimo mokestį ir nėra aišku, kaip jis keisis ateityje. Kartais jį padidina, kartais pamažina. Buvo bandymas Seime įvesti fiksuotą mokestį gaminantiems vartotojams ir jie galėtų tiksliai žinoti, kas jų laukia artimiausius 12 metų, tačiau to padaryti nepavyko“, – prisimena M. Nagevičius.

Kyla ir daugiau klausimų

Andrius taip pat skundžiasi, kad sumokėjo 50 eurų siekiantį saulės jėgainių rezervavimo mokestį, tačiau visą sutartį dėl saulės jėgainių parko dalies pirkimo jis gaus tik po daugiau nei 2 savaičių. Tuomet, kai rezervacijos mokestis jau bus nebegrąžinamas.

O klausimų kyla, ir daug, nes daug kas nėra nurodyta preliminariojoje sutartyje, kurią Andrius gavo sumokėjęs rezervacijos mokestį. Pavyzdžiui, ar saulės jėgainių parkas bus apdraustas. Ar reikės papildomai susimokėti, jei kažkas nutiks saulės jėgainėms per 25 metus. Ar bus naudojami kiniški, ar kitoje šalyje pagaminti kokybiškesni moduliai.

Kiek vėliau Andrius tikina gavęs laišką iš „Ignitis“, kuriame buvo rašoma, kad saulės jėgainei bus sutekta 10 metų garantija. Šiam laikotarpiui pasibaigus, už gedimus teks mokėti iš savos kišenės.

Reaguodamas į tai, kad jau 278 asmenys yra sumokėję 50 eurų siekiantį rezervacijos mokestį, tačiau visą sutartį galės pamatyti tik tada, kai ši suma bus nebegrąžinama, bendrovės „Ignitis“ atstovas A. Ketlerius pažymi, kad susigrąžinti 50 eurų rezervacijos mokestį bus galima ir po daugiau nei 2 savaičių išvydus visą sutartį.

„Taip, tie 50 eurų yra negrąžinami. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad visa sutartis yra pateikiama vėliau, nei yra grąžinimo termino pabaiga, klientams pinigus grąžinsime. Kliento atžvilgiu tiesiog būtų nesąžininga negrąžinti, jeigu jis nėra matęs galutinės sutarties“, – pažymi A. Ketlerius.

Tačiau Andrius mini ir dar vieną jam nerimą keliantį aspektą. Jis teigia, kad įsigijus saulės jėgainę elektros energija galės būti tiekiama tik į asmens, kuris įsigijo saulės jėgainę, namus. Jeigu asmuo norėtų, kad dalis pagamintos elektros energijos būtų nukreipta į jo artimųjų namus, to padaryti nebus galima.

„Pavyzdžiui, jeigu aš turiu elektros energijos perteklių ir noriu, kad ta elektra naudotųsi ir mano mama, kuri gyvena kitame mieste, to padaryti nebūtų galima. Jai turėčiau pirkti atskirą saulės jėgainių parko dalį“, – trūkumus vardija Andrius.

Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė teigia, kad taip yra todėl, kad pagal 2018 metų pabaigoje patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją išskiriamos 3 gaminančių vartotojų rūšys: kai elektros energija gaminama ir vartojama paties gamintojo jo patalpose (gaminantis vartotojas), kai elektros energija gaminama vienoje vietoje, o vartojama kitoje vietoje paties gamintojo (nutolęs gaminantis vartotojas) arba kai elektros energija gaminama įrenginyje, įrengtame pastate, o vartojama visų ar daugumos pastato gyventojų (gaminančio vartotojo elektrinė ant daugiabučio).

„Nustatant reikalavimą, kad gamintojas ir vartotojas sutaptų, buvo siekiama paskatinti elektros energijos vartojimą savo reikmėms ir ūkio poreikiams, neperduodant elektros energijos kitiems asmenims“, – komentuoja A. Vernickaitė bei priduria, kad nuo 2020 metų bus sukurta teisinė aplinka ir Lietuvoje galės atsirasti atsinaujinančios energetikos bendrijos, per kurias bus galima ir kitiems asmenims perduoti energiją.

Projekto nauda ne tik ekonominė, bet ir ekologinė

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis LRT.lt teigia, kad „Igničio“ projektą vertina teigiamai, kadangi nuo spalio 1 dienos yra suteikta galimybė visiems vartotojams kartu tapti ir gaminančiais vartotojais.

„Gali tapti gaminančiu vartotoju net ir neturėdamas individualaus stogo bei gyvendamas bute“, – sako R. Kėvelaitis.

Kitas svarbus aspektas, kurį mini viceministras, jog „Igničio“ iniciatyva buvo sukurta platforma, kuri sujungia vartotojus su vystytojais. „Tai padaryta draugiška vartotojui forma. Matome, kad ir kiti vystytojai savo platformas jau kuria. Todėl pagrindinis tikslas, kad daugiausia išloštų vartotojas“, – sako R. Kėvelaitis.

Jis taip pat pažymi, kad projekto nauda ne tik ekonominė, bet ir ekologinė. Pavyzdžiui, bendrovės „Ignitis“ internetinėje svetainėje rašoma, kad, pasirinkus 5,8 kW saulės jėgaines, per 25 metus 2,7 tūkst. medžių bus apsaugoti nuo žalingos veiklos, o į aplinką bus išleista 108 tonomis mažiau CO2 dujų.

Vis dėlto R. Kėvelaitis pažymi, kad žmonėms ekonominis kriterijus yra svarbesnis negu ekologinis. Vartotojų apklausos rodo, kad 60 proc. žmonių saulės energiją rinktųsi siekdami sutaupyti daugiau lėšų. Aplinkosauginiai motyvai buvo įvardinti kaip antri pagal svarbumą.