Verslas

2019.10.11 15:17

Ekspertai: naujai siūlomi mokesčiai – ant ir taip savo kuklius poreikius vos tenkinančios vidurinės klasės pečių

Būtiniausių poreikių patenkinimas ir vis sunkinama mokesčių našta – tokius vidurinės klasės bruožus Lietuvoje išskiria LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai. Jų teigimu, naujai siūlomi valdžios mokesčiai labiausiai palies šią visuomenės grupę.

Valdančiųjų teigimu, sprendimai dėl mokesčių yra daromi vardan žmonių, tačiau ekspertai atkerta, kad tai tikrai nėra vidurinės klasės atstovai. Kyla klausimas, kiek naujų mokesčių guls ant vidurinės klasės pečių, kuriai valdantieji, eidami į rinkimus ir kadencijos pradžioje, žadėjo didesnę prabangą.

Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, naujai svarstomi mokesčiai biudžetą papildytų 280 mln. eurų.

„Paskaičiavome, kad apie 150 mln. eurų sudarytų mokesčiai, kurie labiausiai paliestų besiformuojančią vidurinę klasę. Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo (NPD) tas praradimas mokesčių mokėtojams siektų apie 70 mln. eurų, dar 50 mln. būtų iš akcizų ir apie 30 mln. eurų iš automobilio mokesčio. Šie mokesčiai tikrai nebūtų prabangos mokesčiais“, – sako LLRI vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Kaip teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas, minėti mokesčiai palies visus, nepaisant to, kokios pajamos yra gaunamos. Jo aiškinimu, didžiausia problema ta, jog visuomenei nėra paaiškinama, kokia bus surinktų mokesčių nauda.

„Panašu, kad siūloma bet kas ir bet kaip. Svarbiausia – surinkti kuo daugiau mokesčių, o tik po to planuojama, kaip juos padalinti. Bankų, prekybos centrų, automobilių taršos mokesčiai palies mažas pajamas gaunančiuosius. Žmogus ima banko paskolą dėl to, nes neturi pinigų, tačiau valstybė jį už tai apmokestins ir lieps mokėti dar didesnes palūkanas. Visa tai tik atitolins jį nuo gyvenimo kokybės, kurią jis galėtų gauti“, – komentuoja M. Dubnikovas.

Poreikiai kur kas kuklesni

Kaip atrodo vidurinė klasė Lietuvoje aiškinosi „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Jos aiškinimu, statistinis žmogus, priklausantis vidurinei klasei, yra kiek kitoks, nei paprastai įsivaizduojama. Anot J. Cvilikienės, daugumos žmonių, priskiriančių save vidurinei klasei, poreikiai yra kur kas kuklesni nei išsivysčiusių Europos šalių gyventojų.

„Žmonės sako, kad tas, kuris uždirba nuo 1000 iki 2000 eurų per mėnesį jau galėtų būti vidurinės klasės atstovu. Jei tai yra šeima, padengus būtinąsias išlaidas jai turėtų likti maždaug 800 eurų. Būtų labai gerai, kad ši turėtų nuosavą būstą, 3–6 atlyginimų santaupas ir galėtų bent kartą per metus sau leisti atostogauti užsienyje. Jei galėtų savo vaikus leisti į privačias mokyklas ir gydytis privačiose įstaigose, apklaustieji save priskirtų aukštesniajai vidurinei klasei“, – teigia „Swedbank“ atstovė.

Anot J. Cvilikienės, vidurinės klasės gyventojai Lietuvoje gali jaustis laisvi tik patenkindami būtiniausius poreikius, o, norėdami įsigyti didesnius pirkinius, turi taupyti.

„Jiems nereikia sukti galvos, kaip įsigyti maisto ar išleisti į mokyklą vaiką, tačiau 7 iš 10 apklaustųjų sako, kad, norėdami nusipirkti kompiuterį, automobilį, kelionę ar atlikti remontą namuose turi taupyti. Tai tikrai nėra tie žmonės, kurie gali gyventi atsipalaidavę. Vidurinės klasės atstovai gali lengvai patenkinti būtiniausius poreikius, tačiau pajamų išlaidoms, susijusioms su laisvalaikiu, kultūra ar sportu, jiems dar vis trūksta“, – teigia J. Cvilikienė.

Didelė mokesčių našta

I. Valeškaitė sako, jog 80 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvoje sumoka būtent vidurinės klasės atstovai, popieriuje uždirbantys kiek daugiau nei tūkstantį eurų. Kadangi Lietuvoje yra taikomas NPD, ekspertės aiškinimu, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai GPM beveik nesumoka.

„Mėgstama skųstis, kad Lietuvoje nėra progresinių mokesčių, ir sakyti, jog turtuoliai nieko nesumoka. Tai yra netiesa – jų paveikslas yra visiškai kitoks“, – pabrėžia I. Valeškaitė.

NT mokestis – oro virpinimas?

Didžioji dauguma gyventojų, priskiriančių save vidurinei klasei, mano, jog šios visuomenės grupės atstovai turėtų gyventi nuosavame būste. Anot I. Valeškaitės, valdžios užmojis taikyti papildomus NT mokesčius yra grėsmė vidurinei klasei.

„Lietuvoje būstas yra privalomas žmonių atributas. Mes esame prisirišę prie NT ir dėl istorinių priežasčių. Šis valdžios siūlomas mokestis greičiausiai ateityje taps visuotiniu, [...] matoma tendencija, kad judama prie kiekvieno būsto apmokestinimo Lietuvoje“, – tikina I. Valeškaitė.

Prabangus būstas Lietuvoje jau yra apmokestinamas, tačiau NT neapmokestinimo kartelę siūloma nuleisti nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Dėl minėto mokesčio šiuo metu į valstybės biudžetą yra surenkami papildomi 2 mln., o padidinus mokėtojų už NT skaičių šis suma padidėtų iki 8 mln. eurų, kas, M. Dubnikovo manymu, nėra suma, dėl kurios būtų verta stengtis.

„Mokestis, kuris nesurenka 15–17 mln. eurų, apskritai neturėtų egzistuoti, nes jis kainuoja per daug sąnaudų, skaičiavimų ir aistrų. [...] 8 mln. eurų yra absurdinė suma, palyginus su 20 mlrd. eurų biudžetu. Tai tėra skaičius po kablelio, kuris nieko nelemia. [...] Tai tėra žmonių kiršinimas ir rodymas, kad apmokestinsime mistinius turtinguosius, kurie sugeba sunešti net visus 8 mln. eurų, kas valstybės biudžetui yra labai mažai. Šioje vietoje nėra kalbama apie prabangą ar plačią imtį – tai tėra oro virpinimas“, – kalba M. Dubnikovas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.