Verslas

2019.10.11 17:10

Išaiškėjo, koks būtų žadėtas naujasis mokestis didiesiems prekyboms tinklams

Vainienė: didelių prekybininkų mokestis nuguls į kainas; atnaujinta 18.57
Sniegė Balčiūnaitė, BNS2019.10.11 17:10

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai nuo 2020 metų siūlo įvesti naują prekybos mokestį, jį turėtų mokėti daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.

Stambaus prekybos mokesčio įstatymo projektą Seime registravę „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis skaičiuoja, kad jis valstybės biudžetą papildytų apie 31,9 mln. eurų per metus.

1 proc. nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos turėtų mokėti prekių pardavėjai, įskaitant fizinius asmenis. Mokesčio nereikėtų mokėti vaistų, elektros, dujų, vandens ir visų rūšių energijos pardavėjams.

Mokestis būtų mokamas tik už gyventojams parduotas prekes.

„Mes paskaičiavome šituos milijonus (beveik 32 mln. eurų – BNS) jau įvertinę galimą pelno mokesčio praradimą“, – BNS teigė T. Tomilinas.

Anot jo, pataisos „yra labai panašios į analogišką Lenkijos mokestį“ ir patikino, kad mokestis neguls ant vartotojų pečių.

„Kalbėt, kad bus didelė našta kainoms, yra lobistiniai išvedžiojimai labiau, nes laisva rinka veiks ir toliau ir, vargu, ar kas rizikuos savo klientais“, – pareiškė jis.

T. Tomilinas tikisi, kad įmonės, mokėdamos šį mokestį susimažins savo pelną.

„Pelnai yra dideli ir jų sąskaita tą mokestį galima laisvai sumokėti. Pelnų yra tiek daug, kad užteks ir mokesčiui, ir geriems dividendams“, – teigė jis.

T. Tomilinas mano, kad 86-87 proc. mokesčio sumokės stambieji prekybos tinklai.

Pasak jo, „valstiečių“ frakcija preliminariai pritarė tokioms pataisoms.

Įstatymo projektą parengusių parlamentarų teigimu, naujas mokestis siūlomas dėl Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos specifikos, kur veikia dideli prekybininkai, taip pat dėl smulkaus verslo skatinimo, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo.

„Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teigiama, kad nagrinėta Lenkijos patirtis rengiant panašų įstatymą, dėl jo kilęs ginčas su Europos Komisija ir Lenkijos laimėta byla Europos Teisingumo Teisme.

R. Vainienė: didelių prekybininkų mokestis nuguls į kainas

Valdantiesiems „valstiečiams“ pasiūlius apmokestinti daugiau nei 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekiančius mažmenininkus, Prekybos įmonių asociacijos vadovė sako, kad toks mokestis nuguls į kainas. Be to, Rūta Vainienė pabrėžia, kad toks mokestis gali būti ir neteisėtas.

„Tai yra netiesioginis mokestis, kaip akcizai ar PVM, ir jis gula tiesiogiai į kainą. Netgi visas mokesčio dizainas, kaip jį reikia skaičiuoti visiškai prilygintas PVM mokesčio skaičiavimui. Tai reikia suprasti, kad PVM yra harmonizuotas ir antro tokio mokesčio negali būti pagal ES teisę“, – BNS sakė R. Vainienė.

„Antra, Lenkija įsivedė tokį mokestį, Europos Komisija užginčijo (...). Greičiausiai, pagal visą eigą (mokestis – BNS) bus pripažintas neteisėtu, o lenkai, išsigandę tokio proceso, suspendavo procesą iki kitų metų pradžios“, – teigė ji.

Anot jos, jei mokestį ES teismas pripažintų neteisėtu, o valstybės jį būtų taikiusios, tai reikėtų ne tik atšaukti mokestį, bet ir padengti žalą.

„Tai yra žaidimas su ugnimi. Tai yra labai rimtas mokestis, kurio teisėtumas dabar yra svarstomas. Tai mums bėgti, įsivedinėti tą mokestį jau vien dėl teisės reikalų negalima. O ekonomika apskritai nesueina – Vyriausybė skelbia kainų mažinimo planą, o tuo tarpu atsiranda naujas mokestis, kuris yra vartotojo, kainos mokestis“, – pabrėžė R. Vainienė.

Valdantieji, siūlydami tokį mokestį, teigia, kad jis siūlomas ir su tikslu skatinti smulkų verslą. R. Vainienės teigimu, mokesčio rengėjai klysta tai naudodami kaip argumentą, nes būtent dėl šios priežasties ES mato pagrindą mokestį traktuoti kaip valstybės pagalbą.

„Būtent dėl to ES ir galvoja, kad tai yra valstybės pagalba, kuri yra draudžiama. Jie (mokesčio rengėjai – BNS) tą argumentą įvardindami savo padėtį labai apsisunkino, nes būtent dėl to, kad tai yra pagalba, pagal Europos Komisiją tas mokestis yra neteisėtas“, – sakė Prekybos įmonių asociacijos vadovė.

Didelių prekybininkų mokestį, kaip ir automobilių taršos ar nekilnojamo turto mokesčius, norima priimti kartu su kitų metų biudžetu. Įstatymas numato, kad nauji mokesčiai gali būti priimami tik likus pusmečiui iki jų įsigaliojimo, tačiau numato išimtį mokesčius priimant su biudžetu.

Anot R. Vainienės, šią nuostatą reikėtų naikinti apskritai.

„Tai buvo numatyta kaip išimtis. O dabar taikoma nuolat, kiekvienais metais. Tai iš išimties tapo bloga taisykle ir tai yra bloga taisyklė. Iš tikrųjų reikėtų naikinti tą nuostatą, kad su biudžetu galima priimti mokesčius, nes rinkos dalyviams reikia pasiruošti“, – sakė ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt